Žymos archyvas: Vytis

Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija (6)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo  Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.

Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas. Skaityti toliau

Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą (0)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 17 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą. Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyčio paramos fondą, prašydamas pateikti duomenis apie iki šių metų gegužės 1 d. surinktas, memorialo statybai paaukotas lėšas. Gauta informacija apie finansinę projekto būklę vertinama prieštaringai ir neatitinka anksčiau Vyčio paramos fondo steigėjų įvardintų sumų. Taip pat komitetas konstatavo, kad iš paties fondo negavo duomenų apie paminklo liejimo darbus. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje (15)

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? Pokalbis su Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotoju, žurnalistu Viliumi Kavaliausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Lukiškių aikštės sutvarkymui – svarbiausias dėmesys? (3)

Tvarkoma Lukiskiu aikste_voruta.lt

Balandžio 25 d. Vyriausybėje posėdžiavusi komisija Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti dar kartą akcentuoja, jog pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo veikloje, o paties memorialo idėjos suformulavimas bei išrinkimas taptų ne atskiras organizacijas skaldančiu, bet vienijančiu procesu.

„Lukiškių aikštės sutvarkymas ir Laisvės kovų dalyvių įprasminimas iš darbotvarkės niekur nedingsta ir lieka prioritetiniu Vyriausybės uždaviniu. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje (20)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 15 dieną Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje pritarė idėjai, kad Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas Lietuvą reprezentuojantis Vyčio paminklas.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. Dar 1999 m. vasario 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (25)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

Pasiūlyti Vyčio paminklo modeliai Lukiškių aikštei (nuotraukos) (9)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje šiuo metu vyksta konkursui pateiktų skulptūrų laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje modelių paroda. Visuomenė gali susipažinti su pateiktais modeliais ir konkurso rengėjams išsakyti savo vertinimus. Vasario 8 d. Karininkų ramovėje numatytas konkursinių darbų ekspozicijos viešas aptarimas.

Konkursą spalio 28 dieną paskelbė privatus „Vyčio paramos fondas“, kuris skatina visuomenę savo lėšomis pastatyti paminklą, skirtą Atkurtos valstybės 100-mečiui paminėti. Tikimasi skulptūrą pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Skaityti toliau

Siūloma Vyriausybei atnaujinti darbo grupę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui (1)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Sausio 11 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas istorinės atminties įamžinimo Vilniasu Lukiškių aikštėje klausimas. Vyčio paramos fondo atstovai pristatė Valstybės simbolio – Vyčio ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos (paminklo) Lukiškių aikštėje įgyvendinimo planus. Taip pat buvo išklausyti ir VšĮ „Gediminaičių stulpai-Tautos namai“ atstovų siūlymai ir galimi variantai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir reorganizavimo.

Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, akcentuodamas siekį įsitikinti, kad Lukiškių aikštės monumentas tenkins daugumos piliečių poreikius, Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

Kuo matuosime Lietuvos kantrybę? (10)

Vilius Kavaliauskas | respublika.lt nuotr.

Kiek ten kartų liaudies išmintis rekomenduoja matuot, o jau tik po to kirpti? 7 ar 9? Koks skirtumas. Svarbu matuoti tiek kartų, kad kirpdamas nesuklystum. Tačiau jeigu aš imsiu matuoti, tarkime, 77 ar 99 kartus, jums, be abejo, kils įtarimas, kad esu idiotas, ir mane, kriaučiaus vaiką, reikia laikyti per patrankos šūvį nuo bet kokių matavimų ir kirpimų, nes, kol tiek kartų matuosiu, šuo kepsnį nuneš.

Nacionaliniai matavimų ypatumai

O jeigu 77 ar 99 kartus matuoja kurios nors savivaldybės vadovai? O jeigu Seimas, jeigu Vyriausybė? O jeigu kuris nors prezidentas ar prezidentė kasmet, o gal ir kas mėnuo arba, Skaityti toliau

L. Milčius. Dvi vėliavos (5)

Kauno karo muziejus | L. Milčiaus nuotr.

Lietuvos karių dienai

Dvi  vėliavos aukštai iškeltos plazda,
Audringam vėjyje ugnim liepsnoja.
Žvelgi — ir lyg tvirčiau, širdyje gera,
Tarsi matai, kaip veda jos į kovą.

Matai, kaip Vytis drąsiai kalaviją aštrų
Prieš ordas priešų pelkėmis ir giriom mūšin neša. Skaityti toliau

Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą (8)

Lukiškių aikštė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.

„Kreipiamės į Lietuvos žmones, kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Naujuose pašto ženkluose – Vytis istorinėse vėliavose (2)

Vytis pasto zenkluose

Lietuvos paštas pirmuosiuose 2016-ųjų pašto ženkluose įamžins istorinėse valstybės vėliavose vaizduotą Vytį. Naujoji 6 pašto ženklų serija „Lietuvos herbo simbolis Vytis vėliavose“ apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, sausio 2 dieną. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Netoli Briansko esančiame vienuolyne aptikta LDK laikus menanti istorinė relikvija (video) (5)

Vytis-is-Brensko-alkas.lt-nuotr

Rusijos Briansko srityje esančiame Svenės (rus. Svenskij) vienuolyne aptikta istorinė vertybė menanti šio krašto priklausymą Lietuvos didžvalstybei – Lietuvos didžiajai kunigaikštystei (LDK).

Balta akmeninė plokštė, kurioje vaizduojamas LDK herbas – Vytis, buvo aptikta atliekant restauravimo darbus šiame vienuolyne. Manoma, kad šis vertingas radinys yra priskirtinas XIV-XV a., 1356–1500 m. Briansko žemės priklausė LDK. Tačiau iki šio nebuvo aptiktas nė vienas to laikotarpio artefaktas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video) (45)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Juo labiau ardoma valstybė, juo dažniau kvestionuojami jos simboliai. Šie procesai taip susipynė, kad sunku beatskirti, kur priežastis, o kur pasekmė. Gal tai vienas bendras procesas. Žinoma, laisvas mąstymas gali kvestionuoti bet ką, netgi tai, kas daugeliui – šventa. Galimybė tai daryti savaime – didi vertybė, tačiau bet kokia alternatyvi pozicija turi būti argumentuota. Antra vertus, ji pati gali būti kvestionuojama. Kas leista Petrui, turi būti leista ir Jonui.

Prieš kelias dienas prieštaringas muzikologas, geriau žinomas iš televizijos laidos apie gyvenimą sovietų okupacijos laikais, arbitro tonu prabilo apie dr. Vinco Kudirkos Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“ (2)

„Wikipedia“ nuotr.

Kelios dešimtys visuomeninių organizacijų birželio 25 dieną kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir Kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydamos Lukiškių aikštėje nestatyti praėjusiais metais konkursą laimėjusio paminklo „Tautos dvasia“. Vietoje to siūloma sudaryti naują ekspertinę komisiją, kuri pirmenybę teiktų aiškaus ir lengvai identifikuojamo Lietuvos laisvės kovų simbolio – Vyčio paminklui.

Kaip primena kreipimosi autoriai, dar 1999 metais Seime nutarta, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“. Skaityti toliau

B. Vanagas: Kurti savo šalies istoriją privalome visi (video, nuotraukos) (6)

Jurgos Anusauskienes nuotr (8)-K100

Kovo 11 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iškilo aukščiausia istorinė Lietuvos vėliava. 25-erius Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus simbolizuoja 25 metrų aukščio stiebas. Šios idėjos sumanytojas Benediktas Vanagas sako, kad kovo 11-oji – ypatinga įprasminanti diena. Valstybės istoriją privalome kurti kiekvienas, tačiau reikia ne tik apie tai svajoti, bet ir įgyvendinti drauge.

– Benediktai, ka jums reiškia kovo 11-oji?

Bėgant metams keitėsi požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ankščiau, pripažinsiu, daugiau džiaugdavausi laisvadieniu. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į parodą „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ (video) (0)

Pinigų muziejaus nuotr.

Kovo 10 d. 15.30 val. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) pristatoma paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“, atskleidžianti jau ilgiau negu šešis šimtmečius tęsiamą tradiciją lietuviškose monetose vaizduoti raitelį ant žirgo – vytį. Lietuvos banko Pinigų muziejaus parengtą parodą pristatys šio muziejaus vadovas, istorikas Vidmantas Laurinavičius. Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Parodos lankytojai turės progą susipažinti su lietuviškų pinigų istorija nuo XIV a. pab. iki šių dienų, išvysti, kokios monetos kaldintos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje bei prieškario ir dabartinės Lietuvos Respublikos laikais. Skaityti toliau

D.Varnaitė. Žaliasis tiltas – Lietuvos pergalių simbolis (43)

wikipedia.org nuotr.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

A. Patackas. Obuolys nuo obels… (5)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Santykiai tarp tėvų ir vaikų, kartų problema, pasaulėžiūros tęstinumo laidavimas yra svarbi tautos išlikimo sąlyga. Ypač svarbi ji yra mums, lietuviams, nes istoriškai taip susiklostė, kad per pastaruosius du šimtus metų nepavyko užtikrinti, kad bent dvi kartos gyventų laisvoje erdvėje, nepriklausomoje valstybėje. Jau išaugo ir beveik subrendo karta, gimusi po 1990m. Kovo 11-sios.

Kokia ji bus, ką paveldės iš tėvų, ir ką įneš naujo? Ar nebus užkrėsta praeities virusais, ar atlaikys naujus, dažnai netikėtus, nebūtus ir nelauktus iššūkius, apie kuriuos mes, išeinantys, net nenutuokėme? Skaityti toliau

Ketinama atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus, kadaise žymėjusius miesto ribas (1)

Baltieji Vilniaus stulpai (vizualizacija) | MKC kultūros ir paveldo fondo nuotr.

Žingsnis po žingsnio judame Senojo Vilniaus tradicijų gaivinimo link. Puoselėdami šiandieninę kultūrą, stengiamės nepamiršti bei toliau puoselėti M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo iniciatyvą – ketinimą atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus, kadaise žymėjusius šio miesto ribas ir stovėjusius dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtos vietoje.

Liepos 7-ąją dieną pas kultūros ministrą Šarūną Birutį apsilankė fondo vadovas Gintautas Ivinskas. Susitikimo metu buvo papasakota trumpa istorinė apžvalga, pristatyta atkūrimo idėja, supažindinta su specialistų siūlymais bei iniciatyvomis. Ir pats faktas apie istorinius miesto Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos (5)

Euras ar Litas? | Alkas.lt koliažas

Lietuvos banko užsakymu Lietuvos monetų kalykla pradeda kaldinti pirmąsias bandomąsias lietuviškų eurų monetų partijas su Lietuvos herbo figūra Vyčiu. Monetos apyvartoje pasirodys kitų metų pradžioje įvedus mūsų šalyje Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą. Lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Prieš šešis šimtus metų pradėjęs žygį lietuviškuose denaruose, visiems mums brangus Vytis iš lito persikelia į eurą ir garsins Lietuvą visoje Europoje“, – sakė Vitas Vasiliauskas. Šį pavasarį buvo pagaminti lietuviškų eurų monetų ir euro centų etalonai. Pagal juos pradėtos kaldinti 2015 m. laidos lietuviškos eurų monetos bus atsiskaitymo priemonė visose eurą įsivedusiose šalyse. Skaityti toliau