Pasakyti, kad gyvename kapitalizmo sąlygomis – tai nieko nepasakyti apie šių dienų ekonomiką, kurioje klasikiniai dėsniai jau seniai nebegalioja. Įvyko fundamentalių sąvokų transformacija, kuri verčia mūsų ekonominę sistemą apibrėžti kitaip. Tačiau aš šiandien ne apie tai. Pateiksiu tik kelis pastebėjimus iš šių dienų aktualijų.
Dar metų pradžioje niekas negalėjo patikėti, kad pasaulinė pandemija išaugs, ir staigiai, tokio masto ekonomikos Skaityti toliau
Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimi įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti Skaityti toliau
Pasaulyje pastebimos naujos tvarios mados tendencijos – vienkartinius popieriaus, plastiko puodelius vis dažniau keičia daugkartiniai. Ir atrodytų anokia čia naujiena, tačiau šiandien jau kalbama ne tik apie aktyvaus laisvalaikio atributais tapusius termopuodelius ar gertuves, bet gaminius iš porceliano ar keramikos. Tokios tendencijos, pasak ilgametę patirtį turinčios kavos žinovės Godos Kidikienės, rodo žmonių domėjimąsi ne tik gamtos išsaugojimu, stiliumi, bet ir juose laikomų gėrimų skoninėmis savybėmis. Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau
Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.
Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau
Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“.
Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Skaityti toliau
Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau
Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .
– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau
Esu rašęs, kad Lietuva tikras stebuklų kraštas, kuris sprendžia ne savo, bet verslo grupių užsakomas problemas. Vienas iš naujesnių pavyzdžių dirbtinis spaudimas valstybės institucijoms perskaičiuoti alkoholio vartojimo statistiką, verslui tvirtinant, kad problema ne pardavimai, o neteisinga vartojimo apskaita. Pastangos nusipelnysiančios kokio nors atlygio?.
Neabejoju, kad kažko panašaus greitai sulauksim ir iš lošimų pramonės. Panašu, tabako pramonės verslo plėtros subtilybes perėmusi alkoholio pramonė nėra vienintelė greitai besimokanti. Dar vienu visuomenės skausmu tampa azartinių lošimų pramonės apetitas ir tikslai. Deja vu. Skaityti toliau
Gegužės 13 dieną – deivės Mildos šventė. Kokios yra deivės Mildos ištakos, kokia Mildos šventės esmė ir kaip lietuvių dievybės bei tradicinė kultūra nušviečiama televizijoje, „TV publikai“ papasakojo etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.
Kas ta deivė Milda?
Lietuviai turi ne tik deives Žemyną ir Gabiją, bet ir Mildą. Kokia ji ir ką apie ją žinome?Anot J.Vaiškūno, deivės Mildos ištakos nėra itin senos: „Pirmas deivę Mildą paminėjo Skaityti toliau
Kovo 24 d. Seimas, 89 parlamentarams balsavus už ir 2 susilaikius, nusprendė svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas (projektai Nr.XIIP-4012 ir Nr. XIIP-4013.
Alkoholio kontrolės įstatyme siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų vadovai, užsienio juridinių asmenų ar jų filialų vadovai arba jų įgalioti asmenys turi vykdyti jų valdomos prekybos Skaityti toliau
Nors Lietuvos didžiųjų parduotuvių lentynose ir virtuvėse dar karaliauja saulėgrąžų aliejus, mūsų šalies vardas savaitgalį pirmą kartą buvo paminėtas viename svarbiausių ypač tyro alyvuogių aliejaus žinovų renginyje. Lietuvę, pirmosios Alyvuogių aliejaus mokyklos šalyje įkūrėją Lianą Davletšiną autoritetingas ypač tyrą alyvuogių aliejų vertinantis ir geriausius šios srities produktus atrenkantis leidinys „Flos Olei 2016“ įvertino už indėlį į alyvuogių aliejaus kultūrą. Skaityti toliau
Greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią įtaką atlyginimų šoktelėjimui turėjo minimalios algos kėlimas, ypač viešbučių ir restoranų veikloje, bei paklausiausių profesijų, pavyzdžiui, informacinių technologijų, atstovų trūkumas. Skaityti toliau
Per pasaulį nuskambėjo nemažo atgarsio sukėlusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų pateikta ataskaita, kad raudonos mėsos perteklinis vartojimas (ypač rūkytos, keptos, sūdytos ir pan.) yra vėžinių susirgimų vienas iš rizikos faktorių. Kai kuriose šalyse jau pranešama, kad mėsos vartojimas po tokio pranešimo staigiai pradėjo mažėti.
Anksčiau oficialūs „sveikatos“ klerkai Lietuvoje aiškindavo, kad žmogaus organizmui būtina valgyti mėsą. Reakcija į šią nenuginčijamą, ekspertų apibendrinančią studiją apsiribojo kelių dešimtmečių pasenusiomis žiniomis, kad valgykime mėsą, ji labai vertinga ir pan.
Įvairiuose susitikimuose, pristatant knygą „Sveikata, kuri mus saugo“, diskutuojant labai dažnai sulaukiu klausimo: o kaip su mėsos valgymu? Skaityti toliau
Populiariausias antrinių žaliavų panaudojimo būdas – perdirbimas, tačiau pasitelkus fantaziją ir originalias idėjas, panaudoti daiktai ar atliekos gali būti dar kartą prikelti naujam gyvenimui ir kitu būdu. Šias idėjas puikiai iliustruoja išskirtinių meno kūrinių autorė – architektė Jurgita Jakubauskaitė, kuri prieš penkerius metus pradėjo dizaino iš panaudotų daiktų verslą ir įkūrė kitokio dizaino studiją pavadinimu „Absurdo idėjos“. Skaityti toliau
Vartotojai kiekvieną dieną stengiasi taupyti energiją ir teigia, kad jiems rūpi, kokį poveikį žmonių elgesys daro aplinkai, rodo „Samsung Electronics Baltics“ atlikto tyrimo „Living Smart“ rezultatai.
„Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ne tik rūpinasi savo finansais bei renkasi aukštesnės energijos efektyvumo klasės įrenginius, bet ir yra ekologiškai atsakingi – tai parodo, kad racionalaus gyvenimo būdo koncepcija yra arčiau nei mes manėme“, – teigė „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.
Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, Skaityti toliau
Ne taip seniai su sūnumi žiūrėjome populiarų vaikišką animacinį filmuką „Ratai“. Kas augina vaiką, ypač – berniuką, turėtų žinoti. Pagrindinis veikėjas – Žaibas Makvynas: guvus, sveikas, linksmas automobiliukas. Kiti veikėjai – taip pat automobiliai. Atkreipiau dėmesį, kad neigiami veikėjai čia – Kledarai. Seni, sulūžę ir pikti ant viso pasaulio. Pavydintys naujiems automobiliams sėkmės ir dėl to jiems kenkiantys.
Neatsitiktinai prisiminiau savo vaikystės filmuką „Senas žaisliukas“, o taip pat – puikų lenkų filmą „Pono Kliaksos akademija“. Skaityti toliau
Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?
Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau
Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo žinia, kad nuspręsta pensijų gražinimui reikalingus pinigus susirinkti didinat akcizą alkoholiui. Labai apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai būtų vienas didžiausių indėlių į žmonių sveikatą ateinančiais metais, tačiau paskui išgirdęs „Žinių radijo“ eteryje ta tema kalbinamus „Swedbanko“ vyriausią ekonomistą Nerijų Mačiulį ir mano kolegą psichiatrą Raimundą Alekną ( keista, TS-LKD partijos įtakingas veikėjas vėl stoja alkoholio pramonės pusėn), supratau, kad nieko čia lengvo ir paprasto nebus. Neabejoju, kad šiuo metu, kai rašau šį straipsnelį, jau apskambinti visi laisvosios rinkos institutai, Skaityti toliau
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 2013 m. III ketvirtį išnagrinėjo 632 vartotojų prašymus (skundus), iš jų 379 pagrįsti, 94 proc. vartotojų buvo apgintos jų teisės: 53,3 proc. atvejų – vartotojams pardavėjai grąžino sumokėtus pinigus, 11,3 proc. – netinkamos kokybės prekes ar paslaugas pakeitė tinkamos kokybės prekėmis ar paslaugomis, 10 proc. – neatlyginamai pašalino prekės trūkumus ar atlygino vartotojo išlaidas jiems ištaisyti, 2,1 proc. – sumažino prekės kainą, 1,8 proc. – sugadintą daiktą pakeitė lygiaverčiu, 15,5 proc. – priimtos kitos priemonės trūkumų pašalinimui. Skaityti toliau
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 45, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 53 legalių cigarečių pakelius. Palyginti su 2011 m., surūkytų legalių cigarečių kiekis nežymiai sumažėjo.
Departamentas taip pat praneša ir apie išankstinius praeitų metų alkoholio suvartojimo duomenis. 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 13 litrų, Skaityti toliau
Zygmunt Bauman. Vartojamas gyvenimas.
Iš anglų k. vertė Kęstas Kirtiklis ir Giedrė Kadžiulytė. V.: Apostrofa, 2011. 336 p.
Prekybos centrai mūsų amžiuje prilygsta šventovėms. Juose lankomės dažniau nei kur kitur, sekmadienių (ir, žinoma, ne tik jų) popietės paskiriamos turiningiems pasivaikščiojimams „Akropolio“ gatvelėmis, dar turiningesniems apsipirkimams labai firminių, labai madingų ir visaip kaip garsiai šaukiančių nupirk manerūbų parduotuvėse. Skaityti toliau
Su pagreičiu į gyvenimą besiveržianti masinė Vartojimo kultūra į kasdienybės paribius stumia Tausojimo tradicijas. „Vartotojas“ jau ne tik atstoja žodį – pirkėjas, bet keičia žodį – Žmogus.
Dar ne taip seniai prižiūrėjome, puoselėjome, taisėme, remontavome, mylėjome ilgai tveriančius daiktus. Močiutės rankomis sulopytos kojinės buvo mielesnės už naujas, o tėvai liepdavo kelti ir bučiuoti ant žemės netyčia išmestą duoną… Mus supo žmogaus rankų ir širdžių šiluma palytėti daiktai, augalai, gyvūnai ir žmonės.
Sakysite, buvome priversti viską perdėm branginti, iš skurdo… Nesiginčysiu. Skaityti toliau
