Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui

Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt
2018 11 15 09:07
3
Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.
Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas Ignalinos krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. 1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą su gausiais radiniais: rugių, kviečių, miežių grūdais, duona, moliniais apžiestais puodais, balnakilpėmis, žąslais ir daugeliu kitų daiktų. XII a. pabaigoje kilusiame pilies gaisre taip pat žuvo ne mažiau kaip trys čia užklupti paaugliai… Naujausi Dovilės Baltramiejūnaitės tyrimai rodo, kad apie X-XII a. pilėnus pasiekdavo prekės iš tolimų kraštų – išžiesta amfora kitados buvo pagaminta prie Juodosios jūros, o baltos molio masės glazūruotas indas – rytų kraštuose.

Po ilgos pertraukos sugrįžus į Mažulonis dėmesį atkreipė padavimų gausa. Nebe užrašymai, kurių skaičius paprastai stebindavo iki šiol, o tautosakos siužetų įvairovė. Apie žymiausius Žemaitijos piliakalnius – Šatriją, Medvėgalį, Girgždūtę ir kitas panašias vietas užrašyta apie 20 skirtingų padavimų tipų, platesni tyrinėjimai Aukštaitijoje kol kas dar neatlikti. Apie Gedimino pilies kalną, Ginučių, Šeimyniškių, Vosgėlių ir kai kuriuos kitus žymiausius piliakalnius padavimų siužetų skaičius svyruoja nuo penkių iki dešimties. Mažulonyse jų užfiksuota 10! Tai nuoroda, patvirtinimas, kad Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpio pradžioje čia būta politiniu, administraciniu, religiniu, ūkiniu ir, suprantama, gynybiniu požiūriu reikšmingos vietos. Kitaip tariant, didelės ar mažos sostinės.

Piliakalnio papėdėje telkšo ežeras išskirtiniu pavadinimu Vėlys (kilmė siejama su daiktavardžiu vėlė „mirusiojo dvasia“), o piliakalnio kaimynystėje yra Vėlionių kaimas. Tai leidžia spėti, kad senasis šios vietovės, taip pat pilies vardas galėjęs būti būtent Vėlionys. Anksčiau nepastebėtą arba neišryškintą piliakalnio ir ežero ryšį liudija šis padavimas:

Šalia Vielionių sodžiaus, Palūšės parapijoje, prie vieškelio yra aukštas kalnas . Un šita kalna senų senovėj stovėja bažnyčia, Taj bažnyčiaj giedadava labai gražiai deivės. Kiekvienas žmogus, eidamas pra šitų kalnų ir bažnyčių, sustodava, užgirdįs labai gražiai giedant, paklausyti. Ir kap tik ilgiau paklausydava, iškart numirdava. Tai tadu visi kunigai pradėja prašyt Dievų, kad ana nueitų skradžiai žemės. Ir per ilgus meldimus ir keiksmus prasiskyre žeme ir bažnyčia nuėja skradžiai žemių. Tai dabar tam daikte žinklu prasiskyrimas in dvi puses viršūnes kalna (Pasakojo Juozas Baužys, 70 m., iš Dudėniškės k., Daugėliškio parapijoje. Užrašė E. Jurša, 1927 m. Saugoma Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkinyje LMD I 619/2).

Iš pirmo žvilgsnio nesuprantamas tekstas (kokioje gi bažnyčioje gieda deivės, kurių giesmės marina klausytojus? Nuo kada kunigai meldžia ir keikia bažnyčią?) yra labai senas ir mums reikšmingas.

Žodis deivės Aukštaitijoje girdimas ypatingai retai. Apie Adutiškį, Švenčionis, taip pat Dieveniškėse deivės buvo vaizduojamos kaip marių arba ežerų mergos, kurios vandenyje dainuoja negirdėtas giesmes. O žmonės jas nugirdę, išmoksta ir patys pradedą dainuoti:

Pusė žuvies, pusė žmogaus buvo. Nu, ir vandeny buvo, ir išlanda in krašto, sėdas ir dainuoja sau. O potom pacys per savi išsimoko. Sako, mariose buvo, giedojo žuvys (Pasakojo Stasys Šilabrita, 84 m., kilęs iš Žižmų k., Dieveniškių sen., ir ten pat gyvenantis. Užrašė D. ir V. Vaitkevičiai, 1996 m. – LTR 6447/661).

Sako, tokia žuvis po marias plūkauna ir krūtinė kap moteriškės – su cisais [= krūtimis], su kasom geltonom. Ir ana plūkauna po marias, ir gieda visokias dainas, visokias giesmes: ir polskas, ir lietuviškas, ir ruskas. O paskui jų važinėja ir surašinėja – ir itai, sako, iš tos žuvies visos dainos. Vot. Visos dainos iš tos žuvies (Pasakojo Michalina Butrimiūtė-Dvynelienė, 96 m. amžiaus, kilusi iš Žižmų k., Dieveniškių sen., ir ten pat gyvenanti. Užrašė D. ir V. Vaitkevičiai, 1996 m. – LTR 6447/243).

