Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: žemaičiai

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:

  • Beržinių šeima iš Telšių – už dėmesingą ir kūrybišką žemaičių tautinių drabužių puoselėjimą, už etninės kultūros sklaidą;
  • Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos – už tautinio paveldo puoselėjimą, už Žemaitijos Skaityti toliau

Žėima, žėima biek ėš kėima (nuotraukos) (0)

Telšių kultūros centro nuotr.

Riksmais, liepsnojančiais laužais, nuotaikingomis dainomis, trankiais šokiais ir smagiais žaidimais telšiškiai savaitgalį vijo žiemą lauk iš kiemo. Būriai persirengėlių traukė į Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspoziciją švęsti Užgavėnių. Net spaudžiantis šaltukas neišgąsdino būrio smalsuolių.

Susirinkusiuosius džiugino išradingai kurtos kaukės, smagūs ir originalūs žaidimai, gardi košė, riebūs mieliniai blynai su įvairiausiais pagardais. Skaityti toliau

Kiekviename Lietuvos regione – saviti tautiniai drabužiai (2)

Aukštaičių tautiniai drabužiai | KTU nuotr.

Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau

J. Pabrėža: Nedaug trūko, kad žemaičių kalba būtų tapusi lietuvių bendrine kalba (115)

Monografjos autorius doc. dr. Juozas Pabrėža | Z. Ripinskio nuotr.

Neseniai visuomenei pristatyta Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos monografija „Žemaičių kalba ir rašyba“. Šis penkerius metus rašytas darbas yra pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – žemaičių kalbą. Ta proga autorius mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

– Kaip subrendo sumanymas parašyti šią knygą? Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

Grįžtančių į Lietuvą emigrantų laukia pagalba (0)

 „Kryptis Lietuva“

Po laiko, praleisto svetimoje šalyje, grįžti į tėvynę gali būti nemenkas iššūkis. Kaip susirasti patinkantį darbą, vėl integruotis į visuomenę, nuo kurios jau atitolai, pritapti – tai klausimai, kylantys grįžtantiems emigrantams.

Sugrįžtantiems pagalbos ranką tiesia įvairios organizacijos ir iniciatyvos, skatinančios išvykusius sugrįžti ir palengvinančios integraciją. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ skleidžia žinią apie tokias iniciatyvas, Skaityti toliau

V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas (21)

Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su Lietuvių tautiniais drabužiais nuotraukose (nuotraukos) (0)

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos. XX a. 4 deš. V. Augustino nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių drabužių, kaip tautos ir valstybės simbolio, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos pavidalo svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio drabužio metais. Ta proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas  kviečia visus susipažinti su lietuvių tautinių drabužių savitumu ir istorija, kurias atskleidžia daugybė archyve saugomų nuotraukų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų Skaityti toliau

Dubingiuose trečiąjį kartą vyko įspūdingas lietuvių tautinių rūbų konkursas (2)

Minint Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje įvyko tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas, kuriame pristatyti įspūdingi etniniai lietuvių rūbai.

Įprasminant Tautinių rūbų metus ir skatinant visuomenę puoselėti tautines vertybes, Lietuvos nacionalinis kultūros centras konkursą surengė trečiąjį kartą. Pats tapęs lietuvių tautinių rūbų konkurso Žemaitijos regiono etapo laimėtoju ir baigiamojo etapo finalininku, Seimo narys Valentinas Bukauskas – vienas iniciatorių, kad 2017-ieji būtų paskelbti Tautinių rūbų metais. Skaityti toliau

Telšiai kviečia į Durbės mūšio minėjimo iškilmes (0)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Liepos 13 d. 20 val. visi kviečiami atvykti į Durbės mūšio skverelį Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės. Skambės patrankų šūviai, bus įteikti žemaičių pasai, Respublikos gatvėje kaukšės Žemaitukų arklių kanopos, koncertuos Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, skambės pergalės muzikos garsai.

1260 m. pergalė Durbės mūšyje – viena svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių istorijos datų. Istorikai pastebi, kad jos reikšmė vis dar neįsisąmoninta, tačiau mūšis savo mastais nusileidžia nebent tik Žalgirio mūšiui. Skaityti toliau

Telšių miesto amfiteatre pulsavo tautinio kostiumo dvasia (nuotraukos) (0)

Telšių kultūros centro nuotr.

Liepos 6-ąją Dubingiuose žemaičiai dalyvaus tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ finale. Tai paaiškėjo po įvykusio lietuvių tautinio kostiumo konkurso Žemaitijos regiono etapo. Renginį inicijavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras, jį rengė Telšių kultūros centras ir Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo vyriausioji specialistė, Telšių kultūros centro etnografė Sigita Dacienė, konkursą vedė Telšių kultūros centro režisierė Alina Gintalienė. Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Popiežiui Pranciškui pristatytas Lietuvos pašto išleistas ženklas (0)

pašto žėnklas žemaičių vyskupijos įkūrimuiKovo 15 d. Vatikane, dalyvaujant Popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Lietuvos pašto generaline direktore Lina Minderiene pristatė Popiežiui Pranciškui bendrą Lietuvos ir Vatikano pašto ženklą, skirtą Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimo 600 metų sukakčiai.

„Tai istorinis įvykis, nes pirmąsyk Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida išleista drauge su Vatikano Miesto Valstybe. Skaityti toliau

Garsūs žemaičiai sulaukė padėkos (0)

telsiai.lt nuotr.

Sausio 26 d., magiškoje aplinkoje Vilniuje, visai greta Aušros vartų, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pakvietė susitikti visus projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ ambasadorius. Susitikimo tikslas – perduoti „Dėkingumo perlus“ ir mero, Telšių miesto seniūno Kazio Lečkausko bei Žemaičių draugijos pirmininko Stasio Kasparavičiaus pasirašytus liudijimus negalėjusiems dalyvauti baigiamajame renginyje gruodžio mėnesį. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

Tradiciniai šokiai ir DJ Saga išjudins rudenėjantį Vilnių (0)

Visa Lietuva šoka | LLKC archyvo nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Vilniaus Daukanto aikštėje bus vėl šokami lietuviški šokiai, dainuojamos liaudies dainos, muzikuojama. Pernai visą Lietuvą kartu suktis pakvietęs projektas „Visa Lietuva šoka“ grįžta su trenksmu – šiais metais prie akcijos Vilniuje prisijungs vienas žymiausių šalyje elektroninės muzikos atlikėjų DJ Saga – tradicinių šokių melodijos bus interpretuojamos šiuolaikiškai. Susirinkusiems gros ir šokti mokys Vilniaus miesto folkloro ansambliai, o šiuolaikiniais ritmais atitars folkloro grupė „Vydraga“ kartu su DJ Saga. Skaityti toliau

Telšių Žemaitės dramos teatras kviečia į spektaklį „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“ (0)

Akimirka iš spektaklio C:\Users\g.brazauskaite\Pictures\„Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“

Rugsėjo 18 d. 19 val. atvykti į Telšių Žemaitės dramos teatrą dar kartą kviečia žemaitiškas ir unikalus spektaklis, kuris Liepojos tarptautiniame renginyje „Te un niekur citur“ tarptautinės ekspertų komisijos buvo pripažintas kaip geriausias renginio spektaklis. X Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ įvertintas statulėle ir apdovanotas kaip ryškiausias spektaklis, taip pat apdovanotas už geriausią šio spektaklio režisūrą. Skaityti toliau

Pasaulio žemaičių dienos kviečia į Molavėnus! (dienotvarkė) (0)

pasaulio zemaiciu dienos2016Rugpjūčio mėn. 14 d. Dubysos regioninio parko direkcija kviečia visus žemaičius, ir ne tik, susitikti Molavėnuose (Nemakščių sen., Raseinių r. sav.). Žolinių šventės metu rengiama Pasaulio Žemaičių dienų 2016 stovykla. Kiekvienas šventėje galės rasti sau kažką įdomaus ir netikėto, nuo pat pirmųjų akimirkų įsitraukdamas į įvairiaspalvį veiksmo sūkurį. Ypatingą nuotaiką kurs visi renginio dalyviai drauge. Žinoma, kiekvienas turės galimybę pasirinkti – aktyviai įsijungti į šventės šurmulį ar tiesiog ramiai paklajoti gamtoje, stebint viską iš šalies. Skaityti toliau

Žemaitija atveria savo gamtos, kultūros ir kitus lobynus (video) (21)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Žemaitija yra išskirtinis Lietuvos etnografinis regionas jau vien dėl to, kad visada juokais ar rimtai turėjo ir turi pretenzijų atsiskirti nuo Lietuvos ir įkurti savo valstybę. O žemaičiai net turi neoficialius žemaitiškus pasus ir net daug metų gyvendami kituose Lietuvos ar pasaulio miestuose tarpusavyje kalba tik žemaitiškai. Savo tarmę, kaip tapatumo ženklą, žemaičiai išlaiko ir kurdami poeziją, rašydami knygas, įvairius himnus. Dėl žemaičių tarmės specifikos daugiausiai anekdotuose pajuokiamas žemaičių nesusikalbėjimas arba savotiškas kitų kalbų traktavimas. Anekdotuose labiausiai išskiriami žemaičio bruožai yra lėtumas ir užsispyrimas. Skaityti toliau

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)

Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

Skaityti toliau

Seime žemaitiškai prabilo Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 (0)

Telsiai kulturos sostine2016 Seime_rengeju nuotr

Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, pristatyta šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė – Telšiai. Seimo I-ųjų rūmų Parlamento galerijoje atidaryta paroda „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016. Meno ženklai“.

Lankytojams pristatyti Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) profesoriaus skulptoriaus Romualdo Inčirausko darbai, Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 Vizualiųjų menų ambasadoriaus profesoriaus Algirdo Žebrausko ir docento Pranciškaus Balčiūno fotografijos, kuriose užfiksuoti kasdien mieste matomi meno objektai. Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos) (0)

Etnografiniai metai prezidenturoje_lrp.lt nuotr

Spalio 11 d., minint Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamus Etnografinių regionų metus, Prezidentūros rūmų Kolonų salėje vyko pažintinė popietė „Aš tou suodna skinsio“. Tai jau antrasis Etnografinių regionų metams skirtas Prezidentūros Atvirų erdvių ciklo renginys.

Popietėje 20-ies metų veiklos sukaktį švenčiantis Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ kvietė pavaikščioti po žemaičių folkloro sodus, kuriuose skambėjo tęstinės daugiabalsės žemaičių dainos, instrumentinė muzika, buvo atliekami tradiciniai Žemaitijos regiono šokiai. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau

N. Steponkutė. Jeigu užsispirs, suras ir dinozaurus (0)

venta-valstietis.lt-n.steponkutes-nuotr

Aš užaugau prie Ventos. Tai upė, kurioje išmokau plaukti, o žiemą, kai užšaldavo, ant jos pasidarydavome čiuožyklą… Daugybė prisiminimų užplūdo važiuojant į Ventos regioninį parką, kur įgyvendinamas Saugomų teritorijų tvarkymo projektas.

Juros periodo ženklai

Ventos miestelis – išaugęs, išgražėjęs, o Ventos regioninio parko lankytojų centras – modernus, interaktyvus. Peržvelgdama aiškiai ir vaizdingai pateiktą informaciją, net aš, čia gimusi ir užaugusi,  radau daugybę įdomybių ir naujienų. Itin domino unikalus Skaityti toliau

Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“ (0)

Zemaitiski sveikinimai aukstaiciams _rengeju nuotr

Į Žemaitijos nacionalinį parką praeitą savaitgalį sugužėjo svečių iš visos Lietuvos saugomų teritorijų.  Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų paroda apie Lietuvos saugomas teritorijas, o prie Platelių ežero įvyko renginys visuomenei  ,,Lietuvos regionų spalvos“. Įvykę renginiai skirti Etnografinių regionų metams.

Renginys visuomenei prasidėjo Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų  eisena. Eiseną pradėjo žemaičiai – Kurtuvėnų regioninio parko žirgyno žirgai, traukiantys  dvikinkį vežimą. Kiekvienas regionas nešė savo krašto vėliavas, kėlė šurmulį: dainavo, grojo… Skaityti toliau

Žemaitijos nacionaliniame parke – Lietuvos regionų spalvos (1)

etnografiniu-regionu-metai-2015-logoŽemaitijos nacionaliniame parke, Plateliuose rugpjūčio 20 – 21 d. vyks Lietuvos saugomų teritorijų renginys visuomenei, skirtas Etnografinių regionų metams. Renginį atidarys nuotraukų paroda „Lietuvos regionų spalvos“, koncertuos nacionalinių ir regioninių parkų folkloro kolektyvai, regionų kiemeliuose bus galima susipažinti su tradiciniais amatais.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM inicijuotas projektas „Lietuvos regionų spalvos“ prasidėjo įvairių regionų moksleivių kūrybine stovykla Žemaitijos nacionaliniame parke, o baigsis renginiu visuomenei, pristatančiu Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Žemaitiją. Prie šio renginio organizavimo prisideda visos Lietuvos saugomos teritorijos. Skaityti toliau

Šiemet minėsime Durbės mūšio 755 metines (1)

Durbės mūšis 1260 m. Dail. V. Norkuaus pav. fragmentas

Šiais metais, liepos 13 dieną, sukanka 755 metai, kai žemaičiai, greičiausiai vadovaujami Karšuvos kunigaikščio Almino, pasiekė pergalę Durbės mūšyje.

2014 m. gruodžio 18 d. Seimo nario Valentino Bukausko teikimu Seimas plenariniame posėdyje priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nutarta papildyti Atmintinų dienų sąrašą, įtraukiant ir Durbės mūšio pergalės dieną. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pasiūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į Durbės mūšio svarbą Žemaitijos, Lietuvos, Rytų Pabaltijo ir iš dalies Europos istorijai ir siekiant, kad būtų išsaugota seniausio Skaityti toliau

H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija (0)

Henrikas Gudavičcus. Kajeno nuotr

Henrikas Gudavičius (g. 1943) prieš ketvirtį amžiaus pabėgo iš Vilniaus į Dzūkiją ir čia pasiliko, kaip pats sako, todėl, kad brangi tapo žemė, kurioje savo prakaitą lieja. Publicistas ir gamtininkas puikiai derina kūrybinį rašymą bei fizinį darbą paties įkurtame bei godojamame retųjų augalų sodelyje šalia Liškiavos. Šį kartą apsilankę H. Gudavičiaus sodelyje pakalbinome jį apie etnografinius metus bei tuos šaltinius, kurie jį patį įkvepia diena iš dienos darbuotis net keliuose frontuose. Skaityti toliau

Žemaičiai šiapus ir anapus Dubysos (0)

Betygaloje renginys_vstt.lt

Raseinių rajonas priklauso Žemaitijos regionui, o Dubysa lyg takoskyra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos. Lyduvėniškiai, gyvenantys dešiniajame Dubysos krante, save laiko žemaičiais, o betygališkiai, įsikūrę kairiajame krante, jau mano esą aukštaičiais. XXa. pabaiga-XXI a. pradžia mūsų gyvenimui turėjo didelės įtakos, nes žmonės neapsiriboja tik savo kaimo gyvenimu, tradicijomis, bet išvyksta dirbti, veda, išteka ir išsikelia į kitą etnografinį regioną. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Šilumokaičiai Skrajučių platinimas