Žymos archyvas: Vykintas Vaitkevičius

V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių? (5)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.

– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš. Skaityti toliau

Kauno meras žada išsaugoti sveikus medžius, advokatai prašo tirti pareigūnų veiksmus (video) (0)

Kaunas.lt nuotr.

Kilus pasipiktinimui dėl Kaune kertamų medžių, Kauno meras Visvaladas Matijošaitis tikina, kad sveiki medžiai Kaune bus išsaugoti, o sprendimai dėl jų būklės nebus priimami skubotai.

„Prieš kelias savaites su atsakingais specialistais apžiūrėjome rekonstrukcijai ruošiamą A. Smetonos gatvę. Sutarėme, kad turime daryti viską, kad išsaugotume visus ten augančius medžius ir pradėjome kaštonų genėjimą. Kas įvyko vėliau – žinome visi: atradus pažeistas šaknis ir kitus pažeidimus medžių būklė buvo pripažinta kritine ir reikėjo priimti skaudžius, bet neišvengiamus sprendimus. Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

XXI etninės kultūros seminare gilintasi į šventumo raišką tautinėje kultūroje (0)

Armėnijos Istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Arusiak Saakian | LNKC nuotr.

Kasmet žmonės, saugantys savo krašto kultūros tradicijas, renkasi į savo „krivūlę“. Šiemet jau XXI etninės kultūros seminaras, kurio tema „Šventumo dėmuo – iš paveldėtosios kultūros“, vyko Kernavėje. Renginyje dalyvavo net 137 specialistai iš 46 savivaldybių – tai etninės kultūros centrų, muziejų, nacionalinių bei regioninių parkų etninės kultūros darbuotojai, taip pat Tautodailininkų sąjungos skyrių, amatų centrų atstovai. Juos kasmet sukviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Paskaitas pasirinkta seminaro tema skaitė žymūs mūsų kultūros tyrinėtojai. Archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius apžvelgė Lietuvos šventviečių Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

lietuviu-kalba-rastas_prigimtine-lt

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

Rengiamas išskirtinis žygis susipažinimui su Vilniaus apylinkių istorija (0)

Žygis po Vilniaus apylinkes | rengėjų nuotr.

Mėlyna Neries vaga visai šalia sostinės kažkada dalijo Vilniaus apylinkes tarp Lietuvos ir Lenkijos. Per upę paslapčia, kontrabanda, plukdomas cukrus, degtukai ir… jaučiai. Kasdienė įtampa pasienio policininkų gyvenime, naktiniai demarkacinės linijos perkėlimai ir aidintys šūviai…

Tokią, daugeliui negirdėtą, tarpukario Vilniaus apylinkių istoriją kviečia pažinti spalio 1 d. organizuojamo pėsčiųjų žygio „Tarpukario istorijos vingiai prie Neries“ rengėjai. Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Etninės kultūros globa ir kiti Lietuvos valstybingumo tvirtinimo darbai“ (tiesioginė transliacija, video) (1)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 10 d.  9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Etninės kultūros globa ir kiti Lietuvos valstybingumo tvirtinimo darbai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Vilniaus universiteto doc. dr. Filomena Kavoliūtė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.

Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA. Skaityti toliau

Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės (1)

lrs.lt, O. Posaskovos nuotr.

Kovo 9 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba rengia konferenciją „Gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės“.

Renginio tikslas – supažindinti su gyvenamųjų vietų vardų daugialype verte, jų nykimo ir naikinimo etapais, pasidalyti informacija apie kaimyninių valstybių patirtį juos saugant, teikti siūlymus dėl savo krašto gyvenamųjų vietovardžių išsaugojimo.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, Skaityti toliau

Šiaulių universitete vykusiame seminare aptarta etninės kultūros sklaida bendruomenių gyvenime (nuotraukos) (3)

su.lt nuotr.

Vasario 25 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje buvo susirinkę Šiaurės Lietuvos etninės kultūros puoselėtojai, bendruomenių atstovai – čia vyko vienas iš praktinių seminarų ciklo „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“ renginių. Seminaro rengėjai: Etninės kultūros globos taryba, Šiaulių universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Šių seminarų tikslas – bendradarbiaujant su universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkais ir etninės kultūros puoselėjimo praktikais įvairiose srityse perduoti Skaityti toliau

Keturiasdešimt minučių, arba misterija deivei Medeinai-Žvėrūnai (0)

Lygiadienis Vilniuje, 2015.Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau

Filmas „Semme“ atvyks į Šiaulius (video) (0)

Krivis Jonas Trinkūnas | semme.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d. 18 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84) Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kviečia pamatyti filmą „Semme“ bei susitikti su filmo režisieriumi Ernestu Samsonu ir kūrybine grupe

„Semme” (prūsiškai „žemė”) – tai pilnametražis meninės dokumentikos kino filmas apie Lietuvos etnokultūrą. Jame atskleidžiamos gamtos, tautodailės ir tikėjimo temos, daug dėmesio skiriant baltiškajam paveldui. Filmo veikėjai – aktyvūs šių idėjų skleidėjai ir puoselėtojai. Filme rodoma šių žmonių veikla ir atskleidžiami jų alternatyvūs požiūriai į tradicijas bei kultūrą. Skaityti toliau

Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją (0)

LK-virselis-viengubasBirželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:

Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius (5)

vykintas-vaitkevicius

Artėjant 1918 m. vasario 16-osios šimtmečiui vienur kitur pasigirsta kalba apie kultūros ir istorijos paveldą, kuris mena Lietuvos valstybingumą, kovą už nepriklausomybę ir laisvės kovotojus. Žuvusiųjų atminimą suskubta įamžinti dar pirmosios Lietuvos Respublikos laikais; pastaraisiais metais Viliaus Kavaliausko pastangomis apie narsiausius karius, apdovanotus Vyties Kryžiumi, išleistas daugiatomis žinynas Lietuvos karžygiai (2008–2014).

Vis dėlto dauguma 1918–1920 m. savanorių atlikę karinę tarnybą sugrįžo į namus, kūrė šeimas, o ant užtarnautos, valstybės paskirtos žemės – naują gyvenimą. Su tam tikra paklaida galim pasakyti kiek vyrų anuomet išėjo ginti Tėvynės, jų vardus, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie kovo 11-ąją, Aleksandrą Stulginskį ir nepatogų paveldą (3)

vykintas-vaitkevicius

Bičių ir bitininkystės tyrinėjimai atvedė į Laumenų kaimą prie Kaltinėnų, į Antano Pociaus namus. Juose su nuostaba klausiausi pasakojimų apie senovės lietuvių bitininkavimą ir kartu – nekasdieniškos, įtraukiančios šiuolaikinio gyvenimo dramos. Joje prigimtinė kultūra, pilietiškumas persipynė su istorija, paveldosauga ir politika. Apie tai kalbu ne vien todėl, kad 1885 m. kovo 11 d., t.y. lygiai prieš 130 metų prie Laumenų prigludusiame Kutalių kaime gimė Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis, ne vien todėl, kad čia dar rymo gimtoji jo troba, ne vien todėl, kad Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė dėjo ir deda pastangas, siekdama įamžinti žymaus valstybininko atminimą. Skaityti toliau

Gariūnų piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą (3)

Gariūnų piliakalnio itvirtinimai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.

„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų ateityje bus atrasta daugiau. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi jie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Skaityti toliau

Atrastas nežinomas piliakalnis prie Neries (0)

grabijolu piliakalnis2-K100

Vasario 20-ąją, pirmą saulėtą ir šiltą šių metų dieną – puikus atradimas Grabijoluose (Elektrėnų sav.). Ilgame šio kaimo archeologinių ir mitologinių vertybių sąraše nebuvo piliakalnio ir jį, vienas kitam padedami, surado Neries regioninio parko darbuotojai: Karolina Tamašauskaitė, Audronė Žičkutė, Saulius Pupininkas ir Gintaras Malmiga. Archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui, kuris tądien svečiavosi su paskutiniąja, jau ketvirta iš eilės 2007 m. Neries ekspedicijos knyga, liko maloniausia dalis – apžiūrėti, išmatuoti ir… palinkėti šeimininkams jėgų tvarkant šį vaizdingą, miške skendintį piliakalnį (LKS-94: 555434, 6078416).

Grabijolų piliakalnis įrengtas net pusšimtį metrų iškylančių stačiašlaičių Neries aukštumų kyšulyje. Skaityti toliau