Žymos archyvas: Vytis

G. Karosas. Vytis (40)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Judėjimos „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Susirinkome čia, kad apgintume Vytį. Kad centrinėje sostinės aikštėje stovėtų mūsų valstybės simbolis, per amžius telkęs lietuvių Tautą ir įkvėpęs pergalėms. Vytis – ant lekiančio žirgo skriejantis raitelis, kuris yra svarbiausias mūsų didžios istorijos dalyvis. Jis privalo amžiams tapti amžinosios Lietuvos sostinės esminiu akcentu. Tokia Tautos valia: suprantama ir neginčytina. Skaityti toliau

Protesto akcija-reikalavimas vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Vilniaus Lukiškių aikštėje (0)

Spalio 24 d. ir Visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ ne tik išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje, bet ir paragino šį sprendimą palaikančią bei Kultūros ministerijos kuriamas kliūtis smerkiančią visuomenę rinktis į protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje lapkričio 17 d. 12 val.

V. Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama (26)

Epilietis.lrv.lt nuotr.

Valstybės aikštė, Didvyrių aikštė, Reprezentacinė aikštė, Atminimo aikštė – štai vardai ir idėjos, kurias mėginama suteikti Vilniaus Lukiškių aikštei. Tie vardai ir idėjos – žmonių lūpose, mintyse, institucijų sprendimuose, menininkų  brėžiniuose. Net Seimo nutarime.

Daugiau kaip dvidešimt metų galvojama ir ginčijamasi, kaip tas idėjas įgyvendinti. Ir štai  kažkas išvydo reginį, viziją, sapną – tebus aikštėje Vytis, jis įkūnija ir valstybę, ir jos didvyrius, primena kovas už laisvę ir kritusiuosius vardan jos. Vytis, teiškils aikštėje Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video) (51)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Spalio 24 d., antradienį, Visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje ir paragino šį sprendimą palaikančią bei Kultūros ministerijos kuriamas kliūtis smerkiančią visuomenę rinktis į protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje lapkričio 17 d. 12 val.

Vyčio gynimo mitingą TALKA rengia kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).

TALKOS pareiškime teigiama, kad paminklo statybos Vilniaus Lukiškių aikštėje jau tapo Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia apginti Vyčio paminklą (peticijos pasirašymas) (19)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 12 d. Vilniaus forumo organizacinė grupė išplatino pareiškimą Lietuvos piliečius ragindama apginti Lietuvos visuomnės sumanymą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Skelbiame šią peticiją:

Nepaisant Seimo sprendimu aiškiai išreikštos jo atstovaujamų šalies piliečių valios ir šį sprendimą plačiai Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė (14)

Vytis | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis Skaityti toliau

„Tikslas – Amerika“ kelionė baigėsi: kiek lietuviškų vietų buvo rasta JAV? (0)

„Tikslas – Amerika“ kelionė baigėsi: kiek lietuviškų vietų rado JAV? | Rengėjų nuotr.

„Tikslas – Amerika“ sumanymo žygis per Ameriką viršijo visus jam keltus lūkesčius. Vietos lietuviams padedant, savanoriams vienuolikoje šiaurrytinių JAV valstijų pavyko aplankyti net 301 lietuvišką vietą. Visos jos, su tiksliomis GPS nuorodomis, atguls į interaktyvų žemėlapį.

Kaip sakė sumanymo vadovas Augustinas Žemaitis, žymių plane bus gerokai daugiau nei manyta. „Iš pradžių žadėjome aplankyti 100 objektų. Vėliau, bendraujant su Amerikos lietuviais internetu, paaiškėjo, kad jų gali būti apie 200. Tačiau realybė pasirodė dar nuostabesnė: atvykus į istorinius lietuvių Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo (2)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį  priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.

Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos  garbūs  veteranai  sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol  ne vien  socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento (20)

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas? Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko  Jakimavičiaus mintis apie  visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir  architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas Skaityti toliau

ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos (10)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

Liepos 28 d., 11 val. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) vyks trumpa spaudos konferencija, kurioje bus paskelbtos taip vadinamų „kūrybinių dirbtuvių“, skirtų sukurti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lukiškių aikštėje Vilniuje, atrinktos projektų idėjos. Skaityti toliau

Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę (39)

Alkas.lt koliažas

Kultūros ministerijos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame „kurybinėmis dirbtuvėmis“vadinamame konkurse toliau ieškant Lukiškių aikštei tinkamo paminklo, visuomenininkai susibūrę į Vyčio paramos fondą išplatino pareiškimą.

Skelbiame visą Vyčio paramos fondo pareiškimą:

„Kovo mėnesį „Vilmorus“ agentūra savo iniciatyva atliko apklausą, kaip visuomenė vertintų Vyčio paminklo pastatymą sostinės Lukiškių aikštėje. Reprezentatyvios apklausos Skaityti toliau

Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo (10)

Pasitarimas Kultūros ministerijoje_lrkm.lt

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

„Puiki dovana atkurtos valstybės šimtmečio proga būtų baigti nesutarimus ir sukurti Lukiškių aikštėje numatytą statyti paminklą. Tą padaryti galima atsisakius jausmingų sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė liepos 17 d. vykusiame susitikime su „Vyčio“ paramos fondo atstovais. Skaityti toliau

Šimtmetis, kaip ir tūkstantmetis, – prie surūdijusio vamzdžio? (11)

„Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Latviai kuria vaidybinius filmus savo valstybės šimtmečiui ir rengiasi išleisti nacionalinę enciklopediją, estai režisuoja spektaklius, Suomijos valdžia tvirtina, kad šios šalies šimtmečio minėjimą visam gyvenimui prisimins dabartinė suomių karta, o Lietuvos Vyriausybė, pamačiusi profesoriaus Liudo Mažylio atrastą 1918 m. Nepriklausomybės akto originalą, visiškai nusiramino ir, atrodo, galvoja, kad valstybės jubiliejui nieko daugiau nebereikia: paminklo patriarchui Jonui Basanavičiui sostinėje projektas įstrigo, Vyriausybė išsisukinėja nuo pareigos paremti visuomenininkų iniciatyvą statyti Vyčio paminklą Vilniaus Lukiškių aikštėje, apie kitus Skaityti toliau

Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija (9)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo  Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.

Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas. Skaityti toliau

Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą (0)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 17 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą. Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyčio paramos fondą, prašydamas pateikti duomenis apie iki šių metų gegužės 1 d. surinktas, memorialo statybai paaukotas lėšas. Gauta informacija apie finansinę projekto būklę vertinama prieštaringai ir neatitinka anksčiau Vyčio paramos fondo steigėjų įvardintų sumų. Taip pat komitetas konstatavo, kad iš paties fondo negavo duomenų apie paminklo liejimo darbus. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje (15)

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? Pokalbis su Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotoju, žurnalistu Viliumi Kavaliausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Lukiškių aikštės sutvarkymui – svarbiausias dėmesys? (3)

Tvarkoma Lukiskiu aikste_voruta.lt

Balandžio 25 d. Vyriausybėje posėdžiavusi komisija Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti dar kartą akcentuoja, jog pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo veikloje, o paties memorialo idėjos suformulavimas bei išrinkimas taptų ne atskiras organizacijas skaldančiu, bet vienijančiu procesu.

„Lukiškių aikštės sutvarkymas ir Laisvės kovų dalyvių įprasminimas iš darbotvarkės niekur nedingsta ir lieka prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje (20)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 15 dieną Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje pritarė idėjai, kad Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas Lietuvą reprezentuojantis Vyčio paminklas.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. Dar 1999 m. vasario 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (25)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

Pasiūlyti Vyčio paminklo modeliai Lukiškių aikštei (nuotraukos) (10)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje šiuo metu vyksta konkursui pateiktų skulptūrų laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje modelių paroda. Visuomenė gali susipažinti su pateiktais modeliais ir konkurso rengėjams išsakyti savo vertinimus. Vasario 8 d. Karininkų ramovėje numatytas konkursinių darbų ekspozicijos viešas aptarimas.

Konkursą spalio 28 dieną paskelbė privatus „Vyčio paramos fondas“, kuris skatina visuomenę savo lėšomis pastatyti paminklą, skirtą Atkurtos valstybės 100-mečiui paminėti. Tikimasi skulptūrą pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Skaityti toliau

Siūloma Vyriausybei atnaujinti darbo grupę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui (1)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Sausio 11 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas istorinės atminties įamžinimo Vilniasu Lukiškių aikštėje klausimas. Vyčio paramos fondo atstovai pristatė Valstybės simbolio – Vyčio ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos (paminklo) Lukiškių aikštėje įgyvendinimo planus. Taip pat buvo išklausyti ir VšĮ „Gediminaičių stulpai-Tautos namai“ atstovų siūlymai ir galimi variantai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir reorganizavimo.

Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, akcentuodamas siekį įsitikinti, kad Lukiškių aikštės monumentas tenkins daugumos piliečių poreikius, Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

Kuo matuosime Lietuvos kantrybę? (10)

Vilius Kavaliauskas | respublika.lt nuotr.

Kiek ten kartų liaudies išmintis rekomenduoja matuot, o jau tik po to kirpti? 7 ar 9? Koks skirtumas. Svarbu matuoti tiek kartų, kad kirpdamas nesuklystum. Tačiau jeigu aš imsiu matuoti, tarkime, 77 ar 99 kartus, jums, be abejo, kils įtarimas, kad esu idiotas, ir mane, kriaučiaus vaiką, reikia laikyti per patrankos šūvį nuo bet kokių matavimų ir kirpimų, nes, kol tiek kartų matuosiu, šuo kepsnį nuneš.

Nacionaliniai matavimų ypatumai

O jeigu 77 ar 99 kartus matuoja kurios nors savivaldybės vadovai? O jeigu Seimas, jeigu Vyriausybė? O jeigu kuris nors prezidentas ar prezidentė kasmet, o gal ir kas mėnuo arba, Skaityti toliau

L. Milčius. Dvi vėliavos (5)

Kauno karo muziejus | L. Milčiaus nuotr.

Lietuvos karių dienai

Dvi  vėliavos aukštai iškeltos plazda,
Audringam vėjyje ugnim liepsnoja.
Žvelgi — ir lyg tvirčiau, širdyje gera,
Tarsi matai, kaip veda jos į kovą.

Matai, kaip Vytis drąsiai kalaviją aštrų
Prieš ordas priešų pelkėmis ir giriom mūšin neša. Skaityti toliau

Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą (8)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.

„Kreipiamės į Lietuvos žmones, kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau