Žymos archyvas: Žemaitija

Dimitravo dvaras: permainingos XX a. istorijos liudininkas (0)

Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr.

Kretingos rajone, Tarvyduose stovintys apleisti raudonų plytų pastatai šiandien atrodo niekuo neypatingas objektas, o ir turistų susilaukia nedaug. Tačiau dauguma vietinių žino, o kai kurie – dar ir prisimena jų permainingą istoriją. Dimitravo dvaru vadinamose valdose kadaise šeimininkavo didikai, tačiau vėliau dvaras tapo priverčiamųjų darbų kalėjimu, vokiečių koncentracijos stovykla ir galiausiai – karine sovietų stovykla.

Istorikas Vaidotas Kuprelis pasakoja, kad dvaras Tarvydų kaime pastatytas XIX a. pr. grafų Zubovų giminės iniciatyva, o Dimitravo pavadinimas jam buvo suteiktas grafo Dmitrijaus Zubovo garbei. Skaityti toliau

Žemaitija keliautojus pasitinka įspūdingų lankytinų vietų pilnu istoriniu-religiniu keliu (nuotraukos) (0)

Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas | organizatorių nuotr.

Tie, kas šią vasarą paskirs atostogoms Lietuvoje ir kelionėms po ją, turi nepraleisti progos užsukti į Žemaitiją. Šiame regione turistų laukia ką tik „nutiestas“ Žemaitijos istorinis-religinis kelias. Keliaudami juo susipažinsite ne tik su visiems puikiai pažįstamomis, bet ir mažiau žinomomis, tačiau įspūdingomis ir išskirtinėmis šventomis kultūros ir gamtos vietomis.

Žemaitijos istorinis-religinis kelias nusidriekęs per Telšių, Plungės ir Kretingos rajonus, jį sudaro 34 kultūros ir gamtos objektai, dar vadinami šventomis Žemaitijos paslaptimis: bažnyčios, koplyčios, šaltiniai, piliakalniai, medžiai, skaudžius istorinius įvykius menančios vietos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video) (7)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.

Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.

Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.

Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.

Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.

Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

V. Jocys. Žvilgsnis į Kovo 11-ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr.

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…

Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (VII) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MANO MOKSLAI

Platelių pradžios mokykla

Į mokyklą mane nuvedė dar vokiečių laikais, kai Mamutė dar ten dirbo. Turbūt apie 1943 metus. Mažai ką ir atsimenu iš to laiko. Mokykla buvo Salantų gatvėje, medinė, dviejų aukštų, nudažyta geltona spalva. Buvo erdvus kiemas, apsodintas geltonųjų akacijų gyvatvore. Už mokyklos buvo dar ūkinis pastatas ir lauko tualetas. Į tą mokyklą ėjau pavasarį – turbūt tai buvo paruošiamoji grupė, nes tikrieji mokiniai buvo vadinami pirmaskyriais, antraskyriais Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: iš Antano Bernatonio prisiminimų (II) (0)

Antanas Bernatonis | Asmeninė nuotrauka

MANO TĖVAI

Buvau Tėtuko mylimiausias vaikas. Taip man sakydavo kiti – Mamutė, mano sesuo Dangutė, broliai Algis, Kastytis. Gal taip ir buvo, bet  ar didesnio dėmesio, ar ko nors išskirtinesnio nejaučiau. Nebent, kad, važiuodamas į kaimus matuoti žemių, mane dažniau pasiimdavo. Buvau ramus, tylus, net, sakyčiau, drovus, nelįsdavau į akis, gal todėl ir imdavo mane, nes tikrai jo darbui netrukdydavau. Rašau tai todėl, kad man, kaip mylimiausiam vaikui, Skaityti toliau

Degaičių seniūnas atsisakė apdovanojimo kuriuo yra apdovanotas ir A. Bumblauskas (15)

Antanas-Kontrimas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė principinei kariuomenės struktūrai ir ribiniams skaičiams (2)

Vyriausybė pritarė principinei kariuomenės struktūrai ir ribiniams skaičiams | I. Budzeikaitė, LK nuotr.

Lapkričio 6 d., Vyriausybė priėmė nutarimą dėl LR principinės kariuomenės struktūros nustatymo, krašto apsaugos sistemos personalo ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projekto, kurio tikslas – patvirtinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą ir jai sudaryti reikiamą krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių. Įstatymo projektą dar turės patvirtinti Seimas.

„Naujuoju įstatymu bus nustatyta ne tik nuolatinė kariuomenės sandara, bet ir jai sudaryti reikiamų tarnautojų ribiniai skaičiai, kurie bus keičiami ne kasmet, bet tik pasikeitus saugumo aplinkai, Skaityti toliau

Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba (1)

Po atminimo ženklo prof. Č. Kudabai atidengimo Strazdalių k. Šilalės r. | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.

Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (11)

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau

Jau vienuoliktą kartą į Vilniaus senamiestį spalvomis ir kvapais vilioja Tautų mugė (nuotraukos) (2)

Rengino akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sostinėje savaitgalį šurmuliuojanti tradicinė Tautų mugė į Vilniaus senamiestį kviečia renginių ir pramogų gausa – Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų muzikos ir šokio pasirodymais, pramogomis, įvairiomis atrakcijomis ir skanėstais.

Gedimino prospekte įsikūrusioje Amatininkų mugėje visas tris savaitgalio dienas galima sutikti apie 400 amatininkų, tautodailininkų, kepėjų, virėjų ir kitų dalyvių, mugės svečiams siūlančių įsigyti Lietuvos ar užsienio amatininkų rankomis pagamintą dirbinį, kulinarijos meistrų keptą duoną, pyragą ar natūralų mėsos gaminį, pajusti šviežio medaus skonį, Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

Paminėtos Žemaitijos vardo 800 metų sukaktuvės (nuotraukos) (0)

Tauragės rajono sav. nuotr.

Savaitgalį Tauragės kraštas, garsėjantis išskirtiniais renginiais, sukvietė visų Žemaitijos regionų bei Lietuvos gyventojus į Žemaitijos vardo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 800 metų sukaktuves.

Liepos 12-ąją Tauragės kultūros rūmuose atidaryta išskirtinė paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“, kurioje pristatyti 25 (iš 47)  dailininko Artūro Slapšio nutapyti Lietuvos kunigaikščių, kunigaikštienių ir karo vadų portretai. Šią didžiausią, vieno dailininko vienu stiliumi nutapytų paveikslu, Skaityti toliau

Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas (0)

Miestų ir miestelių vėliavos | akabaltic.lt nuotr.

Gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.

Pagal priimtas pataisas miestų, miestelių ir kaimų vėliavų naudojimo tvarką nustatys savivaldybės taryba, Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) – Etninės kultūros globos taryba, užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių – užsienio lietuvių bendruomenių valdymo institucijos, suderinusios su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba.

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

Koks bus Žemaitijos atmintinų metų ženklas? (apklausa) (4)

Žemaitijos metų ženklas | Rengėjų nuotr.

Balandžio 1 dieną Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisija išrinko Žemaitijos metų ženklą. Nutarta minint Žemaitijos metus naudoti dailininko Tomo Vaičaičio sukurtą ženklą, kurio užrašas skelbia: „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“.

Žemaitijos visuomenininkų iniciatyva sukurtas ir kitas Žemaitijos metų ženklas, kuriame žemaitiškai užrašyta: „Žemaitėjės metā“. Jį sukūrė dailininkė Jūratė Motužienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje? (video) (13)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.

Skaityti toliau

Apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai (0)

rengėjų nuotr.

Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.

2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų (85)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau

Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai“ (0)

V. Poškos „Akytė“

Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška.

Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje Skaityti toliau

Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (1)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Seime atidaroma Lietuvos menininkų vitražistų darbų paroda (nuotraukos) (0)

J. Uzdilaitės vitražas

Vasario 1 d., penktadienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Lietuvos vitražo meistrų darbų paroda „Žemaitijai – 800“, skirta Žemaitijos istorijai atminti. Autorių darbai skirti esminei Lietuvos ašiai – Žemaitijai – ir tuo laikmečiu vykusiems istoriniams įvykiams, paveikusiems Lietuvos istoriją. Menininkai norėjo pavaizduoti, kokia išskirtinė, spalvinga ir ryški buvo Žemaitijos 800 metų istorija. Menininkų vitražuose atsispindi baltų simbolika, mitai, legendos, ornamentika, kovos už Žemaitijos žemes. Skaityti toliau

Mėnuo Juodaragis paskleidė burtus Žemaitijoje (nuotraukos) (3)

Šventės rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri gerbėjus pakvietė  įsikurti Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.

Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė Skaityti toliau

Telšiai – viena mėgiamiausių lankytinų vietų Lietuvoje (1)

Žemaitijos turizmo informacijos centras | P. Balčiūno ir Žemaitijos turizmo informacijos centro nuotr.

Turizmo perlas – Telšiai kiekvienais metais sulaukia vis didesnio turistų susidomėjimo, ne išimtis ir šiemet. Vasarai įpusėjus, turistų skaičius jau ženkliai viršija praėjusių metų rodiklius.

Vasara – kelionių ir pramogų laikas, kai kiekvienas atostogaujantis turistas ieško poilsio ir atgaivos oazės.

Atvykti į Telšių miestą turistus vilioja ne tik atsinaujinusi miesto architektūra ar gausybė simbolių, pasislėpusių miesto prieigose, bet ir didelis susidomėjimas žemaičių kalba, Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (9)

J. Zvonkuvienės nuotr.

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau