Žymos archyvas: Vytautas Kavolis

Lietuviškas knygas reikia skaityti bet kokias (video) (0)

Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas | Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informatikos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas ir Arūnas Brazauskas „Knyginyčioje“ pataria skaityti lietuviškas knygas.

Žmonės, skirstantys knygas į reikalingas ir nereikalingas, apsidairę bibliotekos saugykloje, greičiausiai pamanytų, kad čia labai daug nereikalingų knygų. Šios dienos požiūriu, gal ir galima taip įvertinti daugelį saugyklose tebesaugomų, bet nebeskaitomų tekstų. Bet jei tiki, kad vieną kartą parašyti tekstai lieka ilgiau negu žmogus, šių dienų požiūris ne tiek daug reiškia. Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? (21)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.

Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt 

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

VDU vyks „Nacionalinė sociologų ir antropologų konferencija“ (dienotvarkė) (1)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Balandžio 22 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) organizuojama II-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“.

Šių metų konferencijos plenarinės sesijos tema – „Vytauto Kavolio kultūros dirbtuvėse: asmuo ir idėjos“. Joje apie sociologo vaidmenį visuomenėje diskutuos prof. Vytautą Kavolį pažinoję ir su juo kartu dirbę prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, prof. dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Artūras Tereškinas bei doc. dr. Dainius Genys.

Skaityti toliau

V. Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė (4)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos  iš Vytautas Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė. Metmenys, 1964, Nr. 8, p. 29–4

Pažanga priklauso prie tų sąvokų, kaip Dievas ir tauta, kurias nuoširdžiausiai išniekina tie, kurie jas daugiausia vartoja. Tikrųjų pažangos reiškėjų šiandien tenka ieškoti tarp tų, kurie pažanga nebetiki; ištikimiausiais Dievo ieškotojais yra palikę tie, kurie Jo nebesuranda.

***

Kaip visų laikų žmogus, taip ir mūsiškis yra reikalingas pačion egzistencijon įsigraužiančio tikėjimo, kad galėtų prasmingai gyventi. Bet labiau negu bet kada anksčiau XX a. žmogus Skaityti toliau

V. Kavolis. Liberalaus galvojimo erdvėje (2)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos

Tarytum „vakarietiškas liberalizmas“ turi būti į Lietuvą lėktuvais atskraidintas su muito prievole, tarytum jis neturėtų istorinių šaknų pačioje Lietuvoje! Į jas, tiesa, šiandieniniai Lietuvos liberalai (išskyrus istorikus) ir patys nedaug kreipia dėmesio. O juk liberalinė tradicija Lietuvoje turi savitų žymių – ne taip, kaip kai kur kitur, lietuviškasis liberalizmas nuo Daukanto, Basanavičiaus ir Kudirkos laikų buvo glaudžiai sutapęs su tautiniu atgimimu. Liberalizmas Lietuvoje nebuvo priešinamas nacionalizmui. Net ir Smetonos režimo laikais Juozas Tubelis, ministeris pirmininkas ir Tautininkų Sąjungos pirmininkas, „gerokai užpylė šalto vandens visiems griežtos linijos reikalautojams. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija (11)

V. Strikaitytės nuotr.

„Lietuvos viešajame diskurse tauta šiuo metu yra tapusi smegenis apkaustančia sąvoka, kuri deklaruojama ar kritikuojama, bet ne analizuojama“ – prieš 19 metų rašė Vytautas Kavolis. Norėtųsi tam pritarti ar ne, bet mąstant garbingai – sunku paneigti šiuose žodžiuose glūdint bent dalį tiesos. Tad kodėl, antra vertus, ji taip sunkiai įtikina? Ar tik todėl, kad šią tiesos dalį sunku priimti žmonėms, linkusiems į kurį nors įvardytų kraštutinumų? O gal dėl to, kad šiuo principu dengiasi tie, kurie patys linkę į vieną jų, konkrečiau – į antrąjį.

Dar fundamentalesnį klausimą užduoda Aurimas Švedas: Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Tautiškumas – duotis ir projektas (9)

Tautiškumas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad gyvename vis greitėjančių pokyčių epochoje, „kai vienintelė mūsų gyvenimo konstanta yra permainos“, – rašė kanadiečių kultūrologas Maršalas Makluhanas (Marshal McLuhan). Vos ne kasdien patobulėja informacinės technologijos, greitai keičiasi politinės konjunktūros, daugelis socialinių gyvenimo sąlygų. Nelieka pamirštos ir bendresnių dalykų sampratos, pamatinės socialinių ir humanitarinių mokslų sąvokos. Šitai vyksta, pirmiausia, teorinių svarstymų lygmenyje, bet iš jų neilgai trukus gimsta ir į praktinį gyvenimą kreipiami modeliai, kurių įgyvendinimas veikia žmonių gyvenimo būdą, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“. Skaityti toliau

Lietuvių išeivijos institutas sulaukė labai vertingos siuntos (0)

VDU nuotr.

VDU Lietuvių išeivijos institutas sulaukė labai vertingos siuntos – žinomo lietuvių išeivijos veikėjo, sociologo Vytauto Kavolio archyvo ir bibliotekos.

Daugybės darbų anglų ir lietuvių kalbomis autorius Vytautas Kavolis, pasak mokslininkų, – vienas žymiausių lietuvių intelektualų.

„Visų pirma, jis yra simbolis liberaliosios intelektualinės srovės, kuri dažnai tapatinama su „Santara-Šviesa“. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video) (2)

M.Gimbutienė, 1970 m.

Šiemet sausio 22 d. minėjome vienos žymiausių pasaulio mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Garbiosios mokslininkės nuopelnai kultūros istorijos, archeologijos tyrinėjimų srityje yra plačiai pripažinti ir įvertinti, tačiau Marija Gimbutienė nebuvo tik sausa  akademinė mokslininkė, ji ne tik tyrinėjo seniai išnykusias iš pasaulio žemėlapio kultūras, tautas ir jų pasaulėžiūras, ji degte degė noru mūsų protėvių palikime rasti tas vertybes, kurias galima būtų perimti mūsų nūdienos dvasiniams poreikiams ir lūkesčiams tenkinti.

Visa Marijos Gimbutienės veikla, jos darbai ir žodžiai spinduliuoja mums begaline meile ir rūpesčiu dėl mūsų Tautos dabarties, Skaityti toliau