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.
Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje – ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Panašius vaizdinius atradę antikinėje mitologijoje, kur pomirtinio pasaulio mūzų – sirenų – giesmės į pražūtį veda jūreivius (bet ne Odisėją) pirmiausiai suprasime, kodėl daugelyje lietuvių padavimų ir sakmių deivės, nors dažnai turi laumių bruožų, gali būti vaizduojamos ir kaip vėlės. O žvelgdami į Vėlio ežerą nuo šiol turėtume nepamiršti senovės tikėjimų, jog tai mirusiųjų erdvė.

Toli sklido deivėmis vadinamų vėlių giesmės, o joms skirtos šventovės (XX a. padavimuose vadinamos bažnyčia), būta arba Vėlionių pilyje, arba artimiausioje jos aplinkoje, kurioje nors ežero pakrantėje. Apie tai be nuodugnesnių tyrinėjimų šiandien sunku kalbėti. Kita vertus, kas žino, galbūt tokia šventovė atsirado po XII a. pabaigoje pilį ir pilėnus pražudžiusio gaisro.

Daugiau padavimų apie Mažulonių piliakalnį ir Vėlį paskelbta: http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkeviciai_TD_12_1996.pdf (p. 192-195)

Visą piliakalnio aikštelę juosia ir saugo žemių pylimas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.
Visą piliakalnio aikštelę juosia ir saugo žemių pylimas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Norintys į ekskursiją, Mažulonių piliakalnį ir Vėlionis suras labai lengvai: 55.302752, 26.23458 (WGS84) arba 641880, 6131984 (LKS94)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  2. V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių?
  3. V. Vaitkevičius. Ar sunku supilti kalną? (nuotraukos, audio, video)
  4. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus
  5. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  6. Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Vilna says:
    2 m. ago

    Visais atžvilgiais vertinga medžiaga tiek istorine, tiek mitologine, kalbine prasme. Iš šių faktų tampa akivaizdu, kad vėlių požymis yra giedojimas, taigi labai tikėtina, kad Dziady “Vėlinės” yra latvizmas iš giedoti, gieda, gaida.

    Atsakyti
  2. Žygeivis says:
    4 mėn. ago

    Ten netoliese tarp Kūjiškės ir Pakryžės (netoli Mažulonių) yra ir šventas rusų sentikių kalnas (tiksliau jis buvo – tiesiant žvyrkelį į Daugėliškį apie 1960 m. šį kalną nukasė žvyrui). Šalia yra ežeras Pagūrys – Vandens telkiniai http://ezerai.vilnius21.lt/pagurys-v5714.html

    Kalne buvo ypatingai svarbios rusų sentikių kapinės – jose sentikiai laidodavo netgi atvežę iš dabartinės Baltarusijos teritorijos (Vydžių ir kt.). Kada kalną su kapinėmis nukasė, tai dar ilgai po to atvažiuodavo sentikiai ir ten melsdavosi.

    Man tai pasakojo Pakryžėje ir Kūjiškėje maždaug prieš 25 metus, kada ten rinkau informaciją apie vietinius paveldo objektus.

    P.S. Tiesiant tą žvyrkelį nukasė ir dalį Mažulonių piliakalnio papėdės, kartu su ten buvusių senovinių kapinių dalimi. Liko tik vienas nemažas akmuo su iškaltų kryžiumi. Rastus kaulus žmonės surinko ir perlaidojo Pakryžės kapinėse.

    Gūriai yra gana paplitęs Ignalinos rajone (ir apskritai Rytų Lietuvoje) pavadinimas (pvz., Gūriai yra šalia Ignalinos, prie Narsutiškės). Kilęs iš slaviško žodžio “гора”, tiksliau lenkiško “góra” (tariama “gūra”, su ū ilga). Matyt, seniau buvo vartojami lietuviški atitikmenys (Kalnai, Kalninė, Kalniškė ir pan.), bet slavinimo metu pavadinimus išvertė.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      Vietovardžiai, kaip ir asmenvardžiai „atsiėmė savo”… 🙁

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

2021 02 26
A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta?

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

2021 02 21
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

2021 01 02
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

2020 11 09
Valdžia nusprendė palikti Lietuvą be miškų?

Valdžia nusprendė palikti Lietuvą be miškų?

2020 11 07
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

2020 09 30
Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

2020 09 18
Renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“ | ignalina.lt nuotr.

Lietuvių kalbos dienų renginiai tęsiasi – džiaugtasi tarmėmis

2020 07 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 553; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 353; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
1
Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

Su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos bei Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio atstovais šiandien susitikę rajono...

Skaityti toliau

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

by Kristina Aleknaitė
2021 02 21
2
A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta?

Apie partizanų palaikų paieškas Lietuvos radijo žurnalistė Agnė Skamarakaitė kalbasi su LGGRTC vyr. istoriku Daliumi Žygeliu, partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės dukterėčia...

Skaityti toliau

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

by Kristina Aleknaitė
2021 02 15
0
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Partizaninio karo istorija ne tik skaudus ir kraujo aukos pareikalavęs laikotarpis, tai kartu ir įkvėpimo, ryžto, drąsos, atsidavimo pavyzdys. Tai...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel | Europos parlamento nuotr.

A. Merkel pritaria Makrono išsakytai minčiai, kad ateityje reikia sukurti Europos kariuomenę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai