Sekmadienis, 5 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Jasukaitienė. Nenoriu būti gimusi Rusijoje

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2023-04-15 10:00:57
380
PERŽIŪROS
7
Tundra | Vikipedijos nuotr.

Tundra | Vikipedijos nuotr.

Mano pase įrašas: gimiau Rusijoje. Nors gimimo liudijime nurodyta: Inta, Komių autonominė respublika.

Nenoriu būti gimusi Rusijoje! Šis įrašas – lyg koks įdagas ant kaktos! Įsivaizduokim, kad atvykstu į kitą šalį, kurioje mažiau žinoma apie lietuvių (ir kitų tautybių) trėmimus į Rusijos gilumą…

Kaip paaiškinti, kaip pasiaiškinti, kad nesu rusė, kad gimiau politinių kalinių, priešiškai nusiteikusių sovietų valdžiai, šeimoje?

Kaip paaiškinti, jei niekas neklausia, tik įtartinai, nedraugiškai nužvelgia?

Bet svarbiausia – ne tai. Šiuo įrašu jaučiuosi išduodanti savo tėvus, jų patirtas kančias – ir fizines, ir dvasines. Dvasines juo labiau… Ir ne tik jų.

Daugybės kalinių, per kurių kaulus buvo nutiestas geležinkelis iki pat Vorkutos, per amžino įšalo žemę. Kaliniai pastatė ir Intos miestą, kuriame gimiau.

Tuo vienu įrašu nubraukiama visa skaudi istorija, uždažoma kita spalva. Teisybės ieškojimas, tiesos atstatymas reikalauja pastangų.

Anot rašytojo J. Apučio, dažų sluoksnio prakrapštymas… Nenoriu būti gimusi Rusijoje, nes tai – netiesa. Gimiau Komijoje, rusų okupuotame krašte, tautelės, kuri baigia išnykti, žemėje.

Kas tie komiai? Elnių augintojai, klajokliai, medžiotojai, žvejai…

Dangaus pašvaistė | Vikipedijos nuotr.
Dangaus pašvaistė | Vikipedijos nuotr.

Vikipedijoje radau trumpą aprašymą: žmonės dabartinėje Komijos teritorijoje apsigyveno maždaug prieš 70 000 metų.

Vadinasi, jie, kaip ir Australijos aborigenai ar Amerikos indėnai – senieji žemės gyventojai, dėl neprisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų sparčiai nykstantys.

Jų dorovinės, moralinės vertybės naujajam pasauliui nesuvokiamos, nevertinamos, todėl nuvertinamos.

Komių kalba priklauso fino – ugrų kalbų šeimai, taigi, kalbos požiūriu jie giminiški suomiams, estams.

11–14 a. komių gentys mokėjo duoklę Naugardo respublikai, 14–15 a. juos imta stačiatikiškai krikštyti, bet šamanizmo (senojo tikėjimo) išliko iki pat 20 amžiaus.

1478 m. Komijos teritorija prijungta prie Maskvos valstybės, į ją ėmė keltis rusų kolonistai.

Tuo metu čia rasta vario rūdos, sidabro, vėliau – naftos. 17–18 a. imta daugiau išvežti kailių, žuvies, įsteigta ketaus, plieno lydymo gamyklų.

Atradus akmens anglies, atidarytos šachtos, bet trūko darbo jėgos. Sovietų Sąjungoje Komija tapo viena didžiausių tremties ir kalinimo vietų.

Kaliniai ir tremtiniai dirbo sunkiausiomis ir pavojingiausiomis darbo sąlygomis, jų darbas buvo nemokamas, tad buvo galima statyti miestus, tiesti geležinkelį…

Vietiniai gyventojai komiai buvo nustumti į šiaurinę dalį, kur baigiasi taiga ir prasideda tundra. Amžinas įšalas net ir trumputės vasaros metu atšyla tik pusę metro.

Augmenija skurdi. Norėdami išgyventi, komiai ieškodavo darbo mieste. Komių vaikai, norėdami išmokti rašto, apgyvendinami internatuose, tėvus jie pamatydavo tik vasaros metu.

Tuo tarpu sovietai, kaip ir visoje Sovietų sąjungoje, vedė nutautinimo politiką.

Intos tremtinių kapinės (apie 1955 m.) | Asmeninio albumo nuotr.
Intos tremtinių kapinės (apie 1955 m.) | Asmeninio albumo nuotr.

Mažos šiaurinės tautelės, neturėjusios savo rašytinio paveldo, nutautėjo greičiau: 1939 m. komiai sudarė 72% gyventojų, o 1989 – tik 23%. Komių kalba nyksta ne tik dėl gyventojų mažėjimo.

Komiams, kaip ir kitoms tautoms, buvo diegiama, kad rusų tauta neša kultūrą, kad jos kalba kalbėti yra pranašumas.

Tad komių, kalbančių gimtąja kalba, sparčiai mažėjo. 1992 m. pasirašyta sutartis dėl Komijos priklausymo Rusijos Federacijai.

Ir nors komių kalba (kaip ir rusų) yra paskelbta valstybine, suprantama, kad tai – tik butaforija. Tai įrodo ir įrašas mano pase – Komijos kaip respublikos nebėra!

Apie ištuštėjusius miestus, paliktus namus, uždarytas šachtas (kalinius paleidus, daugeliui tremtinių sugrįžus į savo gimtąsias vietas, nebeliko darbo jėgos) papasakojo lietuvių fotografas, alpinistas Raimondas Puišys, apsilankęs Vorkutoje.

Jo pasakojimą vaizdžiai iliustruoja nuotraukos, kuriose užfiksuoti vaizdai primena Apokalipsę.

Faktas, kad iš 9 šachtų šiuo metu Vorkutoje veikia tik viena, daug ką pasako apie šio krašto ekonomiką. Šiuo metu Intoje gyvena apie 24 tūkst. gyventojų.

Tai prilygsta mūsų rajoniniam miesteliui. Vis ruošiausi aplankyti miestą, kuriame gimiau. Neprisiruošiau.

Iš mamos pasakojimų įsivaizduodavau per sniegu padengtą tundrą lekiančius elnių kinkinius, jurtas, švytinčias dangaus užuolaidas – pašvaistes…

Kita vertus, skaudu būtų pamatyti apleistas tremtinių kapines.

O kalinių apskritai niekas nelaidodavo, versdavo į iškastus griovius – kalinys neturėjo nei vardo, nei pavardės, tik numerį, kurį nešiodavo ant nugaros.

Kaip skaudžiai visa tai primena įvykius Ukrainoje!

Tėtis (Albertas Ragauskas) – jau laisvas žmogus, horizonte – Intos miestas, teka upė tuo pačiu pavadinimu | Asmeninio albumo nuotr.
Tėtis (Albertas Ragauskas) – jau laisvas žmogus, horizonte – Intos miestas, teka upė tuo pačiu pavadinimu | Asmeninio albumo nuotr.

Masinės kapavietės, žiaurus elgesys su belaisviais, imperinis mąstymas ir jo pasekmės.

Ne, nenoriu būti gimusi Rusijoje!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien
  2. Susirūpinta tremtinių kapais Rusijoje
  3. Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  4. Įstatymas Rusijoje leidžia uždrausti statyti paminklus tremtiniams
  5. E. Jovaiša. Mokytojas neprivalo būti artistu ir kiekvienai pamokai prigalvoti žaidimų ir naujų triukų
  6. Rusijoje nustatomi vis nauji Afrikinio kiaulių maro atvejai
  7. NATO vadove turėtų būti geležinė ledi iš Lietuvos
  8. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  9. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  11. G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  13. J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos)
  14. R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018)
  15. V. Bukauskas. Omnia Mutantur

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Romas says:
    3 metai ago

    Pirmas šio straipsnio įspūdis – asmeninis. Žmogaus daug patyrusio skausmo, galbūt net nevilties. Bet, skaitant toliau, atsiveria visos (komių) tautos tragedija, milžiniško skaičiaus kalinių, tremtinių, visos siaubingos imperijos istorija…
    Mane tai „užkabino“, galbūt todėl, kad pats esu gimęs tremtinių šeimoje, toje pačioje Rusijoje, tik ne Komijoje, o Krasnojarsko krašte. Tai labai plati tema, sakyčiau net kosminio mastelio. Tikiuosi, kad Rusija bus paskutinė imperija žmonijos istorijoje. Kad ši istorija suteiks daug pamokų ir net ne vienai civilizacijai.

    Dėkui autorei, tokie straipsniai tikra atodanga imperialistiniam blogiui perprasti. Jie naudingi, ypač jaunimui…

    Atsakyti
    • Regina Jasukaitienė says:
      3 metai ago

      Dėkoju Jums, gerbiamas Romai.

      Atsakyti
  2. Išeitis - 2-lapis pasas says:
    3 metai ago

    Dvilapiai / dvikalbiai pasai galėtų puikiai tam pasitarnauti – kad pasuose būtų atspindėta tai, kas archyvuose įrašyta saugoma. – To reiktų, kad
    šiandien ir ateityje (kad ir kokius politinius perversmus tie archyvai patirtų), tie, kas ieškos (proproanūkiai, istorikai), juose galėtų rasti tą įrašą.
    Tas įrašas būtų pagrindas į mūsų duomenynus įkelti išsamesnį įrašą apie ieškomą asmenį (šeimą, giminę), patikslinantį ir jo giminės istoriją (taip ir su bendrapavardžiais nesupainios);
    o sykiu būtų prierašas, paaiškinantis, jog tai – Rusijos imperijos kolonija.
    (Kolonija „teisuolės”, besityčiojusios dėl to paties iš Vakarų imperijų, tačiau ne tik neatsisakiusios savo kolonijų, bet ir siekiančios bet kokia kaina susigrąžinti išslydusias iš jos glėbio tautas).

    Atsakyti
  3. Irena says:
    3 metai ago

    Jautru ir prasminga.

    Atsakyti
  4. Galima išeitis says:
    3 metai ago

    Ir čia galėtų pasitarnauti dvilapiai / dvikalbiai pasai (už kuriuos tiek parašų sudėjome!). Tam tik reikia patvirtinti latviško pavyzdžio pasą, ir praplėsti jo paskirtį, kad, esant reikalui, pasuose galima būtų atspindėti ir tai, kas (ir kaip įrašyta!) apie šį asmenį saugoma kur nors pasaulio archyvuose. Tokia informacija, be kitko, praverstų proproanūkiams, istorikams, tyrėjams, rašytojams ar kt., šiandien ar ateityje naršysiantiems archyvus. Kad žinotų ko, ir kaip parašyto ieškoti, kad tai padėtų rasti reikiamą įrašą (kad ir kokius politinius perversmus tie archyvai patirtų).
    Toks įrašas antrame paso lape būtų pagrindas ir į mūsų duomenynus įkelti išsamesnius duomenis apie asmenį (šeimą, giminę), patikslisiančius ir jo giminės istoriją (taip ir su bendrapavardžiais nesupainios). Tokiais, kaip straipsnio Autorės, atvejais sykiu čia galėtų rastis ir prierašas, paaiškinantis, jog čia minima vietovė – Rusijos imperijos kolonija*. Taip ilgainiui ir Lietuva sukauptų duomenų archyvui apie Kremliaus grobtus, kalintus, tremtus mūsų piliečius, paaiškintų, kur dingo kadaise gausi tauta.
    . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
    * Kolonija „teisuolės”, besityčiojusios dėl to paties iš Vakarų imperijų, tačiau ligi šiol ne tik neatsisakiusios savo užgrobtų kolonijų, bet ir siekiančios bet kokia kaina susigrąžinti išslydusias iš jos glėbio tautas.

    Atsakyti
  5. Romas says:
    3 metai ago

    Yra labai prasminga daina, jos žodžiai – „Ant slenksčio mes abu pasaulį padalinom…“ Iš „Vairo“, berods, repertuaro.
    Dabar vis ryškesnis tampa panašus pasaulio pasidalinimas, pagal vertybes. Kai kam vertikalūs santykiai tarp žmonių, valstybių, imperiniai siekiai, netgi fašizmas yra norma. Kad tik man ar mums, tai būtų naudinga…
    Kitiems, tai jokiu būdu nepriimtina… Kodėl? Iš kur tokie skirtumai? Apie tai esu parašęs net kelis straipsnius – „ Involiucija ar evoliucija“, „Tamsieji“, „Dominavimas“, „Demokratija“, „Kalba“. Bet net alko cenzūros jie nepraeina, o ką jau kalbėti apie laikraščius. Tiesa, juos galima perskaityti svetainėje sarmatai. lt.
    Matyt per giliai bandau „kapstyti“…

    Atsakyti
  6. jo says:
    3 metai ago

    Norėčiau, kad Rusijos imperija subyrėtų, būtų dekolonizuota. Karaliaučiaus kraštas būtų atiduotas Lietuvai, Kuolos pusiasalis ir Karelija būtų prijungti prie Suomijos, atsirastų nepriklausoma Komija, Udmurtija, Čuvašija, Tatarstanas atgavęs istorines etnines teritorijas ir turėdamas sieną su Kazachstanu parodantis Rusijos rytines ribas….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje
Kultūra

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas
Lietuvoje

Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu

2026 07 03
Telefonas
Gamta ir žmogus

Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

2026 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina, Aleksas Gomelskis (I News) apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • klaustukas apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • +++ apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • Ruslanas Bortnikas (Dikij) apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ž. Šaknys. Sūdūva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą
  • Ką dažniausiai pamiršta įsivertinti besiskolinantys?
  • V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

Kiti Straipsniai

Etnologas dr. Žilvytis Šaknys Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje aptaria Sūduvos ir Suvalkijos pavadinimų vartojimą.

Ž. Šaknys. Sūdūva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

2026 07 05
Vaikai

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Hipotetinė XVI amžiaus Ispanijos kilmingos moters rekonstrukcija karališkojo teismo aplinkoje, simbolizuojanti Kolumbo palikuonių paveldėjimo bylą.

V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Liubavo dvaras

Lietuvoje prasideda Baltijos dvarų šventė: į svečius kviečia 20 išskirtinių erdvių

2026 07 03
Kanceliarinės prekės

Klaipėdiečiai jau gali kreiptis dėl paramos mokiniams

2026 07 02
Pinigai

Nuo liepos padidėjo vaiko išlaikymo išmoka

2026 07 02
Laukių ąžuolas

Vasaros kelionė po Lietuvą: aplankykite dėl Lietuvos medžio vardo besivaržančius įspūdingus medžius

2026 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina, Aleksas Gomelskis (I News) apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • klaustukas apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • +++ apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • Ruslanas Bortnikas (Dikij) apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • klaustukas apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai