Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

N. Kitkauskas – poetas, tapęs Lietuvos istorijos pamatų tyrinėtoju

Gerimantas Statinis, www.respublika.lt
2016 10 03 12:17
3
Napoleonas Kitkauskas | O. Posaškovos nuotr.

Napoleonas Kitkauskas | O. Posaškovos nuotr.

napoleonas-kitkauskas-olgos-posaskovos-nuotr
Napoleonas Kitkauskas | O. Posaškovos nuotr.

„Vaikystėje jaučiau potraukį poezijai, tačiau mama, matyt, norėjo, kad tapčiau kunigu, apie tai sužinojau jau vėliau, – pradeda savo pasakojimą Napaliu artimųjų vadinamas Napoleonas Kitkauskas, – rašiau eiles ir net ėmiau pats „leisti“ simboliškus laikraščius, suklijuodamas juos iš senų iškarpų. Prasidėjus karui, prie vokiečių, baigiau II ir III gimnazijos klases. Atėjus sovietams, tęsiau mokslus Utenos gimnazijoje. Mėgau labai skaityti, tačiau ir pats bandžiau kažką kurti. Priklausiau mokyklos literatų būreliui. Kai klausiau pamokose mokytoją pasakojant apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, nepagalvojau, kad ateityje teks atstatyti bažnyčią, kurioje buvo palaidotas garsusis lietuvių Homeras. Pamenu, mano eilėraštis „Nesustok, plunksnele!“ buvo įdėtas į gimnazijos sienlaikraštį.“

Nesustok plunksnele, šiandien man nemiela,
Piktos šalnos ryto, skverbiasi į sielą,
Jei tavęs nebūtų, kas man reikt daryti?
Mano miela plunksna, man tu pasakyki?

N.Kitkauskas gimė Molėtų krašte 1931 m. netoli Dūrių ežero, kur gyveno iki penkerių metų. Ten buvo tėvų tėviškė, vėliau tą žemę pardavė ir šeima persikėlė arčiau Utenos, į Mažeikių kaimą. Pirmąją mokyklą pradėjo lankyti būdamas šešerių metų Mažeikių kaime, paprastoje pirkioje, kur buvo Skudutiškio mokyklos filialas, ir ten baigė keturis skyrius. Skudutiškyje už gerai išlaikytą keturių skyrių egzaminą gavo dovanų iš mokytojos – parkerį su paauksuota plunksna. Namie laikraščiai, kuriuos gaudavo tėvas, patekdavo ir į Napalio rankas, jis buvo smalsus vaikas ir juos skaitinėjo. Vėliau mokėsi valsčiaus centre Kuktiškyje ir ten baigė penktą skyrių. Utenos gimnazijoje tęsė mokslus, kur buvo priimtas į antrą klasę. Pokaris tikrai buvo liūdnas laikas – kolektyvizacija, partizanai, tremtys, todėl jam natūraliai taip ir rašėsi. Būdamas 15 metų sukūrė eilėraštį „Liūdesys“:

Jau nepaguos manęs nė vienas žvilgsnis,

Nebepaguos vylinga šypsena,
Nes liūdesio grandinės dengia širdį,
Su liūdesiu stumiu savas dienas.

„Kai mokyklos direktorių nušovė partizanai, mus, mokinius, ėmė tardyti Utenoje įsikūręs sovietinis saugumas MGB, iš pradžių vieną tiek mušė, kad jis „prisipažino“ nebūtų dalykų – apie pogrindinę organizaciją, kurioje buvau įrašytas ir aš. Taip 1947 m. be kaltės buvau nuteistas ir ištremtas į griežtojo režimo lagerį Mordovijoje, kuriame išbuvau beveik septynerius metus. Ten egzistuodamas pusbadžiu kasiau durpes, dariau baldus, dirbau pagalbiniame žemės ūkyje. Tame lageryje kalėjo nemažai šviesių Lietuvos žmonių, jaunimo, tarp jų poetas Antanas Miškinis ir dainininkas Antanas Kučingis. Puoselėjome viltį, kad dar sugrįšime į Tėvynę, būsime jai reikalingi ir neturime palūžti.“

Lageryje N.Kitkauskas parašė eiliuotą poemą „Sparnuoti žmonės. Kelionė į Venerą“ apie suimtą bernelį Lietuvoj, patekusį į lagerį. Poemos lyrinis herojus, autoriaus prototipas, mato didelę neteisybę, todėl sugeba iš lagerio pabėgti. Patenka į Vakarus ir mano ten rasiąs teisybę, tačiau ir ten jos nėra. Kapitalistiniame pasaulyje jis pradeda maištauti ir patenka į kalėjimą, o vėliau nuteisiamas myriop. Bet amerikonai bando naują raketą su žmogumi paleisti į Venerą. Savanorių nėra, todėl pasiūlo tam lietuviui berneliui skristi ir taip išpirkti kaltę. Kartu su juo pasišauna skristi ir herojaus mylimoji. Tikėdamasis, kad kitoje planetoje bus sukurtas teisingesnis pasaulis, jis ant raketos trapo pasako: „Mes būsime nauji pasaulio Nojai!“ Įdomi detalė, kad ši eiliuota poema parašyta tuomet, kai dar Jurijus Gagarinas – pirmasis žmogus pasaulyje, dar nebuvo pakilęs į kosmosą. Būnant lageryje N.Kitkauskui didelį įspūdį ir įtaką padarė Jurgio Baltrušaičio versti Dž.Bairono (G.Byron) eilėraščiai iš anglų į rusų kalbą, net jis pats bandė šio poeto eiles versti iš rusų į lietuvių kalbą. Savo atsiminimus iš tremties aprašė Aldonos Žemaitytės sudarytoje knygoje „Amžino įšalo žemėje“.

Grįžęs 1954 m. į Lietuvą Napoleonas Kitkauskas Kaune baigė Aleksoto II darbo jaunimo vakarinės mokyklos vienuoliktą klasę su sidabro medaliu. Tai jam padėjo be stojamųjų egzaminų 1955 m. įstoti į Kauno politechnikos institutą, Statybos fakultetą. Studijuodamas architektūrinių konstrukcijų katedroje įsitraukė į studentų mokslinės draugijos veiklą. Čia buvo irgi literatų būrelio narys. N.Kitkauskas: „Paskaitos vykdavo Kauno rotušėje, didžiojoje salėje, kur virš galvos puikavosi gražūs stiuko lipdiniai, tačiau jie ir juos palaikanti perdanga reikalavo jau remonto. Vėliau, baigus mokslus man teko restauruoti šią rotušę. Kaune pirmieji darbai buvo susiję su senamiestyje Santakos ir Daugirdo gatvių sankryžoje stovinčiais XVII a. Hanzos pirklių namais. Besimokant KPI man teko juos apmatuoti ir nubraižyti planą, su šiuo darbu Lvove reprezentavau Lietuvą. Jis nulėmė mano tolesnę veiklą – pasirinkti restauratoriaus kelią. Tiesa, tuo metu dar tokios specialybės nebuvo, tačiau architektūros istoriko doc. Stasio Abramausko patariamas, baigęs studijas 1960 m. įsidarbinau Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje. Turėjo įtakos ir bendravimas su Kauno pilyje dirbusiu archeologu Karoliu Meku, kuris prieškaryje buvo baigęs mokslus Švedijoje.“

N.Kitkausko tyrinėjimai ir ryžtas atstatyti Tolminkiemio bažnyčią sovietmečiu, galima sakyti, prilygo tikram žygdarbiui. Ypač kai vėliau paaiškėjo, kad klebonija, kur Kristijonas Donelaitis parašė „Metus“ yra išlikusi. Tuometinė valdžia tai galėjo palaikyti tiesiog diversija, todėl kurį laiką apie tai buvo tylima. Tik kai K.Donelaičio ištirti palaikai buvo palaidoti bažnyčios mauzoliejuje, imtasi ir klebonijos restauravimo darbų. Vėliau buvo sutvarkyta aplinka ir poeto tėviškėje Lazdynėliuose: pastatytas paminklinis akmuo, pasodinta ąžuolų giraitė.

1969 m. pradėjęs tyrinėti Vilniaus katedrą, dr. Napoleonas Kitkauskas nuosekliai padarė visą katedros architektūros statybų istorijos kartogramą: nuo pačios pirmosios, atrasdamas net vienuolika grindų, iki dabartinės. 1985 m. jis su grupe lietuvių menotyrininkų aptiko Katedros lobyną. Ponas Napoleonas prisimena: „Studijuodamas katedros prieškarinius brėžinius, jos pietvakarinėje dalyje, Lauryno Gucevičiaus suprojektuotos laiptinės vakarinėje sienoje, pastebėjau nišą. Tačiau, užėjus į laiptinę, šios nišos nebuvo matyti – buvo lygus nutinkuotas sienos paviršius. Įdomi detalė, kad visai šalia tos vietos kabo pokario metais pakabintas šildymo radiatorius, kurį pritvirtindami ir gręždami sieną darbininkai galėjo aptikti lobyną, tačiau, laimė, to neatsitiko. Kitaip lobynas būtų iškeliavęs į Maskvą.“

Vilniaus katedros sienoje buvo atrasta maždaug 1,5 m aukščio, 1,2 m pločio ir 1,5 m gylio niša, kurioje beveik iki jos viršaus buvo prikrauta brangių bažnytinių daiktų. Jie buvo pridengti 1939 m. rugsėjo 8-9 dienos lenkiškais „Slowo“ laikraščiais. Atradėjams susidarė įspūdis, kad savaitę po karo pradžios lobyno slėpėjai dar kentė, tačiau vieną naktį jie brangenybes sunešė, sukrovė, užmūrijo ir prisiekė iki gyvenimo pabaigos niekam šios paslapties neatskleisti.

Atrastos brangenybės vėliau buvo slapčiomis nuvežtos į Vilniaus rotušę, nes ir rotušė, ir katedra priklausė Dailės muziejui. Ėjo metai. Net 1991 m. nepriklausomybės atgavimas, o vėliau – popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimas į Lietuvą neįkvėpė atskleisti šio įvykio. Tik 2000 m., kai buvo rengiamasi švęsti krikščionybės jubiliejų, sujudo visos kultūrinės ir bažnytinės institucijos ir ėmė tam ruoštis. Prezidentaujant Valdui Adamkui, katedros lobynas pirmąkart buvo viešai pristatytas ir parodytas visuomenei.

N.Kitkauskas suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (1958-1965 m. su S.Lasavicku) ir Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos (1966-1970 m. su A.Brusoku, A.Švabauskiene) konstrukcines dalis, K.Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Kaliningrado sritis, 1970-1988 m.). 1968-1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, 1970-1982 m. jos remonto projektavimo ir priežiūros bei 1967-1970 m. Biržų pilies tilto restauravimo darbams, 1987-2001 m. Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970 m., 1975 m., 1977 m.). 1995-2010 m. buvo Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas.

Apie Napoleoną Kitkauską 2014 m. žurnalistė Edita Mildažytė sukūrė biografinį dokumentinį filmą „Kertinai akmenys“, kuriame pasakojama apie N.Kitkausko gyvenime nueitus kelius. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys šiame filme sako: „N.Kitkauskas visą laiką buvo entuziastingas Valdovų rūmų atkūrimo šalininkas. Nuo pat pradžios, kai sovietmečiu buvo paskelbtas konkursas, jis siūlė atstatyti Valdovų rūmus kaip Paveikslų galeriją. Napalys padarė puikius brėžinius ir tuomet buvo pirmasis skambutis į Valdovų rūmų atkūrimo pradžią. Buvo padarytas milžiniškas darbas tyrinėjant, identifikuojant rūmų liekanas, ir pamažu ėmė ryškėti jų kontūrai. Ir kai buvo atkasti pamatai, pasimatė tų rūmų didybė.“

Architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, Žurnalistų draugijos narys… Dar reikia pridurti ir rašytojo titulą – Napoleonas Kitkauskas knygų „Vilniaus arkikatedra“, „Vilniaus pilys“, „Vilniaus arkikatedros požemiai“, „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ (kartu su L.Kitkauskiene) autorius, 5 tomų leidinio „Vilniaus Žemutinės pilies rūmai“ bendraautoris. Jis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1990), apdovanotas Gedimino IV (1995) ir Gedimino III (1999) laipsnio ordinais bei Žygimanto Augusto (2001) medaliu, 2007 m. Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys akademikas. Šiemet, 2016 m., jam įteikta Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija. Šiuos du Lietuvos didžiavyrius sieja ir Vytauto Didžiojo istorija: D.Malinausko rūpesčiu 1933 m. Čekoslovakijoje buvo pagamintas sarkofagas dingusiems Vytauto Didžiojo palaikams sudėti, o N.Kitkauskas prisidėjo prie didžiojo kunigaikščio kapavietės paieškų.

Kažkas yra pasakęs, kad Napalys – tai žmogus, nuo kurio Lietuvoje yra šviesiau… Galima būtų papildyti – ir gražiau, juk Valdovų rūmais žavimės ne mes vieni, tačiau ir visi į Vilnių atvykę istorijos tyrinėtojai. Kūrybiškumas ir poetiška Napoleono siela padėjo žvelgti į istoriją kaip menininkui, dėl to pavyko atrasti kertinius Lietuvos istorijos akmenis, nes kai nematome akimis, galime jausti protu ar širdimi…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kazys Napaleonas Kitkauskas – Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas
  2. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  3. Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
  4. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
  5. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  6. Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis (II)
  7. Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
  8. Panevėžyje atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  9. Seime bus pagerbtas politinio kalinio Algimanto Lisausko atminimas
  10. Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui
  11. Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“
  12. Iki „Misija Sibiras’16“ atrankos pabaigos liko savaitė!
  13. Daugiau nei 300 km pėsčiomis dėl kilniausio šios vasaros tikslo
  14. G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
  15. Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
  16. Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“
  17. „Misija SIbiras’14“: ieškomas prasmingam ir kilniam nuotykiui pasiryžęs jaunas žmogus
  18. Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai
  19. Prasideda lemiamas „Misija Sibiras’14“ atrankos etapas
  20. Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė
  21. Panevėžio muziejuje atidaryta paroda pristatanti šeimos gyvenimą Sibire
  22. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  23. 2015 metų M. Mažvydo premija paskirta Mikui Vaicekauskui
  24. Prasideda „Misija Sibiras’16“ – tapk šių metų ekspedicijos dalyviu!
  25. Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
  26. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  27. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  28. Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
  29. Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
  30. Valdovų rūmų muziejus kviečia pamatyti ir išbandyti istorinius šokius

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Atmintis says:
    4 m. ago

    Tai jau taip, Napalys – tai žmogus, nuo kurio Lietuvoje yra šviesiau – ir gražiau, jis padėjo ir padeda žvelgti į istoriją, atrasti kertinius Lietuvos istorijos akmenis, net tai, ko nematome akimis, bet jaučiame protu ar širdimi.

    Atsakyti
  2. Albinas Vaškevičius says:
    4 m. ago

    Noriu dar pridurti, kad Napalys besimokydamas Kauno politechnikos institute priklausė Kauno politechnikos instituto kraštotyros draugijai. Ši draugija daugelį metų buvo pagrindinis tautiškumo palaikymo židinys Kaune. Jai priklausė ne tik politechnikos instituto, bet ir
    Kauno medicinos instituto,
    Lietuvos veterinarijos akademijos,
    Lietuvos žemės ūkio akademijos,
    Fizikinių techninių energetikos problemų instituto,
    Lietuvos statybos ir architektūros instituto,
    Kauno radijo matavimų technikos instituto,
    technikumų, proftechninių mokyklų dėstytojai, darbuotojai ir studentai, įvairių Kauno vidurinių mokyklų mokiniai, mokytojai, bei kitų įstaigų darbuotojai. Tai labai siutino sovietinį saugumą (KGB) ir 1978 metais Kauno politechnikos instituto kraštotyros draugija KGB nurodymu buvo uždaryta. Partiniai ir vadovaujantys darbuotojai t. y. komunistai ir vykdomųjų komitetų darbuotojai žodį kraštotyrininkas laikė keiksmažodžiu, o tautiškų kauniečių ir ne tik kauniečių akimis kraštotyrininko vardas buvo labai garbingas vardas.
    KPI kraštotyros draugijoje buvo mokomasi lietuvių liaudies dainų, tradicinių šokių, studijuojami lietuvių papročiai, organizuojamos kraštotyrinės ekspedicijos bei Rasos, Ilgių, Užgavėnių, Saulėgrįžos šventės. Kraštotyrininkams paskaitas skaitė Marija Matušakaitė, Klemensas Čerbulėnas, Marijona Čilvinaitė, Stasys Meškauskas, Gintautas Masaitis,…

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Be N. Kitkausko archeologijos darbų man būtų buvę neįmanoma rasti kertinio Vilniaus Perkūno kunigaikštystės įkūrimo akmens, taip pat atkurti laiptuoto Perkūno aukuro architektūrą. Dėkui šiam dideliam žmogui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

2021 02 04
Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

Netekome istoriko, žinomo visuomenininko, sąjūdininko Romo Batūros

2021 02 03
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

2021 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni
Gamta ir žmogus

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

2021 02 26
Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms
Lietuvoje

Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

2021 02 26
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
Kultūra

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
L.Balsys. Europos Sąjungos politika atominės energetikos srityje
Energetika

Žalioji energija: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė

2021 02 26
Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paaiškėjo apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Bartas apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų
  • Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni
  • Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms
  • D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1558; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 996; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 808; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 796; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 662; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 659; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
10
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
1
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

Lietuvių delegaciją sudarė Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis (atstovavo vyriausybei), fronto vadas generolas Maksimas Katchė, Generalinio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Paaiškėjo apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Bartas apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku

J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai