Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu. Šiandien, liepos 9 d. prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2-6 d. vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.
„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių Skaityti toliau
Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.
Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.
Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.
Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau
Asvejos regioniniame parke prie Jutonių, Dubingių pilkapio pastatytas naujas neįprastas stendas, kuriame yra lankytojams naujai pateikta informacija apie atliktus tyrimus, rastus radinius. Šiam stendui planuojama sukurti papildytos realybės aplikaciją, kur nukreipus išmanųjį įrenginį, išgirsite pasakojimus, pamatysite archeologinių tyrimų nuotraukas ir kitą interaktyviąją informaciją.
Jutonių, Dubingių pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 125 pilkapiai. Skaityti toliau
Futurologija – tokią temą šiemet mokslo gerbėjams iš visos Lietuvos pristatė „Tyrėjų nakties“ rengėjai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Molėtų ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, turėjo galimybę sudalyvauti daugiau nei 250 nemokamų mokslo renginių, kuriuos prižiūrėjo daugiau nei 280 mokslininkų iš pagrindinių šalies aukštojo mokslo įstaigų.
„Šiemet, mokslo gerbėjai buvo kviečiami susipažinti su naujausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais, pamatyti mokslininkų bei paprastų žmonių bendradarbiavimo pasiekimus, Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį Pušaloto miestelyje darbavosi archeologai. Tyrinėtas vienas didžiausių mūsų kraštuose žiemgalių kapinynas. Didelė jo dalis buvo sunaikinta plečiantis miesteliui, taip pat laidojant šių laikų mirusiuosius, tad, norint surinkti kuo daugiau archeologinės medžiagos, reikia belstis į gyventojų duris.
Šiemet jau antrus metus į savo kiemą archeologus geranoriškai įsileido Aldona Klepikovienė. Ekspedicijai vadovavo biržietė archeologė Greta Duderienė. Kaip ir kasmet, savanoriškai prisijungė entuziastai iš Joniškio organizacijos Žiemių pradas „Simkala“. Tyrinėjimams lėšų skyrė Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.
Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau
Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.
Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:
1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;
Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.
Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau
Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.
Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau
Gruodžio 1 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyks jubiliejinės 10-osios mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skiriamos penkios premijos.
2016 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejūnienė iš Kanados, literatūrologas iš JAV Bronius Vaškelis bei šiuo metu Australijoje dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas Pivrikas. Skaityti toliau
Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.
Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau
„Vaikystėje jaučiau potraukį poezijai, tačiau mama, matyt, norėjo, kad tapčiau kunigu, apie tai sužinojau jau vėliau, – pradeda savo pasakojimą Napaliu artimųjų vadinamas Napoleonas Kitkauskas, – rašiau eiles ir net ėmiau pats „leisti“ simboliškus laikraščius, suklijuodamas juos iš senų iškarpų. Prasidėjus karui, prie vokiečių, baigiau II ir III gimnazijos klases. Atėjus sovietams, tęsiau mokslus Utenos gimnazijoje. Mėgau labai skaityti, tačiau ir pats bandžiau kažką kurti. Priklausiau mokyklos literatų būreliui. Kai klausiau pamokose mokytoją pasakojant apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, nepagalvojau, kad ateityje teks atstatyti bažnyčią, kurioje buvo palaidotas garsusis lietuvių Homeras. Pamenu, mano eilėraštis „Nesustok, plunksnele!“ buvo įdėtas į gimnazijos sienlaikraštį.“ Skaityti toliau
Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.
Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.
Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau
Balandžio 6 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Vilniuje viešinčiu Gruzijos užsienio reikalų ministru Michailu Džanelidze (მიხეილ ჯანელიძე) lankysis Pažaislio vienuolyne. Ministrai susitiks su Šv. Kazimiero seserimis, kurioms įteiks 18 a. Pažaislio kamaldulių vienuolių kapitulos knygos kopiją.
Ši knyga – retas ir vertingas šaltinis tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei vykdant Pažaislio vienuolyno tyrinėjimus.Jos originalas buvo atrastas Lietuvos istorikų Gruzijos rankraščių institute, kur ir šiuo Skaityti toliau
„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas. Jo paties indėlis į mokslinę architektūros pusę sulaukė reikšmingo įvertinimo: architektūrologo monografija „Lietuvos mūro istorija“, kurią jis su pertraukomis ruošė net 40 metų, šiemet pelnė Lietuvos mokslo premiją.
Monografijoje mokslininkas nuodugniai ištyrinėjo mūro istoriją, raidą Lietuvoje – nuo XIII amžiaus iki Pirmojo pasaulinio karo. Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes, jų pokyčius. Istorikas sukūrė sistemą, kurią galima panaudoti architektūros paveldo datavimui – amžiaus nustatymui. Skaityti toliau
Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.
Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.
Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau
Kovo 2 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.
Skaitymuose bus plačiai aptariami naujausi visoje Europoje žinomo akmens amžiaus gyvenviečių komplekso Šventojoje tyrinėjimai.
Pasitelkę naują tyrimų įrangą, naudodami šiuolaikinius metodus, archeologai Gytis ir Skaityti toliau
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui 2015 metais paskirta dr. Mikui Vaicekauskui už darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu.
Mikas Vaicekauskas – humanitarinių mokslų daktaras, literatūros istorikas, tekstologas, redaktorius. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI), Tekstologijos skyriuje ir ,,Naujojo Židinio–Aidų“ redakcijoje. Skaityti toliau
Šiandien, Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, valstybinė jo vardo premija bus teikiama etnomuzikologei, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei, Muzikos ir teatro akademijos docentei Daliai Urbanavičienei. Už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.
– J.Basanavičiaus premijos prestižas dar 2003 metais kėlė nerimą šviesaus atminimo Marcelijui Martinaičiui: jau tada ji buvo sumenkusi kone iki Kultūros ministerijos lygmens, teikiama nebe prezidentūroje ir nebe Vasario 16-ąją. Jūsų vadovaujama Etninės kultūros globos taryba prieš porą metų buvo pateikusi Vyriausybei nacionalinės J.Basanavičiaus premijos projektą. Kodėl viskas po senovei? Skaityti toliau
Mus nuolat pasiekia įvairiausi garsai, kitaip tariant, iš skirtingų šaltinių sklindančios akustinės bangos. Nors girdime garsus, kurių bangų ilgiai skiriasi net tūkstantį kartų, tačiau, iš tikrųjų, tai tik nedidelė garsų jūros dalis. Žemiau mūsų girdimų garsų ribos yra infragarsas, kurio dažnis mažesnis nei 20 Hz, aukščiau – ultragarsas, kurio dažnis viršija 20 tūkst. Hz.
Garsus, kurių negirdime, kuria ne tik gamta, bet ir žmogus. Tokie garsai efektyviai naudojami įvairiose srityse. Ultragarso bangos pasitelkiamos vertinant pramonės gaminių kokybę ir nustatant jų defektus Skaityti toliau
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.
„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų.
Šią savaitę Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius, o kartu ir visos Lietuvos nacionalinį muziejinių vertybių fondą, praturtino ankstyvojo Baroko epochos XVII a. pirmosios pusės ypatinga vertybė, siejama su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Vaza (1587-1632). Ją per savo įsteigtą paramos fondą padovanojo mecenatas, Europos Parlamento narys Antanas Guoga.
„Čia tik mažas pavyzdys, parodantis, kokia ambicinga anuomet buvo Lietuva. Turime turtingą istoriją, kuria galime didžiuotis. Manau, kad svarbu grąžinti Lietuvai jos vertybes, padėti jaunimui atrasti lietuvybės šaknis. Skaityti toliau
Atstovauti Lietuvai UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos Moksliniame ir techniniame komitete trečiajai kadencijai išrinktas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius, hab.dr. Vladas Žulkus. Naujų komiteto narių rinkimai vyko balandžio 29 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje per UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos valstybių narių susitikimą.
„Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos koordinuoja tarptautinės Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Skaityti toliau
Šių metų gruodžio 11 d. 17 val. miesto gyventojai ir akademinė bendruomenė kviečiami į naujausio Kauno istorijos metraščio sutiktuves Istorinėje Prezidentūroje. 14-ame Kauno istorijos tyrinėjimų tome istorikai ir muziejininkai pristato įvairių laikotarpių (XVI–XX a.) Kauno moterų visuomeninę, kultūrinę bei politinę veiklą. Renginyje dalyvaus Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, redakcinės kolegijos nariai ir straipsnių autoriai. Muzikinę programą atliks VDU Muzikos akademijos studentai.
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas leidžia Kauno istorijos metraštį nuo 1998 m.
Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas Zigmantas Kiaupa yra vienas labiausiai nusipelniusių Kauno miesto istorijos tyrinėtojų. Skaityti toliau
Vasario 16-osios išvakarėse lietuvių kultūros puoselėtojų grupė paskelbė įkūrusi „Algirdo Patacko vardo taupyklę lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti“.
Šį sumanymą ėmėsi įgyvendinti vieni iš pirmųjų ir aktyviausių Kauno Sąjūdžio sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos, įkurtos dar 1988 m., darbuotojų leidę leidinį „Vydija“, vėliau redagavę jo internetinį atitikmenį www.vydija.lt – Rasa ir Jūris Ambraziejai kartu su bendraminčiais: etnologu Aleksandru Žarskumi ir Seimo nario A. Patacko padėjėju, atsargos majoru Jonu Zajančkausku. Skaityti toliau
Lapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau
Balandžio 25 d. Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje 19, atidengta atminimo lenta žymiai mokslininkei ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrėjai Meilei Lukšienei. Ceremonijoje dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, daktarė Meilė Lukšienė – unikalus pavyzdys, kaip žmogus, formaliai neužėmęs aukštų postų, gali lemti šalies pokyčių eigą. „Subūrusi švietimo reformos kūrėjų grupę, Meilė Lukšienė savo autoritetu, asmeninėmis įžvalgomis ir kruopščiu kasdieniu darbu kūrė atgimusios nepriklausomos valstybės kertinį akmenį – švietimą. Skaityti toliau
Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į vieno žymiausių Lietuvos architektų restauratorių Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ sutiktuves. Autorius Vilniaus pilių tyrinėjimams skyrė daugiau kaip penkiasdešimt metų. Visa sukaupta medžiaga apibendrinama ir įvertinama naujausiame veikale, kurį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Renginyje dalyvaus knygos autorius, Lietuvos karo akademijos docentas dr. Romas Batūra, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytautas Levandauskas.
Renginyje bus galima įsigyti knygų leidėjo kaina.
Akimirkos iš Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ sutiktuvių Vilniaus rotušėje.
Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro doc. dr. Valdas Jaskūnas skaitys paskaitą „Kas yra Azijos studijos ir tyrimai?“.
Klausimas, kas yra Azijos studijos, nėra tik teorinis. Jis verčia kritiškai pažvelgti į šiuolaikinėje humanistikoje ir socialiniuose moksluose įsitvirtinusias neeuropinių kultūrų pažinimo prielaidas ir pragmatiką.
Paskaitoje V. Jaskūnas, remdamasis Azijos studijų patirtimi, įvertins regionistikai adresuojamą kritiką, o taip pat pamėgins atsakyti į poleminius klausimus, kodėl Lietuvoje tolimas Azijos Skaityti toliau
