Žymos archyvas: Vytis

Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui (1)

Laivas „Prezidentas Smetona“ | KU nuotr.

Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.

Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji? (5)

propatria.lt nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyvių pagerbimui.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX–XX a. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte, ar latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje, yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Deja, dėl istorinių aplinkybių, Vilniuje valstybinės aikštės su memorialu Laisvės kovotojams niekada neturėjome, o jos kūrimas vyksta labai sunkiai. Skaityti toliau

N. Lašienė. Išlaisvinti Vytį (27)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugumoje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų. Ipatijaus metraštis, surašytas XIII–XIV a. mini Vytenį, kuris 1278 m. pradėjęs valdyti Lietuvą ir sugalvojęs sau ir valstybei antspaudą – ginkluotą raitelį ant žirgo. XVI a. rašytame Bychovco metraštyje Skaityti toliau

A. Ulevičius. Paslaptingas miestas M.K.Čiurlionio paveiksle (6)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Surasti įkvėpimą savam projektui ir nuspręsti kaip jis turėtų atrodyti yra kiekvieno kuriančio žmogaus didžiausias iššūkis. Idėjos gali kilti iš įvairiausių šaltinių ir įvairiais gyvenimo momentais. Dažniausiai tai atsitinka pasąmoningai. Ypatingai sunki užduotis iškyla, kai kuriamas prestižinis paminklas, valstybę reprezentuojančioje aikštėje.

Pasižiūrėjęs į Lukiškių aikštės Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kūrybinių dirbtuvių ekspertų komisijos geriausiai įvertintą Andriaus Labašausko projektą, nejučiomis persikeli į JAV sostinėje pastatyto Vietnamo Veteranų Memorialo sienos. Atrodo labai panašiai, ypatingai Skaityti toliau

Kauniečiai renka vietą Vyčio paminklui (video) (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Kaune paskelbta apklausa, kurios metu iki sausio 22 dienos gyventojai gali balsuoti, kur turėtų iškilti Vyčiui skirta skulptūra. Kauniečiai gali rinktis iš trijų vietų – Kauno pilies prieigų, Santakos parko ir Nemuno salos.

Planuojama, kad „Laisvės karys“ bus sukurtas ir pastatytas vien tik už žmonių ir įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas.

Fondo atstovas Vilius Kavaliauskas sako, kad aukoja ir įmonės ir pavieniai žmonės, kas kiek gali. Skaityti toliau

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje (2)

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į antrą mėnesį viešumoje netylantį Seimo ir LRT konfliktą dėl visuomeninio transliuotojo darbuotojų atlyginimų, sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomos paviešinimo, visuomeninis Vilniaus forumas pasmerkė LRT pastangas sutrukdyti parlamentinei kontrolei ir paragino  Seimo narius ryžtingai ir be išlygų pareikalauti, kad būtų atskleisti galimai neskaidrūs  LRT sandoriai su prodiuserinėmis kompanijomis ir visa informacija susijusi su LRT turto nuoma.

„LRT Tarybos elgesys aukščiausios valstybės valdžios institucijos (Seimo) atžvilgiu yra žeminantis ir netoleruotinas – jis Skaityti toliau

Sausio 12 d. Laisvės gynėjai pašventins Lukiškių aikštę (13)

J. Česnavičiaus nuotr.

Sausio 12. d 10 val. Lietuvos Respublikos Seime prasidės iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė ir jų susitikimas Kovo 11 aktų salėje. Pasibaigus susitikimui, 16 val. nuo Seimo rūmų prasidės Laisvės gynėjų ir visuomenės eisena iki atnaujintos Lukiškių aikštės. Eisena vyks su deglais ir nužudytų bei nukankintų per sovietmetį Lietuvos patriotų paveikslais.

Atvykus į aikštę, bus padėtos gėlės prie šalia buvusių KGB rūmų esančio paminklo ir aikštėje prie kryžiaus. Svarbiausias veiksmas vyks Lukiškių aikštėje, Šimtmečio rato centre. Čia bus simboliškai įamžintas per amžius kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Skaityti toliau

Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų (41)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos simbolius, su kuriais prieš sovietų tankus ir kalašnikovus stojo 1991 metų didvyriai – Trispalvę, Vytį, Gedimino stulpus.

Simbolius, kurie Sąjūdžio, pogrindžio spaudos, girių rezistencijos ir ankstesnių sukilimų kariams savanoriams reiškė labai konkrečius tikslus ir prasmes. Lietuvos valstybingumo siekį, lietuvių tautos dvasinės ir fizinės gyvybės gynimą, istorinę tiesą ir asmeniškai, laisvai prisiimamą auką už visas tas vertybes. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“: Ar regite J.Basanavičių arba A.Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape? (20)

Sausio-13-oji-Lietuvoje | Wikipedija.org nuotr.

Visuomeninis  judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ kreipiasi į visuomenę, ragindamas Laisvės gynėjų dieną minėti segint laisvės kovotojų visais laikais brangintus valstybingumo simbolius, o ne kai kurių politinių partijų ir organizacijų vietoje šių simbolių aktyviai brukamą „neužmirštuolę“.

Talka pareiškė, jog nepalaiko politizuotos Sausio 13-ajai skirtos vadinamosios „Neužmirštuolės“ akcijos, vietoje patriotų krauju aplaistytų Lietuvos valstybingumo simbolių – Vyčio, Gedimino stulpų ir Trispalvės – peršančios abstraktų, su kova už Skaityti toliau

F. Kauzonas. Kas bus su Lukiškių aikšte? (12)

Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Lianai Ruokytei-Jonsson) tarsi ir derėtų žinoti, kas bus su Lukiškių aikšte | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prologas

Kai iki Pirmojo valstybės atkūrimo jubiliejinių metų pradžios dar buvo likę pora savaičių, vienoje televizijos laidoje Rita Miliūtė, visiems gerai žinomas televizijos žmogus, laidos dalyviams pateikė labai suktą klausimą: „Kas žino, kas dabar bus su Lukiškių aikšte?“..Mano galva, tai buvo net ne klausimas, o didžiulis galvosūkis. Beje, dėl jo kai kurios Lietuvos galvos ir pusgalviai galvas suka jau ketvirtį amžiaus. Suka ir suka, bet dėl tų sukimų nė viena galva nebuvo nusukta. Regis, ima rastis pirmoji kandidatė. JAU… Skaityti toliau

A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė? (59)

Neuzmirštuolė – masonų ženklelis | Alkas.lt nuotr.

Neužmirštuolė – kukli, penkių žiedlapių, žydra, auganti bet kur, kur dirvožemis ne smėlis, kur drėgmės pakanka, auganti grupėmis gėlė. Jai sparnuotus žodžius skyrė Maironis:

Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
Skaityti toliau

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau

JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą (5)

Šv. Andriejaus bažnyčia Niu Britene | genocid.lt nuotr.

Puiki žinia pasiekė iš JAV – kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko – Vanago šimtąsias gimimo metines čia bus jam pastatytas paminklas.

Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene (New Britain), kur 1918 m. kovo 6 dieną gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.

Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą jo gimimo vietoje. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje? (10)

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

Skaityti toliau

F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais) (11)

Dvikova. Kasparas Genzbigelis Lukiškių aikštėje bandė apginti Vytį nuo Laimos Kreivytės | respublika.lt, F. Kauzono nuotr.

Oi oi, Vytis iš Vilniaus į Kauną išjojo! Na, ir kas… Dangus sugriuvo? Tegu sau joja. Savo darbą Vilniuje jau atliko. Tūkstančius pažadino! Šitiek miegančių žmonių Lietuvoje staiga piliečiais virto! Kaip po Vanagaitės gastrolinių prakalbų apie Vanagą… Dar pora tokių pilietiškumo bangų – ir jau galėtume pradėti mąstyti apie naują tautos Atgimimą…

Šimašius nekaltas!

Trissyk Vilniaus meru buvęs Zuokas Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė (14)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys Skaityti toliau

P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio? (67)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.

Besidomintieji istorija galėtų išvardinti mažiausiai 5 senąsias Lietuvos sostines: Voruta, Naugardukas, Kernavė, Trakai, Vilnius. Viduramžiais sostinė būdavo ten, kur gyvendavo valdovas. Nuo XIII amžiaus Vilnius pradeda formuotis kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, tuo palaipsniui įgaudamas pastovios Lietuvos valstybės sostinės statusą. Skaityti toliau

Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje (9)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Seime posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (VIAK) svarstė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ prašymą išnagrinėti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro rengto Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą ir pripažinti šio konkurso rezultatus niekiniais.

„Talkos“ kreipimąsi VIAK posėdyje pristatęs šio judėjimo tarybos pirmininkas Gintaras Karosas sakė: Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus panaikinti? Ir kas toliau? (22)

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, gruodžio 5 dieną kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje, pripažino, kad Lukiškių aikštės memorialo konkursas supriešino visuomenę. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą“.

Pertraukos, atvėsimo reikalingumą Skaityti toliau

R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video) (28)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Iš  šio pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT „Forumo“ bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (kaip a+a Vysockis dainavo), o „bunkeriui“ – dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka Vakarų Europos modernius standartus, naudoti faktą, kad  Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlX – XX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną. Skaityti toliau

„Talka“ Seimo prašo Kultūros ministerijos Lukiškių aikštės konkursą pripažinti niekiniu (3)

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos pirmininkas Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją su prašymu artimiausiame posėdyje išnagrinėti Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą. Rašte pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikos sostinės reprezentacinėje Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vyčio monumentas, o šių metų lapkričio 27 d. paskelbti konkurso rezultatai laikytini niekiniais.

Pareiškime prašoma apginti pamatinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principus, išdėstytus 2 straipsnyje – „Lietuvos valstybę Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta. Skaityti toliau

R. Grigas. Reikia toliau ryžtingai siekti, kad Lietuva nebūtų išstūminėjama iš Vilniaus, o Vytis iškiltų ten, kur jam ir priklauso būti (video) (54)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Įdomiai pasisuko Vyčio paminklo peripetijos. Ar vieši pasvarstymai, kad čia Kauno mero savireklamos kampanija, būtų tiesa, ar tik iš dalies tiesa, įvykių posūkis parodo tikrovę. Kaunas ir toliau (kaip tarpukaryje, kaip per kalantines ir savo Sąjūdžio grupę, be užuolankų kvietusią Nepriklausomybėn 1988-1990 m.) – išlieka dvasinė, moralinė ir politinė Lietuvos sostinė. Politinė – jei politiką suprasime kaip tautos, suvereno pagal konstituciją, o ne vien formalios valdžios dalyvavimą valdyme.

Sakau tai be didelio džiaugsmo, nes pripažinti šį faktą reikštų pripažinti, kad Vilniaus kaip Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas (23)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso, kurį surengė Kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).  Skelbiame šį  „Vilniaus forumo“ pareiškimą:

Nacionalinio Lietuvos valstybės intereso nepaisančios, šališkai suburtos ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl konkursinio Lukiškių aikštės projekto yra natūralus ir neišvengiamas jau daugiau kaip du dešimtmečius aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo rezultatas, išduodantis Skaityti toliau