Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.
„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau
Lapkričio 6 d., Vyriausybė priėmė nutarimą dėl LR principinės kariuomenės struktūros nustatymo, krašto apsaugos sistemos personalo ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projekto, kurio tikslas – patvirtinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą ir jai sudaryti reikiamą krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių. Įstatymo projektą dar turės patvirtinti Seimas.
„Naujuoju įstatymu bus nustatyta ne tik nuolatinė kariuomenės sandara, bet ir jai sudaryti reikiamų tarnautojų ribiniai skaičiai, kurie bus keičiami ne kasmet, bet tik pasikeitus saugumo aplinkai, Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.
Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.
Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau
Sostinėje savaitgalį šurmuliuojanti tradicinė Tautų mugė į Vilniaus senamiestį kviečia renginių ir pramogų gausa – Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų muzikos ir šokio pasirodymais, pramogomis, įvairiomis atrakcijomis ir skanėstais.
Gedimino prospekte įsikūrusioje Amatininkų mugėje visas tris savaitgalio dienas galima sutikti apie 400 amatininkų, tautodailininkų, kepėjų, virėjų ir kitų dalyvių, mugės svečiams siūlančių įsigyti Lietuvos ar užsienio amatininkų rankomis pagamintą dirbinį, kulinarijos meistrų keptą duoną, pyragą ar natūralų mėsos gaminį, pajusti šviežio medaus skonį, Skaityti toliau
Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.
Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau
Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.
Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau
Savaitgalį Tauragės kraštas, garsėjantis išskirtiniais renginiais, sukvietė visų Žemaitijos regionų bei Lietuvos gyventojus į Žemaitijos vardo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 800 metų sukaktuves.
Liepos 12-ąją Tauragės kultūros rūmuose atidaryta išskirtinė paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“, kurioje pristatyti 25 (iš 47) dailininko Artūro Slapšio nutapyti Lietuvos kunigaikščių, kunigaikštienių ir karo vadų portretai. Šią didžiausią, vieno dailininko vienu stiliumi nutapytų paveikslu, Skaityti toliau
Gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.
Pagal priimtas pataisas miestų, miestelių ir kaimų vėliavų naudojimo tvarką nustatys savivaldybės taryba, Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) – Etninės kultūros globos taryba, užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių – užsienio lietuvių bendruomenių valdymo institucijos, suderinusios su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba.
Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…
Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau
Balandžio 1 dieną Kultūros ministerijos Žemaitijos metų minėjimo komisija išrinko Žemaitijos metų ženklą. Nutarta minint Žemaitijos metus naudoti dailininko Tomo Vaičaičio sukurtą ženklą, kurio užrašas skelbia: „Pirmojo Žemaitijos paminėjimo jubiliejus“.
Žemaitijos visuomenininkų iniciatyva sukurtas ir kitas Žemaitijos metų ženklas, kuriame žemaitiškai užrašyta: „Žemaitėjės metā“. Jį sukūrė dailininkė Jūratė Motužienė. Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.
Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.
Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.
2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą Skaityti toliau
Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.
Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau
Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška.
Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje Skaityti toliau
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.
Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau
Vasario 1 d., penktadienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Lietuvos vitražo meistrų darbų paroda „Žemaitijai – 800“, skirta Žemaitijos istorijai atminti. Autorių darbai skirti esminei Lietuvos ašiai – Žemaitijai – ir tuo laikmečiu vykusiems istoriniams įvykiams, paveikusiems Lietuvos istoriją. Menininkai norėjo pavaizduoti, kokia išskirtinė, spalvinga ir ryški buvo Žemaitijos 800 metų istorija. Menininkų vitražuose atsispindi baltų simbolika, mitai, legendos, ornamentika, kovos už Žemaitijos žemes. Skaityti toliau
Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri gerbėjus pakvietė įsikurti Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.
Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė Skaityti toliau
Turizmo perlas – Telšiai kiekvienais metais sulaukia vis didesnio turistų susidomėjimo, ne išimtis ir šiemet. Vasarai įpusėjus, turistų skaičius jau ženkliai viršija praėjusių metų rodiklius.
Vasara – kelionių ir pramogų laikas, kai kiekvienas atostogaujantis turistas ieško poilsio ir atgaivos oazės.
Atvykti į Telšių miestą turistus vilioja ne tik atsinaujinusi miesto architektūra ar gausybė simbolių, pasislėpusių miesto prieigose, bet ir didelis susidomėjimas žemaičių kalba, Skaityti toliau
Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau
Turgus visada iškalbingas. Turguje visais amžiais ir prie kiekvienos valdžios daug suprasi ir daug pamatysi. Tai esamo laikmečio nepagražintas veidas, jo atspindys.
Telšiai. Jie – ne tik žemaičių sostinė, bet ir mano gimtinės didmiestis. Todėl tai man svarbi vieta, viskas rūpi, viskuo džiaugiuosi. Miestas puikus. Išgražėjo neatpažįstamai, ypač Masčio ežero pakrantė – Europa tuo gali didžiuotis! Telšių kalvos, gatvės aikštės, takai ir tilteliai praturtėjo puikiais, sąmojingais meniniais akcentais. Skaityti toliau
Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:
Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…
Šis trumpas Janinos Zvonkuvienės pasakojimas – iš 2016 metų. Pasirodo, klaipėdietės neužsidaro namuose, o buriasi į klubus, susitinka, šnekasi, prisimena… Kuo ne pateikėjos? Ir pats tokių klubų buvimo faktas mums labai prie širdies… Paskaitykime ir pažiūrėkime. Žmogui rūbas – nelyg antra oda. Įdomu ir jaunam, ir senam. Ir vadinamasis vintažas dabar madingas. Ne kiekvienas jauniklis žino bent ką apie pokario laikų siuvėjas, madas, audinius, kurie, beje, buvo daug geresnės kokybės negu dabartiniai. Iš krepdešino net vaikams pasiūdavo sukneles, iš vilnos taip pat – atrodė, kad tai yra norma. Tik kasdienai iš perkelio siūdavo, iš flanelės. Ir vis tiek viskas natūralu. Yra ką apgailėti, kai net viskozinis audinys dabar jau atrodo besąs geras… Ar dabar mes nesame skurdesni, kai gerai pagalvoji? Skaityti toliau
Tokį grožį nejučiomis visi su atsidūsėjimu pavadiname vienu paprastu žodžiu – pasaka! Tikrų tikriausia pasaka! Ji šalia mūsų. Ji aplink mus. Ji – prie Telšių, prie mano gimtinės. (Pajūriuose visada daugiau žliaugiančio rudens, o Žemaitijos kalneliuose ir gojeliuose – bent žiemą būna ir žiemos…)
Antrą kartą čia buvau taip giliai įspūdingo grožio sukrėsta. Pirmą kartą, kai visas Degaičių parkas, kiek tik jo plotų matyti, buvo užlietas žydinčių neužmirštuolių. Tai buvo Pavasario ir Meilės pasaka. Nes gegužę būna Mildos diena. Dabar, gruodį, – žiemos pasaka. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.
Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.
Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau
2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau
Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.
Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau
