Žymos archyvas: Vytis

R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas (6)

Regimantas Adomaitis | respublika.lt nuotr.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kaip jūs atėjote į Sąjūdį?

– Aš niekur nėjau. Mane išrinko – net nežinau kas mane pasiūlė, kai Mokslų akademijoje birželio 3 dieną buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Man tik paskui draugai paskambino ir pasakė, ar žinai, kad esi išrinktas į iniciatyvinę grupę – nenustebk, jei tave kvies kokiam nors veiksmui. Žinoma, išrinkimas į šią grupę atitiko visas mano vidines intencijas. Skaityti toliau

Vyčio skulptūros atidengimas Kaune numatytas liepos 5-ąją (video) (7)

Liejamas bronzinis Vyčio paminklas Kaune | kaunas.lt nuotr.

Kauno pilies prieigose iškilsiančios legendinio kario – Vyčio – skulptūros gimimas pasiekė pusiaukelę. Prasidėjusį itin svarbų bronzos liejimo etapą planuojama pabaigti iki birželio vidurio, o skulptūros atidengimas numatytas liepos 5-ąją.

„Liepos 5 dieną Kaune turėsime didžiulę šventę, kuomet  bus atidengta Vyčio skulptūra. Savo akimis įsitikinome „Laisvės kario“ didybe. Ko gero, tai bus didžiausia bronzinė skulptūra Lietuvoje“, – teigė šią savaitę Ukrainoje viešėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Skaityti toliau

Šimtmečio maratonui sukurtas išskirtinis medalis su heraldiniu Vyčiu (0)

Vilniaus maratono medalis su Vyčiu | Augusto Didžgalvio nuotr.

Visų „Danske Bank Vilniaus maratono“ dalyvių šiemet laukia išskirtinė dovana – medalis su heraldiniu Vyčiu. Jo projektas ir nauji maratono marškinėliai pristatyti drauge su 15 metų maratono medalių paroda.

Išskirtinio dizaino medalis

Itin griežtai saugomas ir išskirtinai instituciniam naudojimui skirtas tautos simbolis Vytis šiemet papuoš visų „Danske Bank Vilniaus maratono“ dalyvių kaklus. „Tai unikalus atvejis. Džiaugiamės, jog mūsų idėja medalį dekoruoti originaliu heraldiniu Vyčiu buvo patvirtinta. Skaityti toliau

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą (3)

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kol skulptorius Arūnas Sakalauskas Ukrainoje pluša prie Vyčio skulptūros, Kaune pradedami jai skirtos aikštelės įrengimo darbai. Tautos simboliu laikomas Vytis Kauno pilies prieigose iškils ant granitinio pjedestalo.

„Prasidėjo realūs aikštelės įrengimo darbai. Visų pirma bus iškastas esamas gruntas, vėliau sumontuotas metalinis bortelis, iš atsijų įrengtas viršutinis aikštelės sluoksnis. Granitinis pjedestalas bus pastatytas ant polių. Skaityti toliau

Pasibaigus visuomeninėms trispalvės 100-mečio iškilmėms LRT apie tai surengs tiesioginę laidą? (2)

Lukiškių aikštė, 2018 balandžio 10 d. 12:53 val. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

LRT radijas pranešė, kad balandžio 25 d. nuo 16 iki 18 val. surengs proginę tiesioginę laidą, skirtą Trispalvės 100-mečiui. Šią laidą ves  Agnė Skamarakaitė ir Deividas Jursevičius, prodiuseris  Vytautas Markevičius.

1918-ųjų balandžio 25 d. Lietuvos Taryba  vienbalsiai patvirtino Trispalvę kaip Lietuvos vėliavą ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.

„Rytoj Lietuvos trispalvei sukanka 100 metų. Ką reiškė vėliava tada ir ką ji reiškia Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (8)

Arvydas Gelžinis | asmeninė nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau

Vaikai kviečiami kurti marškinėlius su Vyčiu (1)

Vaikų bėgimas | unicef nuotr.

25-ius veiklos metus Lietuvoje skaičiuojantis UNICEF kviečia visus Lietuvos vaikus piešti Lietuvos valstybės simbolį Vytį ir taip prisidėti kuriant šį pavasarį penkiuose šalies miestuose vyksiančio jubiliejinio UNICEF vaikų bėgimo „Už kiekvieną vaiką“ marškinėlius. Šios iniciatyvos kuratorius dizaineris Aleksandras Pogrebnojus su komisija laimėtoją paskelbs gegužės pradžioje.

„Kviečiame visus vaikus imti į rankas baltą popieriaus lapą, pieštukus, dažus, kreideles ir sukurti savo Vytį, kuris iliustruotų Lietuvos – drąsios šalies, kuriančios ne tik savo,

Skaityti toliau

A. Zolubas. Vytis Lukiškių aikštėje bus pastatytas (nuotraukos, video) (12)

Žirgelis | A. Zolubo nuotr.

Iš Lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

1. Girdėjau kartą mažą vaiką,
Kurs prašė taip gražiai mamos:
– Mamyte, nupirk man žirgelį,
Gražiausią žirgą iš visų.
Ir gavo vaikas dovanų
Gražius cukrinius arkliukus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vilniaus Lukiškių aikštę ne tik daugelis vilniečių, bet ir Lietuvos gyventojų įsivaizduoja valstybine Lietuvos aikšte. Dėl Vilniaus daug kovota su lenkais ir kentėta, Vilniaus, kaip amžinos Lietuvos sostinės, vaizdinys yra tapęs svarbiu nacionalinio tapatumo bruožu.

Tad Lukiškių aikštės tvarkybą, joje laisvės kovotojams atminti numatyto pastatyti paminklo konkursus lydintys skandalai, galop Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir Kultūros ministerijos vadovybės atvirai reiškiama panieka valstybingumo jausenos dar nepraradusių žmonių lūkesčiams ir Seimo priimtiems nutarimams nuskambėjo visoje šalyje. Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami? (10)

Birutė Valionytė | respublika.lt nuotr.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.

 Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Seimas ryšis priimti Įstatymą dėl Lukiškių aikštės ir kodėl jis reikalingas? (5)

Lukiškių aikštėje | J. Buroko FB paskyros nuotr.

Kovo 10 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. pavasario sesija. Reikia tikėtis, kad, nepaisant įtempto darbų grafiko, pavasario sesijoje Seimas suras laiko pratęsti 2017 m. gruodžio po pateikimo priimto grupės Seimo narių parengto, Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projekto XIIIP-1475“, už kurį balsavo 43 Seimo nariai, svarstymą.

Deja, daug vilčių, kad šis įstatymo projektas bus priimtas, ko gero, nėra, nes nemažai Seimo narių, tarp jų ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jam nepritaria. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ženklas (19)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis rašinys mano parašytas 2007 metų kovo 12 dieną. Tada jį buvau nusiuntęs, rodos, Šiaurės Atėnams, bet atmetė kaip pernelyg niūrų. Gal tikrai tas niūrumas kiek perdėtas, sutirštintas mano nuotaikos, bet ta nuotaika įkyriai kartojasi ir, deja, susilaukia viešajame gyvenime vis naujų pateisinimų. Anuomet dar nebuvo visuotinės krizės, Garliavos susidorojimo ir jį lydėjusio žiniasklaidos nukenksminimo, dar nebuvo mūsų tiek daug pabėgę į svečias šalis ar gūdžioje vienumoje pasitraukę iš gyvenimo, šuliniuose dar neskandinti vaikai, dar nestovėjo panery aukščiau Vilniaus Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui (1)

Laivas „Prezidentas Smetona“ | KU nuotr.

Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.

Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji? (5)

propatria.lt nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyvių pagerbimui.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX–XX a. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte, ar latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje, yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Deja, dėl istorinių aplinkybių, Vilniuje valstybinės aikštės su memorialu Laisvės kovotojams niekada neturėjome, o jos kūrimas vyksta labai sunkiai. Skaityti toliau

N. Lašienė. Išlaisvinti Vytį (28)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugumoje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų. Ipatijaus metraštis, surašytas XIII–XIV a. mini Vytenį, kuris 1278 m. pradėjęs valdyti Lietuvą ir sugalvojęs sau ir valstybei antspaudą – ginkluotą raitelį ant žirgo. XVI a. rašytame Bychovco metraštyje Skaityti toliau

A. Ulevičius. Paslaptingas miestas M.K.Čiurlionio paveiksle (6)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Surasti įkvėpimą savam projektui ir nuspręsti kaip jis turėtų atrodyti yra kiekvieno kuriančio žmogaus didžiausias iššūkis. Idėjos gali kilti iš įvairiausių šaltinių ir įvairiais gyvenimo momentais. Dažniausiai tai atsitinka pasąmoningai. Ypatingai sunki užduotis iškyla, kai kuriamas prestižinis paminklas, valstybę reprezentuojančioje aikštėje.

Pasižiūrėjęs į Lukiškių aikštės Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kūrybinių dirbtuvių ekspertų komisijos geriausiai įvertintą Andriaus Labašausko projektą, nejučiomis persikeli į JAV sostinėje pastatyto Vietnamo Veteranų Memorialo sienos. Atrodo labai panašiai, ypatingai Skaityti toliau

Kauniečiai renka vietą Vyčio paminklui (video) (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Kaune paskelbta apklausa, kurios metu iki sausio 22 dienos gyventojai gali balsuoti, kur turėtų iškilti Vyčiui skirta skulptūra. Kauniečiai gali rinktis iš trijų vietų – Kauno pilies prieigų, Santakos parko ir Nemuno salos.

Planuojama, kad „Laisvės karys“ bus sukurtas ir pastatytas vien tik už žmonių ir įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas.

Fondo atstovas Vilius Kavaliauskas sako, kad aukoja ir įmonės ir pavieniai žmonės, kas kiek gali. Skaityti toliau

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje (2)

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į antrą mėnesį viešumoje netylantį Seimo ir LRT konfliktą dėl visuomeninio transliuotojo darbuotojų atlyginimų, sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomos paviešinimo, visuomeninis Vilniaus forumas pasmerkė LRT pastangas sutrukdyti parlamentinei kontrolei ir paragino  Seimo narius ryžtingai ir be išlygų pareikalauti, kad būtų atskleisti galimai neskaidrūs  LRT sandoriai su prodiuserinėmis kompanijomis ir visa informacija susijusi su LRT turto nuoma.

„LRT Tarybos elgesys aukščiausios valstybės valdžios institucijos (Seimo) atžvilgiu yra žeminantis ir netoleruotinas – jis Skaityti toliau

Sausio 12 d. Laisvės gynėjai pašventins Lukiškių aikštę (13)

J. Česnavičiaus nuotr.

Sausio 12. d 10 val. Lietuvos Respublikos Seime prasidės iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė ir jų susitikimas Kovo 11 aktų salėje. Pasibaigus susitikimui, 16 val. nuo Seimo rūmų prasidės Laisvės gynėjų ir visuomenės eisena iki atnaujintos Lukiškių aikštės. Eisena vyks su deglais ir nužudytų bei nukankintų per sovietmetį Lietuvos patriotų paveikslais.

Atvykus į aikštę, bus padėtos gėlės prie šalia buvusių KGB rūmų esančio paminklo ir aikštėje prie kryžiaus. Svarbiausias veiksmas vyks Lukiškių aikštėje, Šimtmečio rato centre. Čia bus simboliškai įamžintas per amžius kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Skaityti toliau

Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų (41)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos simbolius, su kuriais prieš sovietų tankus ir kalašnikovus stojo 1991 metų didvyriai – Trispalvę, Vytį, Gedimino stulpus.

Simbolius, kurie Sąjūdžio, pogrindžio spaudos, girių rezistencijos ir ankstesnių sukilimų kariams savanoriams reiškė labai konkrečius tikslus ir prasmes. Lietuvos valstybingumo siekį, lietuvių tautos dvasinės ir fizinės gyvybės gynimą, istorinę tiesą ir asmeniškai, laisvai prisiimamą auką už visas tas vertybes. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“: Ar regite J.Basanavičių arba A.Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape? (20)

Sausio-13-oji-Lietuvoje | Wikipedija.org nuotr.

Visuomeninis  judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ kreipiasi į visuomenę, ragindamas Laisvės gynėjų dieną minėti segint laisvės kovotojų visais laikais brangintus valstybingumo simbolius, o ne kai kurių politinių partijų ir organizacijų vietoje šių simbolių aktyviai brukamą „neužmirštuolę“.

Talka pareiškė, jog nepalaiko politizuotos Sausio 13-ajai skirtos vadinamosios „Neužmirštuolės“ akcijos, vietoje patriotų krauju aplaistytų Lietuvos valstybingumo simbolių – Vyčio, Gedimino stulpų ir Trispalvės – peršančios abstraktų, su kova už Skaityti toliau

F. Kauzonas. Kas bus su Lukiškių aikšte? (14)

Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Lianai Ruokytei-Jonsson) tarsi ir derėtų žinoti, kas bus su Lukiškių aikšte | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prologas

Kai iki Pirmojo valstybės atkūrimo jubiliejinių metų pradžios dar buvo likę pora savaičių, vienoje televizijos laidoje Rita Miliūtė, visiems gerai žinomas televizijos žmogus, laidos dalyviams pateikė labai suktą klausimą: „Kas žino, kas dabar bus su Lukiškių aikšte?“..Mano galva, tai buvo net ne klausimas, o didžiulis galvosūkis. Beje, dėl jo kai kurios Lietuvos galvos ir pusgalviai galvas suka jau ketvirtį amžiaus. Suka ir suka, bet dėl tų sukimų nė viena galva nebuvo nusukta. Regis, ima rastis pirmoji kandidatė. JAU… Skaityti toliau

A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė? (59)

Neuzmirštuolė – masonų ženklelis | Alkas.lt nuotr.

Neužmirštuolė – kukli, penkių žiedlapių, žydra, auganti bet kur, kur dirvožemis ne smėlis, kur drėgmės pakanka, auganti grupėmis gėlė. Jai sparnuotus žodžius skyrė Maironis:

Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
Skaityti toliau

P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų (46)

Paulius Stonis | Propatria.lt nuotr.

Kembridžo universiteto gabusis auklėtinis lietuvaitis Vilius Bartninkas, vertindamas Lukiškių aikštės paminklo konkursą laimėjusį skulptoriaus Andriaus Labašausko „Kalnelį“, jautriai ir nuoširdžiai aprašė šio projekto reprezentacinę perspektyvą. Savo socialinio tinklo paskyroje apie „Kalnelį“ filosofas pasidalino gilia įžvalga, kurią vertą pacituoti išsamiau.

V. Bartninkas rašo: „Aš žinau, ką būčiau pasakojęs draugams, atvykusiems iš užsienio, priėjęs prie Labašausko paminklo. Pirmiausia prieitume arčiau, atkreipčiau dėmesį į žolę ir medžius, klausčiau, ką jie Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau

JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą (5)

Šv. Andriejaus bažnyčia Niu Britene | genocid.lt nuotr.

Puiki žinia pasiekė iš JAV – kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko – Vanago šimtąsias gimimo metines čia bus jam pastatytas paminklas.

Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene (New Britain), kur 1918 m. kovo 6 dieną gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.

Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą jo gimimo vietoje. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau