Sekmadienis, 29 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

J. Dapšauskas. Pasaulio sveikatos organizacija: už apsirijusius mėsos ar už griežtus vegetarus?

Juozas Dapšauskas, www.alkas.lt
2015 11 04 07:30
2
Juozas Dapšauksas | asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauksas | asmeninė nuotr.

Juozas Dapsauskas_facebook.com
Juozas Dapsauskas | facebook.com nuotr.

Per pasaulį nuskambėjo nemažo atgarsio sukėlusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų pateikta ataskaita, kad raudonos mėsos perteklinis vartojimas (ypač rūkytos, keptos, sūdytos ir pan.) yra vėžinių susirgimų vienas iš rizikos faktorių. Kai kuriose šalyse jau pranešama, kad mėsos vartojimas po tokio pranešimo staigiai pradėjo mažėti.

Anksčiau oficialūs „sveikatos“ klerkai Lietuvoje aiškindavo, kad žmogaus organizmui būtina valgyti mėsą. Reakcija į šią nenuginčijamą, ekspertų apibendrinančią studiją apsiribojo kelių dešimtmečių pasenusiomis žiniomis, kad valgykime mėsą, ji labai vertinga ir pan.

Įvairiuose susitikimuose, pristatant knygą „Sveikata, kuri mus saugo“, diskutuojant labai dažnai sulaukiu klausimo: o kaip su mėsos valgymu? Tad tenka ieškoti vidurio tarp kraštutinių požiūrių. Yra viena grupė, kuri griežtai pasisako prieš mėsos valgymą, kita, kad ji būtina, be jos žmogaus organizmas negauna reikalingų medžiagų.

Ieškant vidurio kelio, tenka visiems atsakyti: pirmiausia pasiekime Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą ribą, kurią lietuviai viršija ne keliais procentais, bet viršija rekomenduojamą ribą kelis kartus ir taip kelia riziką savo sveikatai. Kai pasieksime PSO ribą, tada jau bus galima diskutuoti: ar galima, ar verta,  ar būtina mėsos atsisakyti visiškai, ar vis dėlto jos truputį reikia-galima valgyti? Nes tos kraštutinės pažiūros palieka tokią situaciją, kada bendras mėsos vartojimas visuomenėje išlieka tikrai per didelis.

Paskutiniais metais pastebimas vegetarų ar net veganų populiarėjimas, bet svarbiausiai ne siauros grupės bendraminčių nežymus plėtimasis, bet visoje visuomenėje sumažinti perdirbtų produktų, tame tarpe ir gyvulinių baltymų, vartojimą, kas akivaizdžiai atsilieptų sveikatos rodikliams.

Beje, prie to perteklinio rizikingo mėsos vartojimo prisideda ir kai kurie senojo požiūrio dietologai bei klerkai.  Reaguodamas į PSO studiją, pranešime spaudai „Saikingai vartojama mėsa nekelia pavojaus sveikatai“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius bando studiją komentuoti senais argumentais: „Mitybos požiūriu, gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai“. Suprantama, kad visur esmė yra saikas ir kiekiai, tačiau tokius klerkus tenka paprotinti: lėtinės ligos vystosi ne vieną kartą pavalgius ir taip ūmiai pakenkiama sveikatai (kaip kokio užkrėsto, pagedusio, didele viena chemijos doze užteršto maisto). Lėtinės ligos vystosi dešimtmečiais ir čia yra šiandieninio vartotojiško pasaulio labai didėlė problema, pareikalaujanti didelių finansinių išteklių pasekmėms šalinti.

Tikriausiai patys tokie „ekspertai“ asmeniškai kelis kartus viršija PSO rekomenduojamą gyvulinių baltimų normą savo racione, tada pagal savo senus įpročius ir kitiems patarinėja kaip maitintis.

Ne kartą teko stebėti iš šalies, kaip akivaizdžiai turintys aukštą nutukimo laipsnį piliečiai remiasi kokio girdėto „eksperto“ rekomendacijomis, kad mėsa būtina. Taip net pateisina save, kad jie neva maitinasi labai gerai, „stipraus“ maisto pavalgo, kaip tariamai rekomendavo gydytojai.

Prieš kelis metus Jungtinių Tautų asamblėjoje Niujorke buvo priimta rezoliucija dėl lėtinių ligų paplitimo visame pasaulyje, kurioje net kalbama, kad tai grėsmė visos žmonijos išlikimui, jei ši problema tokiu greičiu didės. Lietuvoje šią rezoliuciją pagarsino tik nevyriausybinės organizacijos, aukščiausios valstybės institucijos į tai visai nekreipė dėmesio. Nesiėmė jokių realių žingsnių, lyg tokio dokumento nebūtų.

Aprimus pirmoms reakcijoms, svarbu PSO pranešimo kontekste matyti visumą: ne tik raudonos mėsos perteklinis vartojimas sudaro riziką sveikatai, bet ir visi kiti produktai, jei jie yra pertekliniai ir neproporcingi poreikiams. Dažnai tenka išgirsti: visko galima po truputi, saikingai. Ir taip, ir ne. Pirmiausia „taip“, tačiau tas visko po truputį gali virsti į vieną didelį kiekį blogo, kai daug skirtingų blogų dalykų po truputį ir tarp kitko labai mažas truputis gerų produktų. Ir kas gaunasi sumoje? Nemažas blogis.

O dabar eikime prie visuomenėje sklandančio pagrindinio argumento nekeisti savo maitinimosi įpročių: žiūrėkite kaip seniau maitinosi, keik mėsos valgė ir nesirgo. Mitybos įpročiai, kiekiai (o taip pat fiziniai krūviai) yra nesulyginamai pasikeitę per 25, 50, 100 metų. Senovės lietuvių mitybos tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad prieš 100 metų Lietuvoje tik iki 2 – 3 proc. gyventojų pastoviai galėdavo valgyti mėsą. Prieš 100 metų tik iki 1 proc. gyventojų galėjo pastoviai valgyti sijotus baltuosius miltus. Visi valgydavo vieno malimo, nesijotus. Pyragas (ne tortas) būdavo tik pagrindinėms šventėms: Kalėdoms, Velykoms, Sekminėms ir panašiai. Populiariai ir moksliškai galima pasakyti: šiandien balti miltai nuvaro į kapus taip pat daugybę žmonių.

Mitybos pasikeitimo šuolis prasidėjo praėjus keliems dešimtmečiams po II pasaulinio karo, kuris buvo paženklintas badu, stygiumi. Po jo žmonės kaimuose užsiaugindavo vis daugiau kiaulienos ir masiškai pradėjo sirgti kraujagyslių ligomis, įvairių rūšių onkologiniais susirgimais. Su nepriklausomybės pradžia įvyko dar vienas didelis mitybos pasikeitimas: net tos mėsos, kurios perteklius sukelia susirgimus, mėsos gaminiuose mažai berasta. Mėsos gaminį neretai sudaro vanduo, krakmolas, tirštiklis bei kiti priedai ir nedaug mėsos. Nekalbant apie gausų cheminių priedų vartojimą, cukraus dėjimą į įvairius net mėsiškus valgius.

Koks pokytis įvyko pačiame mėsos auginime? Prieš pusšimtį metų net paršiukai ganydavosi laisvėje, o į tvartus buvo suvaryti ne taip seniai – karo metu. Dar mano tėvai yra pasakoję, kaip karo metu slėpė paršiukus kanapėse ir kituose aukštų augalų plotuose, turinčiuose užgožiantį kvapą, kad praeinančios kariuomenės nesurastų ir neatimtų.

Kiek šiandien auginamų galvijų gauna įvairių auginimą skatinančių priedų? Ar balta mėsa sukelia vėžį? Pavyzdžiui vištiena – užauginama per 1-2 mėn. ir išpampstanti nuo specialių augimą skatinančių preparatų?  Anksčiau specialistai pasisakydavo prieš riebią mėsą, bet liesą raudoną rekomenduodavo. Šiandien jau akivaizdu, kad ir raudonos mėsos perteklius yra rizikos faktorius. Pieno gaminiai (pavyzdžiui, jogurtai), kur pieno labai mažai, o tik gražus piešinukas apie lankoje besiganančią karvytę – taip pat pavojus sveikatai. Tas pasakytina ir bendrai apie gyvulinių baltymų perteklių. Savo išsamiame darbe prof. T. Kolinas Kempbelas (T. Colin Campbell) knygoje „Natūralus būdas išvengti ligų“, studijuodamas Kinijos mitybos pokyčius ir lėtinių ligų paplitimą, į tai atkreipė dėmesį. O svarbiausia reikia pasakyti, kad iš esmės vartotojiškoje visuomenėje prasidėjo visko, ypač perdirbto maisto, perteklinis vartojimas.

Angliavandeniliai sukelia vėžį? Vien vertus tai būtų visiška nesąmonė, kita vertus – akivaizdi tiesa. Angliavandeniai yra būtini, bet tokiais kiekiais, kiek dabar žmonės suvartoja cukraus pavidalu – tai yra labai didelis faktorius įvairiems lėtiniams susirgimams atsirasti.

Viliuosi, kad reaguodami į PSO studiją keisis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendaciniai valgiaraščiai vaikų darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms. Nes šiandien maitinama tokiu nesveiku ir perdirbtu maistu, kad baisu. Ir norinčios ugdymo įstaigos maitinti sveikiau, negali to imtis vien dėl biurokratinių reikalavimų. Šiandien dar tebegalioja tokia pasenusi maitinimo filosofija: skaičiuojamos kalorijos bei kiek produkte yra proporcingai gyvulinių baltymų, angliavandenių ir riebalų, o sveikos mitybos visumos nežiūrima.  Tada paprasčiausiai tą kalorijų rodiklį pasiekia į visus maisto produktus pripildami cukraus: ir pigu, ir atitinka SAM normatyvus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Dapšauskas. Naujoji Lietuvos sveikatos programa tyčiojasi iš ligų prevencijos
  2. J. Dapšauskas. Ar jau pradedama kurti sveikatos sistema?
  3. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  4. J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją
  5. J. Dapšauskas. Gydymo ministras V. Andriukaitis taip ir netapo sveikatos ministru
  6. J. Dapšauskas. Vaikų sveikatos metais – vaikus į gamtos darželius judėti gryname ore
  7. Reumatinės ligos – viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų
  8. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  9. Idėmiai rinkitės kepamus mėsos gaminius
  10. Visuomeninė organizacija ragina Vyriausybę tesėti pažadus
  11. Ebola virusu pirmiausia užsikrečiama nuo laukinių gyvūnų ir jų mėsos
  12. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos
  13. A. Kirkutis. Dvi sveikatos – dvi medicinos – dvi kryptys
  14. Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje
  15. Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas
  16. Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis
  17. J. Dapšauskas. Degalinės girdys ne tik mašinas, bet ir gerkles? (video)
  18. Stiprios sveikatos paslaptis – grūdinimasis
  19. Pelėsis – žmogaus sveikatos priešas
  20. Pirtis gali tapti ir sveikatos priešu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Pikc says:
    7 m. ago

    Mano galva, ne itin gudru kalbėti apie kažkokią specifinę potencialią mėsos žalą, pabrėžiant, kad mėsiniai gyvūnai auginami nesveikai, kai lygiai ta pati situacija yra ir su augalais (trąšos, visokie “-cidai” ir kitokie “patobulinimai”). Kitaip tariant, problema yra BET KOKIO (t.y. bet kokios kilmės) maisto kokybė – o “kreiva” vegetarizmo propaganda tėra propaganda. PSO, beje, joks ne autoritetas, o šitos kontoros pareiškimai turi nemenką politinį atspalvį (pvz. kad ir atvejis su pareiškimu apie “lytinę sveikatą ir žmogaus teises”, aptartu straipsnyje “PSO: Šalys privalo įteisinti abortus, prostituciją ir lyties keitimo operacijas”), tad tos šutvės pareiškimus už gryną pinigą priimti nevertėtų. Jei koks žmogelis nori būti “žolėdžiu” – tegul, niekas jo per prievartą šašlykais nešeria, bet “arabų pūsti” nereikia – arabai labai įžeidūs. 😉

    Atsakyti
    • Albas says:
      7 m. ago

      pritariu komentarui – duok penkis!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kodėl verta valgyti vyšnias

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti

Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei

2022 05 27
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Specialistai pataria neapsigauti ir atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius

Nauja vaistų kainodara leis sutaupyti

2022 05 25
Gardžiam šniceliui daug laiko neprireiks

Maisto taupymui padės kūrybiškumas

2022 05 23
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrimas: Lietuvoje saugiai jaučiasi 87 proc. gyventojų
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvoje saugiai jaučiasi 87 proc. gyventojų

2022 05 29
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?
Gamta ir ekologija

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?

2022 05 29
700-asis sostinės gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti
Istorija

700-asis sostinės gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

2022 05 29
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos

2022 05 29
Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos
  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: Lietuvoje saugiai jaučiasi 87 proc. gyventojų
  • Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?
  • 700-asis sostinės gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti
  • TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos

Skaitomiausi straipsniai

  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 623; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 420; komentarų: 18
  • V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD peržiūrėta: 400; komentarų: 13
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 368; komentarų: 10
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms? peržiūrėta: Array; komentarų: 0
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms? peržiūrėta: Array; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Geriau miegoti padės ir… trešnės

by Ditė Česėkaitė
2022 05 28
0
Kodėl verta valgyti vyšnias

Trešnės – vienos tų uogų, be kurių neįsivaizduojamas šiltasis sezonas. Nors trešnes dažniausiai valgome kaip sveiką ir skanų užkandį –...

Skaityti toliau

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

by Ditė Česėkaitė
2022 05 28
0
Kokios rūšies ryžius rinktis?

Jau netrukus pasibaigus mokslo metams ir prasidėjus vasarai, nemaža dalis tėvų savo vaikus leis į vasaros poilsio stovyklas. Artėjant vaikų...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

by Kristina Aleknaitė
2022 05 28
0
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos
  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

Kitas straipsnis
Arūnas Bertašius | Asmeninė nuotr.

A. Bertašius: Į naujus kelių mokesčius Baltarusijoje reikia reaguoti profesionaliai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai