Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Žemaitija

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

Koks bus Žemaitijos atmintinų metų ženklas? (apklausa) (4)

Žemaitijos metų ženklas | Rengėjų nuotr.

Balandžio 1 dieną Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisija išrinko Žemaitijos metų ženklą. Nutarta minint Žemaitijos metus naudoti dailininko Tomo Vaičaičio sukurtą ženklą, kurio užrašas skelbia: „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“.

Žemaitijos visuomenininkų iniciatyva sukurtas ir kitas Žemaitijos metų ženklas, kuriame žemaitiškai užrašyta: „Žemaitėjės metā“. Jį sukūrė dailininkė Jūratė Motužienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje? (video) (11)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.

Skaityti toliau

Apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai (0)

rengėjų nuotr.

Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.

2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų (71)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau

Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai“ (0)

V. Poškos „Akytė“

Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška.

Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje Skaityti toliau

Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (1)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Seime atidaroma Lietuvos menininkų vitražistų darbų paroda (nuotraukos) (0)

J. Uzdilaitės vitražas

Vasario 1 d., penktadienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Lietuvos vitražo meistrų darbų paroda „Žemaitijai – 800“, skirta Žemaitijos istorijai atminti. Autorių darbai skirti esminei Lietuvos ašiai – Žemaitijai – ir tuo laikmečiu vykusiems istoriniams įvykiams, paveikusiems Lietuvos istoriją. Menininkai norėjo pavaizduoti, kokia išskirtinė, spalvinga ir ryški buvo Žemaitijos 800 metų istorija. Menininkų vitražuose atsispindi baltų simbolika, mitai, legendos, ornamentika, kovos už Žemaitijos žemes. Skaityti toliau

Mėnuo Juodaragis paskleidė burtus Žemaitijoje (nuotraukos) (3)

Šventės rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri gerbėjus pakvietė  įsikurti Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.

Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė Skaityti toliau

Telšiai – viena mėgiamiausių lankytinų vietų Lietuvoje (1)

Žemaitijos turizmo informacijos centras | P. Balčiūno ir Žemaitijos turizmo informacijos centro nuotr.

Turizmo perlas – Telšiai kiekvienais metais sulaukia vis didesnio turistų susidomėjimo, ne išimtis ir šiemet. Vasarai įpusėjus, turistų skaičius jau ženkliai viršija praėjusių metų rodiklius.

Vasara – kelionių ir pramogų laikas, kai kiekvienas atostogaujantis turistas ieško poilsio ir atgaivos oazės.

Atvykti į Telšių miestą turistus vilioja ne tik atsinaujinusi miesto architektūra ar gausybė simbolių, pasislėpusių miesto prieigose, bet ir didelis susidomėjimas žemaičių kalba, Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (9)

J. Zvonkuvienės nuotr.

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Turgus visada iškalbingas (nuotraukos) (0)

Turgus / J. Zvonkuvienės nuotr.

Turgus visada iškalbingas. Turguje visais amžiais ir prie kiekvienos valdžios daug suprasi ir daug pamatysi. Tai esamo laikmečio nepagražintas veidas, jo atspindys.

Telšiai. Jie – ne tik žemaičių sostinė, bet ir mano gimtinės didmiestis. Todėl tai man svarbi vieta, viskas rūpi, viskuo džiaugiuosi. Miestas puikus. Išgražėjo neatpažįstamai, ypač Masčio ežero pakrantė – Europa tuo gali didžiuotis! Telšių kalvos, gatvės aikštės, takai ir tilteliai praturtėjo puikiais, sąmojingais meniniais akcentais. Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:

  • Beržinių šeima iš Telšių – už dėmesingą ir kūrybišką žemaičių tautinių drabužių puoselėjimą, už etninės kultūros sklaidą;
  • Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos – už tautinio paveldo puoselėjimą, už Žemaitijos Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

Kaimo siuvėjoms – po garbės vainiką (nuotraukos) (2)

Pokario Žemaitijos merginos. Margos suknelės, balti bateliai... | Asmeninė nuotr.

Šis trumpas Janinos  Zvonkuvienės pasakojimas –   iš 2016 metų. Pasirodo, klaipėdietės neužsidaro namuose, o buriasi į klubus, susitinka, šnekasi, prisimena… Kuo ne pateikėjos? Ir pats tokių klubų buvimo faktas mums labai prie širdies… Paskaitykime ir pažiūrėkime. Žmogui rūbas – nelyg antra oda. Įdomu ir jaunam, ir senam.   Ir vadinamasis vintažas dabar madingas. Ne kiekvienas jauniklis žino bent ką apie pokario laikų siuvėjas, madas, audinius, kurie, beje, buvo daug geresnės kokybės negu dabartiniai. Iš krepdešino net vaikams pasiūdavo sukneles, iš vilnos taip pat – atrodė, kad tai yra norma. Tik kasdienai iš perkelio siūdavo, iš flanelės. Ir vis tiek viskas natūralu. Yra ką apgailėti, kai net viskozinis audinys dabar jau atrodo besąs geras…  Ar dabar mes nesame skurdesni, kai gerai pagalvoji? Skaityti toliau

Degaičių parkas – lyg tolimas nežinomas kraštas (nuotraukos) (1)

Degaičių parkas | J. Zvonkuvienės nuotr.

Tokį grožį nejučiomis visi su atsidūsėjimu pavadiname vienu paprastu žodžiu – pasaka! Tikrų tikriausia pasaka! Ji šalia mūsų. Ji aplink mus. Ji – prie Telšių, prie mano gimtinės. (Pajūriuose visada daugiau žliaugiančio rudens, o Žemaitijos kalneliuose ir gojeliuose – bent žiemą būna ir žiemos…)

Antrą kartą čia buvau taip giliai įspūdingo grožio sukrėsta. Pirmą kartą, kai visas Degaičių parkas, kiek tik jo plotų matyti, buvo užlietas žydinčių neužmirštuolių. Tai buvo Pavasario ir Meilės pasaka. Nes gegužę būna Mildos diena. Dabar, gruodį, – žiemos pasaka. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video) (11)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

R. Karoblis: Šauktiniai yra būtina Lietuvos kariuomenės augimo ir stiprėjimo sąlyga (nuotraukos) (0)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

„Kiekvienam, savo priesaika šiandien davusiam žodį stoti Lietuvos sargybon, noriu palinkėti vieno – kad privalomąją karo tarnybą pamatytumėte ne kaip pareigą, bet kaip savo asmeninį indėlį į saugesnės Lietuvos kūrimą, ir jaustumėte didelį džiaugsmą, prisidėję prie stipresnės kariuomenės kūrimo,“ – nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijoje Šilalėje spalio 20 d. sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. –  Atskirai noriu kreiptis ir į beveik dvi dešimtis šauktinių merginų. Siekiame būti XXI a. kariuomene, Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais (1)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-762(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos) (1)

Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas | Autoportretas.

Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…

Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau

VRM siūlo 10 Lietuvos apskričių paversti 4 ekonominiais regionais? (tiesioginė transliacija) (10)

VRM siūlo 10 Lietuvos apskričių paversti 4 regionais? | Alkas.lt koliažas

Spalio 11 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia konferenciją „Lietuvos regioninės plėtros kryptys. Baltosios knygos pristatymas“.

Šios konferncijos dalyvius ketinama supažindinti su vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės parengta vadinamosios Regioninės politikos baltaja knyga „Lietuvos regionai – pokyčių link“. Konferencjoje bus pristatyta darbo grupės Skaityti toliau

Telšių Turgaus aikštėje vyko šventė „Turgus 2017“ (nuotraukos) (0)

Telšių kultūros centro nuotr.

Pirmąjį spalio savaitgalį Žemaitijos sostinėje tradiciškai klegėjo rudens gėrybių ir linksmybių šventė „TURGUS 2017“. Spalio 7 d., šeštadienį,  gausiai susirinkę žemaičiai mieste leido laiką pirkdami ir ragaudami įvairiausius skanėstus, matuodamiesi vilnones kojines žiemai, skanaudami gardžių gaiviųjų gėrimų, aukodami likimo nuskriaustiesiems, klausydamiesi geros muzikos ir tarpusavyje šnekučiuodamiesi. Renginį organizavo Telšių kultūros centras. Skaityti toliau

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su Lietuvių tautiniais drabužiais nuotraukose (nuotraukos) (0)

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos. XX a. 4 deš. V. Augustino nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių drabužių, kaip tautos ir valstybės simbolio, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos pavidalo svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio drabužio metais. Ta proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas  kviečia visus susipažinti su lietuvių tautinių drabužių savitumu ir istorija, kurias atskleidžia daugybė archyve saugomų nuotraukų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų Skaityti toliau

Vakaras Degaičių parke (nuotraukos) (1)

Degaičių parke | J. Zvonkuvienės nuotr.

Dar kartelį „užvesiu“ jus į Degaičių parką. Pavaikščiokite čia, kai saulelė vos medžių viršūnes besiekia – ji jau arti laidos. Spindi gamtos grožis, kurį kelis dešimtmečius formavo išmintingos menininko Adolfo Kišono rankos. Atraskite šį parką, ir jis jūsų nenuvils. Tai greta Telšių.

Degaičiai, 2017 m. rugsėjis.

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui