Žymos archyvas: tremtiniai

Č. Iškauskas. Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai? (4)

Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimas 2020-06-14 | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Straipsnis buvo paskelbtas delfi.lt portale 2013 m. birželio 9 d. Autorius jį pritaikė šiandienos padėčiai

Apie trėmimus pasakyta daug. Dar daugiau nepasakyta. Nemažai ir iškraipymų, sąmoningo noro trėmimus paversti „socialiai svetimo elemento iškeldinimo“ į atokiausius SSRS rajonus operacija, kova su buožėmis, ardomaisiais elementais, nacionalistiniu pogrindžiu. Kiti gi, dažniausiai visokių „liaudies gynėjų“, sovietinių palaižūnų palikuonys Skaityti toliau

A. Stasiulevičienė. Globali Lietuva, iki Sibiro (1)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Štai sėdi sau penktadienio vakarą su šeima, ilsiesi, po to ramiai nueini miegoti. Staiga įsiveržia ginkluoti vyrai, iškrečia namus, įsako per valandą pasiimti būtiniausius daiktus (mama, ar planšetę galiu įsidėti?), visą tavo šeimą sugrūda į ratus ir išveža nežinoma kryptimi. Tiesiog, nė už ką.

Taip buvo. 1940 m. birželio 15. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o 1941 m. birželio 14 d., šeštadienio paryčiais, 2 – 3 val., pradėjo masinį Lietuvos piliečių trėmimą iš Lietuvos. Per šiuos trėmimus neliko apie 18 500 žmonių (ištuštino maždaug Biržus ir Joniškį), nors TSRS NKVD sąrašuose Skaityti toliau

Dovana Nepriklausomai Lietuvai, atminčiai ir tremtiniams (0)

„Tremties vaikai“ | Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotr.

Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą Kaune iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ atkeliavo ketvirtoji „Tremties vaikų“ knyga. Jos laukė ne tik 45 prisiminimų, papasakotų ir nepapasakotų istorijų autoriai, bet ir daug LPKTS narių, kurių šeimos, artimieji patyrė Sibiro tremtį, prarado tėviškę, tėvų namus.

Knyga – savotiška dovana visiems, išleista aukotojų lėšomis ir Lietuvių fondo parama, brangi ne tik straipsnių autoriams, bet ir visiems tremtiniams… Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

K. Masiulis. Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus (11)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės Skaityti toliau

Paminėtos 1951 m. spalio mėn. tremtys (0)

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo iškilmės prie sovietinės okupacijos aukų atminimo paminklo | wikipedija.org nuotr.

Spalio 2 d. Seimo Laisvės kovų komisijos narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audronius Ažubalis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 dienų trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 dienomis iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia – į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Anot L. Kasčiūno, tauta turi būti stipri, atspari išoriniam spaudimui. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Tremties atmintis: sibiriečių, tremtinių ir kolaborantų perspektyvos (video) (6)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pasikalbėsime apie tremčių atmintį su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja rasa Čepaitiene.

Ką gi darė tie sovietiniai kolaborantai, kurie asmeniškai ir jų palikuonys dabar siekia sovietinio revanšizmo, juodindami tuos žmones, kurie kovojo prieš juos ar jų pirmtakus, tėvus? Tremtiniai yra pasisakę dėl Noreikos lentos grąžinimo. Tai buvo oficialus jų pareiškimas Ariogaloje. O štai sovietinė tardytoja Faina Kukliansky (kurios tėvas buvo ypatingų bylų tardytojas) yra kitoje pusėje. Skaityti toliau

Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis pasmerkė Vilniaus mero veiksmus (nuotraukos, video) (8)

Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje apsilankė ir prezidentas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Rugpjūčio 3 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jau 29-tą kartą vyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.

Skaityti toliau

Tremtinių statusas bus pripažįstamas ir tremtyje gimusiems asmenims (0)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Seimas priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2442(2), reglamentuojančias tremtinių statusą asmenims, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą.

Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Arvydo Anušausko, ištremtieji vis dar buvo tremtyje, Skaityti toliau

VDU mokslininkai atskleidžia dar nepažintus istorijos puslapius (1)

Antanas Smetona | V. Biloto asmeninio archyvo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantas Viktoras Bilotas – lietuvių gyvenimo Rusijoje istorijos tyrinėtojas gimė Sibire, kur buvo ištremtas jo tėvas. Šiandien mokslininkas seka lietuviškais pėdsakais Rusijos, kur studijavo daug iškilių mūsų šalies asmenybių, archyvuose. V. Bilotui pavyko surasti daug įdomios ir vertingos informacijos apie ne vieną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, žymų dvasininką, diplomatą. Į Lietuvą iš Sankt Peterburgo mokslininkas taip pat pargabeno Jono Vileišio, Stepono Kairio, Antano Smetonos studentiškų bylų kopijas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Susitikimo šventė (1)

LLKS Suvažiavimas | V. Kašinsko nuotr.

Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje.  Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau

A. Endriukaitis: Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją (7)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai Skaityti toliau

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video) (0)

Filmas „Ledo vaikai“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gruodžio 18 d., antradienį, 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ( I a. salė, Radastų g. 2), bus rodomas paskutinis šių metų filmas apie partizanus ir tremtinius „Ledo vaikai“.

Pagrindinė filmo herojė – Lietuvos karininko dukra Irena Saulutė Špakauskienė, paauglystėje sugebėjusi išgyventi tokiomis tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. Lenos žiotys ir Trofimovsko sala – tai 800 kilometrų už poliarinio rato nuplukdytos mergaitės ir kitų vaikų istorija. Ji atgyja latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Skaityti toliau

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

Duona su grūdais | sc.bns.lt nuotr.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (18)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018) (1)

Rūta, Zaprudichinsko sovchozas, 1952 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Ne,
Tokų vartų nėra,
Pro kuriuos tik išeit,
O sugrįžt negalėtum!
Net ir tie,
Už kurių nieko nėr,
Už kurių tuštuma,

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Žygis Tauro apygardos partizanų takais (0)

Lukšiuose prie tremtinių memorialo, vietos seniūnui ir tautodailininkui Vidui Cikanai padėkos žodį taria LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas | A. Grigaitienės nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius bei Laisvės kovų dalyvius, minint iškilaus Lietuvos partizano Aleksandro Grybino-Fausto žūties dieną, surengė išvyką – žygį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais. Su mumis, kelią rodydami važiavo ir LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pagal numatytą programą pabuvojome Griškabūdyje,  A. Grybino-Fausto žūties aplinkoje, Lukšiuose ir Šakiuose.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Skaityti toliau

Ignalinoje prisiminta skaudžioji ir didingoji tautos istorija (0)

Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją Ignalinoje paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos  šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba  kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

Kam suteikiamas tremtinio teisinis statusas Lietuvoje? (3)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija neigia klaidinančią viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad svarstant prašymus dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo yra vadovaujamasi sovietiniais ar Rusijos Federacijos įstatymais. Svarstant asmenų prašymus dėl teisinio statuso vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu, priimtu Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m., taip pat administracinių teismų, nagrinėjusių atskirus teisinio statuso nepripažinimo atvejus, praktika. Pabrėžiame, kad vadovaujamės tik Lietuvos Respublikos įstatymais. Skaityti toliau

Ariogaloje vyks 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis (0)

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydis | J. Česnavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje vyks 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus…  Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą (3)

„Misija Sibiras‘18“ prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Liepos 18 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras’18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.   

Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai (0)

Loreta Jastramskienė | Olgos Posaškovos nuotr.

Žurnalistė ir rašytoja Loreta Jastramskienė išleido ketvirtąją knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Šįkart tai – ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien „XXI amžiuje“ su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi.

– Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų Skaityti toliau

Seimas minėjime pagerbs pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą (video) (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Renginio metu kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos

Skaityti toliau

Kauno IX forto muziejus kviečia į renginius, skirtus Gedulo ir vilties dienos paminėjimui (0)

Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 12.00 val. Kauno IX forto muziejuje (Okupacijų ekspozicijoje) vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Renginio metu Užliedžių teatro jaunimo grupė atliks spektaklį „Ištremta vaikystė“, muziejaus darbuotojai pristatys ekspoziciją „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais“ bei tremtinių rankdarbių parodą.

Tą pačią dieną vakare Kauno IX forto muziejus pradeda vasaros edukacinių renginių ciklą ir kviečia į vakarinę programą: Skaityti toliau

Birželio 14-ąją tremtinių ir politinių kalinių pavardės bus garsiai ištariamos net 10-yje Lietuvos miestų (0)

Akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“| youtube.com nuotr.

Šiemet, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, projektas „Misija Sibiras“ užsibrėžė tikslą pagerbti 105 000 tremtinių ir politinių kalinių atminimą jau tradicine tapusioje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bei Visuotinės tylos minutės metu. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, o Visuotinė tylos minutė sujungs lietuvius visame pasaulyje.

Gedulo ir vilties diena prasideda 11 val. 59 min. vykstančia Visuotine tylos minute, jos metu visi kviečiami sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusiųjų Skaityti toliau

Tremtiniai ir politiniai kaliniai – laukiami Lietuvoje (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip  išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.

„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija siūlo didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas (2)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 20 d. Seimo Laisvės kovų komisija užregistravo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1120).

Šiuo įstatymo projektu siūloma 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kas užtikrintų didesnes valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. Skaityti toliau

Maskvoje pasitikti iš Vorkutos grįžtančios lietuvių ekspedicijos dalyviai (0)

Ekspedicijos dalyviai Maskvoje_urm.lt

Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau