Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Žemaitija

J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (9)

J. Zvonkuvienės nuotr.

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Turgus visada iškalbingas (nuotraukos) (0)

Turgus / J. Zvonkuvienės nuotr.

Turgus visada iškalbingas. Turguje visais amžiais ir prie kiekvienos valdžios daug suprasi ir daug pamatysi. Tai esamo laikmečio nepagražintas veidas, jo atspindys.

Telšiai. Jie – ne tik žemaičių sostinė, bet ir mano gimtinės didmiestis. Todėl tai man svarbi vieta, viskas rūpi, viskuo džiaugiuosi. Miestas puikus. Išgražėjo neatpažįstamai, ypač Masčio ežero pakrantė – Europa tuo gali didžiuotis! Telšių kalvos, gatvės aikštės, takai ir tilteliai praturtėjo puikiais, sąmojingais meniniais akcentais. Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:

  • Beržinių šeima iš Telšių – už dėmesingą ir kūrybišką žemaičių tautinių drabužių puoselėjimą, už etninės kultūros sklaidą;
  • Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos – už tautinio paveldo puoselėjimą, už Žemaitijos Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

Kaimo siuvėjoms – po garbės vainiką (nuotraukos) (2)

Pokario Žemaitijos merginos. Margos suknelės, balti bateliai... | Asmeninė nuotr.

Šis trumpas Janinos  Zvonkuvienės pasakojimas –   iš 2016 metų. Pasirodo, klaipėdietės neužsidaro namuose, o buriasi į klubus, susitinka, šnekasi, prisimena… Kuo ne pateikėjos? Ir pats tokių klubų buvimo faktas mums labai prie širdies… Paskaitykime ir pažiūrėkime. Žmogui rūbas – nelyg antra oda. Įdomu ir jaunam, ir senam.   Ir vadinamasis vintažas dabar madingas. Ne kiekvienas jauniklis žino bent ką apie pokario laikų siuvėjas, madas, audinius, kurie, beje, buvo daug geresnės kokybės negu dabartiniai. Iš krepdešino net vaikams pasiūdavo sukneles, iš vilnos taip pat – atrodė, kad tai yra norma. Tik kasdienai iš perkelio siūdavo, iš flanelės. Ir vis tiek viskas natūralu. Yra ką apgailėti, kai net viskozinis audinys dabar jau atrodo besąs geras…  Ar dabar mes nesame skurdesni, kai gerai pagalvoji? Skaityti toliau

Degaičių parkas – lyg tolimas nežinomas kraštas (nuotraukos) (1)

Degaičių parkas | J. Zvonkuvienės nuotr.

Tokį grožį nejučiomis visi su atsidūsėjimu pavadiname vienu paprastu žodžiu – pasaka! Tikrų tikriausia pasaka! Ji šalia mūsų. Ji aplink mus. Ji – prie Telšių, prie mano gimtinės. (Pajūriuose visada daugiau žliaugiančio rudens, o Žemaitijos kalneliuose ir gojeliuose – bent žiemą būna ir žiemos…)

Antrą kartą čia buvau taip giliai įspūdingo grožio sukrėsta. Pirmą kartą, kai visas Degaičių parkas, kiek tik jo plotų matyti, buvo užlietas žydinčių neužmirštuolių. Tai buvo Pavasario ir Meilės pasaka. Nes gegužę būna Mildos diena. Dabar, gruodį, – žiemos pasaka. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video) (11)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

R. Karoblis: Šauktiniai yra būtina Lietuvos kariuomenės augimo ir stiprėjimo sąlyga (nuotraukos) (0)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

„Kiekvienam, savo priesaika šiandien davusiam žodį stoti Lietuvos sargybon, noriu palinkėti vieno – kad privalomąją karo tarnybą pamatytumėte ne kaip pareigą, bet kaip savo asmeninį indėlį į saugesnės Lietuvos kūrimą, ir jaustumėte didelį džiaugsmą, prisidėję prie stipresnės kariuomenės kūrimo,“ – nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijoje Šilalėje spalio 20 d. sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. –  Atskirai noriu kreiptis ir į beveik dvi dešimtis šauktinių merginų. Siekiame būti XXI a. kariuomene, Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais (1)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-762(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos) (1)

Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas | Autoportretas.

Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…

Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau

VRM siūlo 10 Lietuvos apskričių paversti 4 ekonominiais regionais? (tiesioginė transliacija) (10)

VRM siūlo 10 Lietuvos apskričių paversti 4 regionais? | Alkas.lt koliažas

Spalio 11 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia konferenciją „Lietuvos regioninės plėtros kryptys. Baltosios knygos pristatymas“.

Šios konferncijos dalyvius ketinama supažindinti su vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės parengta vadinamosios Regioninės politikos baltaja knyga „Lietuvos regionai – pokyčių link“. Konferencjoje bus pristatyta darbo grupės Skaityti toliau

Telšių Turgaus aikštėje vyko šventė „Turgus 2017“ (nuotraukos) (0)

Telšių kultūros centro nuotr.

Pirmąjį spalio savaitgalį Žemaitijos sostinėje tradiciškai klegėjo rudens gėrybių ir linksmybių šventė „TURGUS 2017“. Spalio 7 d., šeštadienį,  gausiai susirinkę žemaičiai mieste leido laiką pirkdami ir ragaudami įvairiausius skanėstus, matuodamiesi vilnones kojines žiemai, skanaudami gardžių gaiviųjų gėrimų, aukodami likimo nuskriaustiesiems, klausydamiesi geros muzikos ir tarpusavyje šnekučiuodamiesi. Renginį organizavo Telšių kultūros centras. Skaityti toliau

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su Lietuvių tautiniais drabužiais nuotraukose (nuotraukos) (0)

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos. XX a. 4 deš. V. Augustino nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių drabužių, kaip tautos ir valstybės simbolio, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos pavidalo svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio drabužio metais. Ta proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas  kviečia visus susipažinti su lietuvių tautinių drabužių savitumu ir istorija, kurias atskleidžia daugybė archyve saugomų nuotraukų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų Skaityti toliau

Vakaras Degaičių parke (nuotraukos) (1)

Degaičių parke | J. Zvonkuvienės nuotr.

Dar kartelį „užvesiu“ jus į Degaičių parką. Pavaikščiokite čia, kai saulelė vos medžių viršūnes besiekia – ji jau arti laidos. Spindi gamtos grožis, kurį kelis dešimtmečius formavo išmintingos menininko Adolfo Kišono rankos. Atraskite šį parką, ir jis jūsų nenuvils. Tai greta Telšių.

Degaičiai, 2017 m. rugsėjis.

Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

Telšiškiai kviečia „bijūnizuotis“ (nuotraukos) (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Rugsėjo 16-ąją Žemaitijos sostinėje rengiama šventinė talka „Telšių bijūnizacija“! Pradedama įgyvendinti klestinčių bijūnų vizija mieste. Telšiškiai raginami vienytis gražiai bendrystės idėjai pasodinti mieste daug, labai daug bijūnų. Tiek daug, kad jau kitą vasarą jų žydėjimas taptų švente visai Žemaitijai ir Lietuvai.

Idėja labai paprasta: kviečiami miestelėnai, rajono gyventojai, įmonės, įstaigos, visuomeninės organizacijos, kaimynus ar kitokius žmonių kolektyvus tapti miestui bijūnų donorais. Skaityti toliau

Telšiuose Durbės mūšio pergalės dieną patrankų šūviai ir dešimtys plazdančių Žemaitijos vėliavų (4)

Šventės rengėjų nuotr.

Liepos 13 d. Žemaitijos sostinėje Telšiuose iškilmingai paminėta Durbės mūšio pergalės diena. Šis laimėjimas 1260 m. vienas svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių įvykių istorijoje. Pernai iškilmingai pastatę paminklą, skirtą Durbės mūšiui, telšiškiai šiemet gausiai rinkosi trankiai įprasminti žemaičiams svarbios datos.

„Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, todėl, įprasmindami šią pergalę, tradiciškai liepos 13-ąją, 20 valandą, visus pakvietėme atvykti į Durbės mūšio skverą Telšiuose paminėti Durbės mūšio, – kalbėjo renginį vedusi Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiutė. Skaityti toliau

T. Šidiškis. Žemaitijos kalvų žiedas (0)

2013 metais Tadas Šidiškis pirmiesiems „Saulės arkliukų“ skaitytojams keliautojams kiekviename numeryje publikavo po įdomų maršrutą. Pakartotinai skelbiame maršrutą „Žemaitijos kalvų žiedas“. Tai 70 km maršrutas per gražiausias Lietuvos didkalves: Medvėgalis – Girgždūtė – Šatrija.

Tadas Šidiškis – geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas, vienas iš Lietuvos žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 Skaityti toliau

Atidaromos naujos parodos K. Varneliui atminti (0)

Kazys Varnelis_lnm.lt

Birželio 22 d. 17 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26) bus atidarytos Kazio Varnelio 100 metų sukaktuvėms paminėti skirtos parodos. Jos veiks iki rugpjūčio 31 d.

2017-ieji – ypatingi. Prabėgo lygiai 100 metų nuo tos dienos, kai pasaulį išvydo žemaičių dievdirbio sūnus Kazys Varnelis. Likimas lėmė, kad net 50 savo gyvenimo metų praleido JAV. Čia sutiko būsimą žmoną Gabrielę, susilaukė sūnaus, Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

Žemaitis užmojo – išsaugoti lietuvių kulinarinį paveldą (1)

Petras Bieliauskas | zum.lt nuotr.

Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu. Skaityti toliau

Į Telšius per Žemaitijos sostinės šventę suplauks kruiziniai laivai (0)

„Dance station“ | Telšių savivaldybės nuotr.

Bijūnais pasidabinusiuose Telšiuose artėjantis savaitgalis ypatingas – vyks Žemaitijos sostinės šventė „Telšiai 2017“. Birželio 9-ąją, pirmosios šventės dienos vakaras Telšių miesto amfiteatro prieigas pavers kruizinių laivų terminalu. Laukiama net 30 kruizinių laivų su daugiau kaip 700 keleivių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Rengiamas jubiliejinis, V tarptautinis šokių festivalis „Dance station 2017“. Į Telšių miesto amfiteatrą kviečia šokių studija „Divain“. Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai | V. Jocio nuotr.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba jau ketvirtus metus iš eilės surengė Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventę, kuri šiemet vyko gegužės 25 d.Užvenčio Dvaro malūne, Kelmės rajone.

Šiemet buvo iškilmingai pagerbti šie Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai: Justinas Jonušas – tautodailininkas, medžio drožėjas (Plungės rajonas), Zita Baniulaitytė – audėja, Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ rankdarbių meistarnės įkūrėja, Stanislava Stripinienė – mokytoja iš Platelių, Milda ir Alvydas Skaityti toliau

Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje (0)

Lietuviu XIX a. tradiciniai drabuziai. Fot. Tomas Kapocius

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau

Atmintys VII. Velykos iš praeities (0)

Pateikėja kūdikystėje su broliuku | Asmeninė nuotr.

Kai buvau dar visai maža, mes gyvenome Žemaitijoje, Ylakių miestelyje. Velykos buvo švenčiamos iškilmingai. Ateidavo pavasaris, ir mes laukdavome didžiausios pavasario šventės – Velykų. Mūsų, mano ir ketveriais metais vyresnio brolio darbeliai prieš Velykas buvo dar nedideli. Mama siųsdavo į beržynėlį paskinti beržo šakelių, parinkti beržo žievės, samanėlių.

Prisimenu, kartą, beeidami į beržynėlį, pakeliui susitikome ožį. Ožys buvo nepririštas ir ėmė mus pulti. Brolis ir sako: tu bėk namo, o aš laikysiuos… Aš ir bėgau rėkdama, o jis laikėsi… Parnešdavome krepšelį tų miško gėrybių, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės