Žymos archyvas: Vytautas

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

I. Baranauskienė. Aistros dėl „Vytauto“, arba vėl daug triukšmo dėl nieko (video) (84)

Inga Baranauskienė

2013 m. Baltarusijos Nacionalinis akademinis didysis operos ir baleto teatras pristatė žiūrovams baletą „Vytautas“ (muzika – Viačeslavo Kuznecovo, libretas – Aleksejaus Dudarevo ir Vladimiro Rylatko). Neseniai buvo paskelbta, kad 2018 m. sausį, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, baletas bus parodytas ir Vilniuje. Bet štai prieš keletą dienų kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) sukėlė skandalą, viešai pavadindama šią iniciatyvą provokacija ir minkštosios galios demonstravimu.

Baltarusijoje pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjusi litvinizmo teorija, teigianti, kad visi viduramžių lietuviai ir visi jų kunigaikščiai buvo baltarusiai, iš tikrųjų reikalauja Skaityti toliau

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje (46)

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje | Alkas.lt koliažas

Kovo 13 d. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atiduoti šiuo metu valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (5 pastatus) Vilniuje, Pranciškonų g. 1, Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. Pagal nutarimo formuluotę, Gdansko provincijos jurisdikcijoje esančių lenkų pranciškonų grupei „atkuriamos“ nuosavybės teisės į Vilniuje esantį vienuolyną.

Šios nuosavybės teisės įgytos, kai okupacinis Lenkijos režimas 1938 metais šį pastatų kompleksą perdavė Lenkijos pranciškonų konventualų nuosavybėn. Saulius Skvernelis ir kultūros ministrė Lina Ruokytė Jonson (Jonsson) šiuo sprendimu įtvirtino okupacijos padarinius.  Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma gotikos stiliaus istorinių drabužių paroda (0)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 9 d., penktadienį, 15 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 13-oje salėje vyks parodos „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“ atidarymas. Renginį rengia istorinio šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus.

Parodoje pristatomi 20 tipinių XI–XV a. Vakarų Europos pasiturinčių miestiečių ir dvariškių drabužių, XIV–XV a. avalynės ir aksesuarų pavyzdžių, o taip pat ir buities smulkmenų, kurias žmonės tvirtindavo prie diržo. Visus drabužius sukūrė Lietuvos viduramžių kultūros rekonstruktoriai. Skaityti toliau

L. Šarkaitė–Viluma. Jaudinantys susitikimai Gardine (nuotraukos) (3)

Gadino pilyje ant aukštojo Nemuno kranto | N. Balčiūnienės nuotr.

Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.

O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau

Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį (13)

Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis | kpd.lt nuotr.

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau

I. Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis (8)

Lietuvos Karalius Kęstutis

Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.

Įvadas

Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

Į vytautinę Veliuonos bažnyčią įžengia restauratoriai (3)

Veliuonos bažnyčia | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Veliuona, Jurbarko r.) prasideda tvarkybos darbai. Jų metu bus tvarkomi maldos namų pamatai ir fasadai, kurie dėl drėgmės yra itin prastos būklės: tinkas sudrėkęs ir sutrūkinėjęs, vietomis netgi atšokęs, plytos išdūlėjusios.

Kelerius metus truksiantys bažnyčios tvarkybos darbai pradėti nuo archeologinių tyrimų – jie atliekami žemės kasimo vietose aplink bažnyčią. Vėliau bus restauruotas cokolinės fasadų dalies mūras, įrengtas sanuojantis tinkas. Siekiant pamatus apsaugoti nuo vandens drėgmės bus įrengta paviršinio vandens drenažo sistema. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį (0)

Rugsėjo 18 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkeliavusi tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui. Parodoje taip pat bus galima išvysti dailininko Broniaus Leonavičiaus įspūdingo 210 × 85 cm dydžio paveikslą – triptiką „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“. Renginyje dalyvaus paveikslo autorius bei Valdovų rūmų muziejaus edukatorius Saulius Poderis, Skaityti toliau

Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai (1)

heraldikos paroda RaudondvaryjeGegužės 29 dieną 16 val. Raudondvario pilyje bus atidaryta paroda, kurią surengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi. Čia bus galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį. Menėse eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliai papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI a.

Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Skaityti toliau

R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos (4)

Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje  „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad  „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Skaityti toliau

Pasaka apie Žalgirio mūšį – lėlių teatro scenoje (0)

Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyjeKovo 1 d., šeštadienį, 12 val. Kauno valstybinis lėlių teatras pakvies į savo pirmąją šių metų ir paskutinę 56-o sezono premjerą teatro didžiojoje scenoje – muzikinį spektaklį pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“.

Spektaklį kūrė režisierė Agnė Sunklodaitė, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas, jame vaidina ir lėles bei objektus valdo aktoriai Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas, Laima Rupšytė, Indrė Taločkaitė, Andrius Žiurauskas. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Naujame V.Asto romane – dramatiškas Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovų laikotarpis (0)

Vydas Astas. Amžinoji kryžkelė

Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.

