Valdžia nusprendė palikti Lietuvą be miškų?

Nepaisant rengiamų peticijų, žmonių žygių ir protestų nesustoja kirtimai saugomoje Labanoro girioje, politikai skuba iškirsti Punios šilą, o dabar iškilo pavojus, kad bus sunaikinta ir šalia Elektrėnų esanti Gojaus giria.

Valdantiesiems nusispjauti į Lietuvos praeitį?

VšĮ „Taurus Siekis“ viršaitis Mindaugas Lučka „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad Gojaus giria yra ne tik vertinga, bet ir mitologinė.

„Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, – kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo

kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė, – pasakojo viršaitis. – Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje, tikėtina, buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria… Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų apeigų vieta“.

Nepaisant to, 2020 m. liepos pabaigoje buvo paskelbta, kad Gojaus giria, kurios didesnė dalis priklauso valstybei, bus kertama.

Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio… Urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinė vieta, kurios mediena skirta pramonei“, – galimus miškininkų planus įvardino M. Lučka.

Pasak jo, kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta.

„Jame vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė“, – buvo įsitikinęs vyras.

Jis priminė, kad Gojaus miškas – gana brandus: jame gausu šimto ir daugiau metų amžiaus medžių. Tad kyla natūralus klausimas – kieno paliepimu ir sprendimu nuspręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikų. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas.

„Būtent todėl, visus neabejingus ir mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą, kviečiu susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai prašymas bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo, – į Lietuvos gyventojų sąmoningumą bandė apeliuoti M. Lučka. – Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų – pakeisti Gojaus miško grupę iš IV – ūkinis miškas, – į II grupę – specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas, kas leistų ją apsaugoti nuo sunaikinimo.“

Institucijų požiūris išsiskyrė

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis, atsakydamas į Gojaus girios išsaugojimu susirūpinusių visuomenininkų užklausą, nors ir nurodė, kad Tarnyba neturi įgaliojimų teikti siūlymus keisti miškų grupes, visuomenės požiūrį palaikė.

„Pritariame, kad reikia įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir derinti visų institucijų sprendimus, siekiant išsaugoti kultūros vertybes – pilkapius, visuomenei svarbų mišką. Siūlome rengti bendrą diskusiją dėl Gojaus miško išsaugojimo, pasitelkiant savivaldos ir valstybinių institucijų, nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų bei mokslo visuomenės atstovus. Tarnybos žinovai pagal galimybes pasiruošę bendradarbiauti ir padėti išsaugoti Gojaus mišką ir jame esančias vertybes“, – žadėjo A. Stanislovaitis.

Martyna Ulevičiūtė iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos nurodė, kad liepos 10 d. Elektrėnų miesto savivaldybėje vietos gyventojams buvo pristatytas Gojaus miško ūkinių priemonių projektas. Visgi, tikėtina, pristatymas buvo formalus, nes gyventojai pasakojo apie žadamus iškirsti 8,6 ha miško, o urėdijos atstovės teigimu, bus iškirstas dvigubai didesnis plotas.

„Šiame, VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomame valstybinės reikšmės miške, esančiame Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos 206–209 miško kvartaluose, 2020 m. yra suprojektuotos 5 plyno kirtimo biržės, iškertant 8,6 ha brandaus miško ploto. 2021 m. suprojektuotos 5 biržės, iškertant 10,1 ha plotą. Numatomi vykdyti kirtimai suprojektuoti pagal 2014 metų aplinkos ministro (tuo metu ministerijai vadovavo Kęstutis Trečiokas – aut. past.) įsakymą“, – planus patikslino M.Ulevičiūtė.

Komentuodama padėtį su pilkapynais, ji nurodė, jog „Elektrėnų miesto savivaldybės užsakymu jų ribos yra tikrinamos“.

Galutinis sprendimas – Urėdijos rankose

Gediminas Ratkevičius, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, patvirtino, kad yra pateiktas prašymas Kultūros paveldo centrui patikslinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių (pilkapynų) teritorijų ribas. Kirtimai nėra vykdomi kol minėtos teritorijų ribos nebus patikslintos.

„Visos trys kultūros paveldo vertybių ir vietovių teritorijos turi savo apsaugos vietas, kuriose draudžiama veikla galinti pažeisti nekilnojamojo kultūros paveldo vertingąsias savybes. Paveldo apsaugos vietose kirtimai nebus vykdomi. Gojaus miškui yra nustatyta tarpinė žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti (buferinė) apsaugos zona, kuri turi vaizdinės apsaugos vietą. Šioje vietoje ūkinė veikla nėra draudžiama jei ji netrukdo apžvelgti visą kultūros paveldo vertybę“, – patikslino administracijos direktorius.

Tiesa, miško tai neišgelbės. Reikalas tas, kad būtent didžiulius kirtimus žadanti Valstybinė miškų urėdija yra žemės sklypo, kuriame yra Gojaus miškas, valdytojas. Sprendimai dėl miško grupės ar statuso keitimo nėra Elektrėnų savivaldybės gebėjimuose.