Žymos archyvas: tremtiniai

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video) (0)

Filmas „Ledo vaikai“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gruodžio 18 d., antradienį, 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ( I a. salė, Radastų g. 2), bus rodomas paskutinis šių metų filmas apie partizanus ir tremtinius „Ledo vaikai“.

Pagrindinė filmo herojė – Lietuvos karininko dukra Irena Saulutė Špakauskienė, paauglystėje sugebėjusi išgyventi tokiomis tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. Lenos žiotys ir Trofimovsko sala – tai 800 kilometrų už poliarinio rato nuplukdytos mergaitės ir kitų vaikų istorija. Ji atgyja latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Skaityti toliau

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018) (1)

Rūta, Zaprudichinsko sovchozas, 1952 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Ne,
Tokų vartų nėra,
Pro kuriuos tik išeit,
O sugrįžt negalėtum!
Net ir tie,
Už kurių nieko nėr,
Už kurių tuštuma,

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Žygis Tauro apygardos partizanų takais (0)

Lukšiuose prie tremtinių memorialo, vietos seniūnui ir tautodailininkui Vidui Cikanai padėkos žodį taria LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas | A. Grigaitienės nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius bei Laisvės kovų dalyvius, minint iškilaus Lietuvos partizano Aleksandro Grybino-Fausto žūties dieną, surengė išvyką – žygį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais. Su mumis, kelią rodydami važiavo ir LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pagal numatytą programą pabuvojome Griškabūdyje,  A. Grybino-Fausto žūties aplinkoje, Lukšiuose ir Šakiuose.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Skaityti toliau

Ignalinoje prisiminta skaudžioji ir didingoji tautos istorija (0)

Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją Ignalinoje paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos  šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba  kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

Kam suteikiamas tremtinio teisinis statusas Lietuvoje? (1)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija neigia klaidinančią viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad svarstant prašymus dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo yra vadovaujamasi sovietiniais ar Rusijos Federacijos įstatymais. Svarstant asmenų prašymus dėl teisinio statuso vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu, priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m., taip pat administracinių teismų, nagrinėjusių atskirus teisinio statuso nepripažinimo atvejus, praktika. Pabrėžiame, kad vadovaujamės tik Lietuvos Respublikos įstatymais. Skaityti toliau

Ariogaloje vyks 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis (0)

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydis | J. Česnavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje vyks 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus…  Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą (3)

„Misija Sibiras‘18“ prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Liepos 18 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras’18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.   

Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai (0)

Loreta Jastramskienė | Olgos Posaškovos nuotr.

Žurnalistė ir rašytoja Loreta Jastramskienė išleido ketvirtąją knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Šįkart tai – ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien „XXI amžiuje“ su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi.

– Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų Skaityti toliau

Seimas minėjime pagerbs pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą (video) (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Renginio metu kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos

Skaityti toliau

Kauno IX forto muziejus kviečia į renginius, skirtus Gedulo ir vilties dienos paminėjimui (0)

Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 12.00 val. Kauno IX forto muziejuje (Okupacijų ekspozicijoje) vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Renginio metu Užliedžių teatro jaunimo grupė atliks spektaklį „Ištremta vaikystė“, muziejaus darbuotojai pristatys ekspoziciją „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais“ bei tremtinių rankdarbių parodą.

Tą pačią dieną vakare Kauno IX forto muziejus pradeda vasaros edukacinių renginių ciklą ir kviečia į vakarinę programą: Skaityti toliau

Birželio 14-ąją tremtinių ir politinių kalinių pavardės bus garsiai ištariamos net 10-yje Lietuvos miestų (0)

Akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“| youtube.com nuotr.

Šiemet, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, projektas „Misija Sibiras“ užsibrėžė tikslą pagerbti 105 000 tremtinių ir politinių kalinių atminimą jau tradicine tapusioje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bei Visuotinės tylos minutės metu. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, o Visuotinė tylos minutė sujungs lietuvius visame pasaulyje.

Gedulo ir vilties diena prasideda 11 val. 59 min. vykstančia Visuotine tylos minute, jos metu visi kviečiami sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusiųjų Skaityti toliau

Tremtiniai ir politiniai kaliniai – laukiami Lietuvoje (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip  išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.

„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija siūlo didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas (2)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 20 d. Seimo Laisvės kovų komisija užregistravo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1120).

Šiuo įstatymo projektu siūloma 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kas užtikrintų didesnes valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. Skaityti toliau

Maskvoje pasitikti iš Vorkutos grįžtančios lietuvių ekspedicijos dalyviai (0)

Ekspedicijos dalyviai Maskvoje_urm.lt

Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau

Prezidentė susitiko su į Lietuvą grįžusiais projekto „Misija Sibiras“ dalyviais (video, nuotraukos) (0)

Prezidentė susitiko su į Lietuvą grįžusiais projekto „Misija Sibiras“ dalyviais | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas Irkutske sugrįžusius „Misijos Sibiras‘17“ dalyvius ir pakvietė juos pusryčių. Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.

Pasak Prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. „Misija Sibiras“ – išskirtinis mūsų skaudžios istorijos įprasminimas ne tik saugant atmintį, bet ir perduodant ją ateities kartoms. Kol atsimename, kokią kainą tauta sumokėjo už laisvę, tol niekuomet nepritrūksime stiprybės

Skaityti toliau

Vėl kviečia politinių kalinių bei Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ (0)

Politinių kalinių bei Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 5 d., šeštadienį, Ariogalos Dubysos slėnyje, Raseinių r. jau 27-ąjį kartą vyks Lietuvos tremtinių, politinių kalinių bei Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.   

Jau trečią dešimtmetį kiekvieną rugpjūtį Raseinių rajone, Ariogaloje, Maironio apdainuotos Dubysos slėnyje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) suburia likimo brolius ir seseris, mūsų tautiečius, patyrusius sovietinio okupanto vykdytas Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija lankėsi Tremtinių namuose (0)

Laisveskovukomisija su tremtiniais_lrs.lt, D.Stonytes nuotr

Birželio 13 d. Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir narys Stasys Jakeliūnas lankėsi Tremtinių namuose, kur paminėjo Gedulo ir vilties dieną.

Renginio metu skambėjo Specialiųjų socialinės globos namų gyventojų atliekamos dainos ir eilėraščiai. Muziką mėgstantys gyventojai čia susibūrė į Dainos mylėtojų klubą, vadovaujamą garsios kanklininkės Daivos Čičinskienės.

1992 m. įkurto Tremtinių grįžimo fondo svarbiausias projektas – įkurti namus ir suteikti Skaityti toliau

Ekstremalus žygis į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti (0)

Pasirengimas ekspedicijai | NANOOK nuotr.

Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos. Ekspedicijoje „Lapteviečių pėdomis“ kirsdami Verchojansko kalnagūbrį ir pereidami iš Janos upės į Leną, jie simboliškai sujungs dvi „tremties upes“, taip pagerbdami birželio 14-osios tremtinių atminimą.

Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti  Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje. Skaityti toliau

Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės (0)

Phuenermund.com nuotr.

Birželio 14 d., trečiadienį, 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvyks Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės, skirtos Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Prieš renginį, 11.59 val., visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – tylos minutės okupacijos aukoms atminti „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – unikalus tremties liudijimas (0)

Knyga.Saugoti amziamsBirželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.

Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

Prahoje pristatytas dokumentinis filmas apie „Misija Sibiras“ (video) (0)

„Mene Tekel“ | urm.lt nuotr.

Kovo 1 dieną Prahoje festivalio „Mene Tekel“ dokumentinių filmų programoje buvo parodytas režisierės Julijos Ciurupos filmas „Misija Sibiras: keturiolika nežinomybės dienų arba kaip mes gėrėme kavą su bobute“. Filmas, pasakojantis apie 2015 metais įvykusią jaunimo tremtinių kapų tvarkymo ekspediciją Tomsko krašte, užsienyje buvo parodytas pirmą kartą.

Filmą kino teatre „Ponrepo“ pristatė misijos dalyvė ir filmo režisierė Julija Ciurupa. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien (1)

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link, buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik. Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių.

Einu į parodą, o vaizduotėje jau matau aplūžusius, į žemę susmegusius medinius kryželius, bekyšančius iš storos sniego pusnies, ištuštėjusias šachtas, apleistus barakus, kuriuose gyveno politiniai kaliniai. Tikiuosi palyginti Raimondo Puišio nuotraukas su savo tėvelio, buvusio kalinio, vėliau amnestuoto, bet nepaleisto-neišleisto į tėviškę, kol nepasibaigė tremties laikas – nuotraukomis, darytomis prieš šešis dešimtmečius toje pat Komijoje, tik gretimama mieste – Intoje. Vorkuta – šiauriausias miestas, iki kurio buvo nutiestas geležinkelis, kaip pasakoja ten kalėjusieji, ant tremtinių kaulų. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau