Užgavėnės | Telšių kultūros centro nuotr.

Riksmais, liepsnojančiais laužais, nuotaikingomis dainomis, trankiais šokiais ir smagiais žaidimais telšiškiai savaitgalį vijo žiemą lauk iš kiemo. Būriai persirengėlių traukė į Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspoziciją švęsti Užgavėnių. Net spaudžiantis šaltukas neišgąsdino būrio smalsuolių.

Susirinkusiuosius džiugino išradingai kurtos kaukės, smagūs ir originalūs žaidimai, gardi košė, riebūs mieliniai blynai su įvairiausiais pagardais.„Rėitus kėlnuodamė, jopėlės doskindamė, klumpius brazdėndami vėsė spordoliousem“, – kvietime į Užgavėnių šventę visiems rašė organizatorius Telšių kultūros centras. Renginį surengti padėjo ir Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojai.

Subruzdėjusius į Žemaitijos kaimo ekspoziciją visus į „blusturgį“ viliojo gudriosios prekeivės, būrimo paslaptis išmanančios moterys traukė kortą po kortos ir vis gerą gyvenimą žadėjo. Užgavėnių šventėje Telšių jaunieji maltiečiai ne vieną smagų žaidimą su atvykusiais sužaidė, rogėmis pagal seną paprotį ant ledo ratus suko ir drąsiausiems talonus blynams gauti dalino.

Telšių kultūros centro, Žemaičių muziejaus „Alka“ persirengėliai kartu su Telšių kultūros centro kolektyvu „Spigėns“ (vadovė Diana Bomblauskienė) ir svečiais iš Platelių Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansambliu „Platelē“ (vad. Aivaras Alminas, jam talkina žmona Aliona Alminienė) linksminosi taip, kad iš padų dulkės rūko. Muzikantai pristatė žemaitiškų Užgavėnių tradicijas, dainas, šokius. Persirengę įvairiais veikėjais: daktarais, vestuvininkais, meškom, gervėm, ožiais, avinais, velniais, giltinėm, ir kitokiom grožybėm vieni kitus gąsdino, šiurpino, juokino ir visaip kaip tik mokėjo šmaikštavo.

„Užgavėnės – labai smagi šventė. Visuomet atsakingai ruošiamės su šeima, gaminamės kaukes, kepame blynus ir vejame žiemą iš kiemo“, – sakė šventėje pakalbintas Darius.

„Kokių dailių velniukų, jaunųjų ir jaunikių šiandien sutikau. Žiema, štiš iš kiemo kūlversčiais, leisko pavasariui ateiti“, – grūmodama pirštu šaltajam metų laikui sakė ponia Adelė.

Prisismaginę visi skubėjo stebėti Lašininio ir Kanapinio kovos. Savo stiprybę šie du aiškinosi vienas kitam per sprandą duodami. Palaikymo sulaukė tas liesesnis, mažiau riebalo ragavęs, Kanapinis, kuris ir nugalėjo kovoje su lašininiu. Džiaugsmui ribų nebuvo. Padegta Morė, pasigirdo žemaitiškos skanduotės „Žėima, žėima, biek ėš kėima“, aplink degantį laužą sušokti šokiai.