Vos kas ketvirtas šalies gyventojas žino, kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokant, o žinios apie priemokos už vaistus padengimą yra dar prastesnės. Be to, dviejuose iš trijų namų ūkių prisikaupia nebevartotinų vaistų atsargų, kurių tenka atsikratyti, rodo sociologinis tyrimas. Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.
Racionaliu vadinamas toks vaistų vartojimas, kai optimalų gydymo laikotarpį ligoniui skiriamos asmeninės tinkamiausių jo klinikinei būklei gydyti vaistų dozės ir gydymo kaštai yra mažiausi tiek ligoniui, tiek visuomenei.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad 1 iš 4 mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių patiria nepakeliamas išlaidas sveikatos apsaugai. Pagal amžiaus grupes nepakeliamas išlaidas vaistų įsigijimui daugiausiai patiria vyresni nei 60 metų žmonės, o vartojant vaistus racionaliai galima pasiekti didžiulę naudą sveikatai, ligonio ir valstybės finansams.
Kaip nepermokėti?
Naujausias gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas, kurį Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 30 proc. apklaustųjų nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus.
Lygiai tiek pat – 30 proc. – respondentų žino, kad vaistininkas privalo kompiuterio monitoriuje parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus. 23 proc. apklaustųjų teigimu, vaistininkas pirmiausia turėtų pasiūlyti įsigyti kompensuojamą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. 7 proc. – jei vaistinė reikiamo vaisto, kurio priemoka mažiausia, tą dieną neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti.
Labai prastai žinoma nuo praeitų metų liepos įsigaliojusi kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelio tvarka. Tik 8 proc. respondentų nurodo, jog per kalendorinius metus įsigyjant kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka kaupiamas priemokų krepšelis ir sukaupus 48,36 euro sumą vėliau ligonio priemoka šiems vaistams padengiama valstybės lėšomis.
Tik 23 proc. apklaustųjų žino, kad visi išvardinti atsakymai yra teisingi.
Apie ligonio priemokos padengimą žino kas trečias
Tyrimas atskleidė, kad gyventojų žinios dėl to, kam valstybės lėšomis padengiama paciento priemoka už vaistus ir medicinos pagalbos priemones yra dar prastesnės. Net 43 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.
18 proc. respondentų mano, kad priemoka už vaistus yra padengiama privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. 12 proc. – apdraustiesiems, pripažintiems neįgaliais ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų. 6 proc. – apdraustiesiems, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų.
Vos 31 proc. tyrimo dalyvių teisingai nurodo, jog visi pateikti atsakymai teisingi.
Išmetama, nes netinkamai vartojama
PSO duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų pasaulyje yra išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai, be to, pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai. Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami racionaliai, namuose nesikauptų nebetinkamų vartoti vaistų ir nebūtų švaistomos pacientų ir valstybės lėšos.
Sociologinis tyrimas rodo, kad net du trečdaliai (66 proc.) respondentų namų ūkyje prikaupia nebevartotinų vaistų atsargų ir net trys iš penkių (60 proc.) apklaustųjų kaupia vaistus todėl, kad visada stengiasi turėti svarbiausių vaistų namų ūkyje.
Įdomu tai, kad 23 proc. apklaustų gyventojų nurodo, jog vaistų prikaupia tokiu atveju, jei vartodami vaistus nejaučia pagerėjimo ir jų vartojimą nutraukia. Dar 19 proc. – dėl to, kad vartoja mažiau vaistų nei skiria gydytojas. Po 18 proc. – pagerėjus savijautai iš karto nutraukia vaistų vartojimą bei pasireiškus šalutiniam poveikiui. 10 proc. teigia, kad kompensuojamus vaistus įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja. 7 proc. nurodo kitas priežastis.
Racionalaus vaistų vartojimo principuose nurodoma, kad, jei vaistas gydytojo paskirtas, reiškia jis yra būtinas. Be to, vaistai turi būti vartojami griežtai laikantis gydytojo nurodymų: paskirtos dozės, vartojimo dažnio ir intervalų, santykio su maistu ir kitais vaistais bei vartojimo kurso. Vaistų vartojimas negali būti nutraukiamas nepasitarus su gydytoju, netgi pagerėjus savijautai. Taip pat ir lengvą šalutinį poveikį (dažniausiai jis greitai praeina) verta aptarti su vaistą paskyrusiu gydytoju. Tokiu būdu užtikrinamas visų pacientui skirtų vaistų suvartojimas.
Ligonių kasos primena, kad nereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų negalima saugoti namuose ar išmesti į šiukšliadėžę. Taip didėja ne tik aplinkos užterštumas, bet ir kyla apsinuodijimų rizika. Farmacines atliekas reikia atiduoti vaistinėms, kurios jas perduos specialioms įmonėms tinkamai sutvarkyti.