1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Skaityti toliau

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? (4)

6514_0_2_romuvos_kaledos_1_mediumAnot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga.

Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. Abi krikščionybės bangos susitiko ties etninėmis lietuvių žemėmis. Iš Rytų slenkanti krikščionybė Lietuvą pasiekė anksčiau negu iš Vakarų, apie XI a. Iki XV amžiaus apie 50 lietuvių kunigaikščių buvo pakrikštyti pagal Rytų bažnyčios apeigas, tarp jų, manoma, ir Vakarų krikščionybės įvedimo Lietuvoje iniciatoriai – Jogaila su Vytautu. Rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų. Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

Trakų pilyje bus pristatytas G.Kazimierėno paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“ (0)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Rugsėjo 6 d., penktadienį, 16 val. Trakų salos pilyje vyks  Lietuvos tapytojo Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas.

2013-ieji – Trakų istorijos muziejui išskirtiniai metai. Liepos 28 d. muziejui sukako 65 metai. Jubiliejaus išvakarėse Trakų salos pilies ekspozicija pasipildė dar vienu unikaliu eksponatu – tapytojo G. Kazimierėno dovanota drobe „Vytautas, laukiantis karūnos“ (250×300, drobė, aliejus, auksas, 2013). Skaityti toliau

Kviečia paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti (1)

Žemaitijos krikštasGegužės 24 d. 15 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Paroda veiks iki spalio 27 d.

Parodoje pristatoma Žemaičių vyskupijos istorija nuo jos įkūrimo 1417 m. iki 1926 m., kai buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija ir didžiąją buvusios vyskupijos teritorijos dalį apėmė įkurta Telšių vyskupija. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

Savaitgalį Kaune vėl šurmuliuos viduramžių šventė „Hanza Kaunas“ (programa) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 8–9 dienomis Kauno senamiestyje vėl šurmuliuos tradicinė Kauno viduramžių šventė „Hanza Kaunas“. Prabėgus vos metams, ši šventė vėl džiugins Kauną ir Lietuvą.

Septintą kartą rengiama Hanzos šventė šiemet bus mažesnė nei pernai vykusios Tarptautinės Hanzos dienos, tačiau organizatoriai žada, jog staigmenų netrūks ir šiemet. Kaip ir kasmet šventės lankytojus pasitiks amatininkų mugė, viduramžių miestas prie Nemuno: senųjų amatų kiemas, indulgencijų kioskas, viduramžių žaidimų aikštelė, viduramžių riterių rajonas, viduramžių maisto restoranas, Skaityti toliau

Tarptautinė gotika Lietuvoje (2)

Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas. 1407-1430

Įasmeninti galima bet ką – net ir pačią migločiausią, sunkiai akademiniame diskurse sukonkretinamą sąvoką ar reiškinį, todėl tarptautinės gotikos fenomenas mūsų vaizduotėje galėtų įgauti aiškius pavidalus ir bruožus. Juolab kad šiam dalykui konkretus mokslinis turinys buvo suteiktas dar XIX amžiuje – epochoje, kai lyg pagal policijos fotorobotą buvo ne atkurti, o veikiau sukurti ir kitų Vakarų kultūros epochų bei stilių – renesanso, baroko, manierizmo – portretai.

Tarptautinė gotika įvairiais keliais bandė patekti į Lietuvą. Akivaizdu, nes tokią jos savybę (internacionalumą) suponuoja paties apibrėžimo užprogramuota prigimtis, fenomenalu, nes Lietuva (tiksliau – Didžioji Kunigaikštystė) žengė tik pirmuosius naujakrikštystės žingsnius. Būtent dėl to šią lūžio epochą Lietuvoje nebūtų tikslu vadinti vėlyvaisiais viduramžiais arba viduramžių rudeniu. Skaityti toliau

Arkikatedros požemiuose – nauja ekspozicija (5)

Dainiaus Tunkūno nuotr.

Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.

Šiuo metu Arkikatedroje yra 27 rūsiai, naujoji ekspozicija užima trečdalį. Dauguma jos eksponatų rodomi pirmą kartą. Tai archeologiniai radiniai susiję su arkikatedros istorija. Greta palaidojimo vietų, kriptų pateikiama ir istoriografinė medžiaga. Ekspozicijos centre – 1930 metais Čekijoje pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka (13)

Vykintas Vaitkevičius

1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt. Dėl politinių priežasčių vienalaikiai Ordino šaltiniai šiuos įvykius nutyli, tad Lietuvos krikšto vaizdas yra paženklintas lenkų kronikininko Jano Dlugošo antspaudu.1 J. Dlugošas, kurio atmintis siekė paskutiniuosius Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (mirė 1434 m.) valdymo metus, „Lenkijos istorijoje“, parašytoje XV a. antrojoje pusėje, paliko svarbiausią krikšto aprašymą. Skaityti toliau