Žymos archyvas: tolerancija

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje (5)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tolerantiškasis teisės profesorius Justinas nežino, ar neplėštų parduotuvių (20)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Tolerantiškasis Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, bardas ir rašytojas Justinas Žilinskas, reklamuodamas naujausią profesionalios Holokausto industrijos darbininkės Rūtos Vanagaitės knygą, štai ėmė ir parašė: Skaityti toliau

D. Razauskas: „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę (39)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prieštaringi tolerancijos standartai (nuotraukos, video) (18)

Polish_20200605_184647783-K300

Birželio 5-ąją, penktadienį, Vilniuje, prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, teroristinės organizacijos sukurstytas jaunimas parėmė šioje šalyje vykstančių riaušių organizatorius ir surengė jų generalinę repeticiją. Plaikstėsi anarchokomunistų, LGBT vėliavos, taip pat – policiją įžeidžiantys plakatai su užrašu ACAB (užšifruotas teiginys: visi policininkai – benkartai).

Sumuštas taikiai prieš riaušininkus protestavęs žmogus, bandyta sugadinti filmavusio žurnalisto įrangą, pabaigoje mėginta kabinėtis prie pusamžės mokytojos, bet ją Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar ilgai kentėsime antilietuviškus išpuolius? (49)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.

Psichiškai nesveikas?

Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę (26)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Keičiantis Lietuvoje Prezidentams ir besiplečiant globalizacijos procesams, vis didesnį nerimą mąstantiems žmonėms kelia klausimas, ar pavyks mums išsaugoti savo tautinę tapatybę? Ją lemia jau beveik per Lietuvos Respublikos šimtmetį išdiskutuoti ir pripažinti objektyviais bruožai: istoriniai – kilmė, kraujo ryšys, genetika, istorija; kultūriniai – kalba, papročiai, gyvenimo būdas, tautinė kultūra, bendras likimas. Viena iš didžiausių dabartinės nepriklausomos Lietuvos bėdų – Lietuvos gyventojų migracija. Statistikos duomenimis, jau praradome 883 tūkstančius jaunų, darbingo amžiaus Lietuvos žmonių, žinoma, daugiausia – lietuvių. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kur veda K. Kalinausko ir Z. Sierakausko gatvės? (17)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo iškilmės | S. Žumbio nuotr.

Į mūsų laisvę, žinoma. Vedė net okupacijos metais, drauge su Vinco Mykolaičio-Putino „Sukilėliais“ (neleistais užbaigti), pagal juos parašyta Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ (uždrausta, leista pastatyti tik 1979 m.), Konstantino Bogdano skulptūrinė kompozicija „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“, taip ir likusi skulptoriaus dirbtuvėje (makete). Bet niekam nešovė į galvą pastatyti J. Juzeliūno operos ar realizuoti K. Bogdano skulptūros 2013 m., kuriuos Seimas buvo paskelbęs 1863-1864 m. sukilimo metais. Niekam šių kūrinių neprireikė nė dabar, laidojant sukilimo vadus ir dalyvius. Ne tokia epochos dvasia? Ar šioje bevaisėje žemėje jau niekas nebeauga? Skaityti toliau

Kultūrų įvairovė – tikroji kelionių ir pasaulio pažinimo varomoji jėga (2)

Kultūrų įvairovė – tikroji kelionių ir pasaulio pažinimo varomoji jėga | Kelionių agentūros „West Express“ nuotr.

Lapkričio 16-ąją minėjome Tarptautinę tolerancijos dieną. Pakantumas kitam ir kitokiam, gebėjimas gerbti, suprasti kitą asmenį, kurio įsitikinimai ir nuomonė yra kitokia – tai ir yra tolerancija. Vienintelis kelias gyventi vieniems šalia kitų – išmokti pripažinti skirtumus. Kelionėse mes ne tik pasipildome įspūdžiais, atrandame naujas vietas, plečiame akiratį, bet ir turime puikią galimybę pažinti kitas kultūras. Kelionių agentūra „West Express“ tęsia atsakingo keliavimo misiją ir ragina prieš kiekvieną kelionę pasidomėti šalies papročiais bei kultūrų ypatumais. Skaityti toliau

„Dauno“ etiketės įžeidumo labiausiai nesupranta estai – tarptautinė apklausa (0)

Pixbay.com nuotr.

Spalio 20 dieną minimos nacionalinės Dauno sindromo dienos proga rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ skelbia pirmą kartą visose trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti žodžio „daunas“ vartojimą bei keliamas konotacijas, rezultatus.

Su genetiniu Dauno sindromo sutrikimu gimusius žmones stengiamasi vis labiau integruoti į visuomeninį gyvenimą, tačiau ir įžeidžių etikečių klijavimo vis dar netrūksta. Iš visų Baltijos šalių būtent Estijoje 47 proc. gyventojų žargoną „daunas“ laiko kvailo ar nenormalaus žmogaus sinonimu, ir tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių. Tuo tarpu net 88 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad toks žmogaus apibūdinimas yra labai įžeidus. Skaityti toliau

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau

E. Laurinaitis: Priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas (0)

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis | Asmeninio albumo nuotr.

Baimė, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus, kriminalinę ar priklausomybėmis paženklintą praeitį sužinos darbdavys, – vienas dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išsako socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, toks jausmas žmogų įsuką į užburtą ratą – ne tik trukdo įsilieti į visuomenę, užmegzti santykius, susirasti darbą, bet ir gali sužlugdyti morališkai.

Jaustis atskirtu – tiksinti bomba

Su psichinių sutrikimų turinčiais pacientais dirbantis psichoterapeutas, doc. E. Laurinaitis sako, kad šiandien depresija visuomenėje jau yra pripažįstama kaip liga, kuriai skiriamas Skaityti toliau

Ar ateities Lietuvos kartos toleruos korupciją? (0)

Korupcija | cnnexpansion.com nuotr

Kovos su korupcija fronte – geros naujienos – nors didžioji dalis šalies jaunuolių suaugusių gyvenimą pradeda dar nepasiruošę korupcijos apraiškoms, tačiau korupciją vertina neigiamai. Tokias tendencijas atskleidė 2018 m. Šiaulių universiteto mokslininkų tyrimas „Jaunimo nuostatos ir požiūris į korupciją bei antikorupcinis potencialas“.

Antikorupcinio potencialo lygis gana aukštas

Du trečdaliai – tiek tyrime apklaustų jaunuolių teigė, kad esant tinkamoms aplinkybėms yra pasirengę pranešti apie korupcines veiklas. Ketvirtadalis tai pasiryžę atlikti bet kokiu atveju ir tik 11 proc. niekam apie tai nepraneštų. Skaityti toliau

A. Švarplys. Fotelinis humanizmas tampa agresyviu moraliniu istoriniu terorizmu (5)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Ant-istorinis humanizmas virsta progresyviu moraliniu teisuoliškumu, o šis netrunka virsti biurokratinio valdymo buldozeriu. Pagal leninišką principą „kas kaltas? ką daryti?“. Taip galima įvertinti Vilniaus savivaldybės ir mero R.Šimašiaus veiksmus.

Būtent šiais bruožais pasižymi Liberal Left tendencijos Vakarų pasaulyje. „Diskriminacijos” ir „lygybės“ fanatikai save iškelia į pačių prisiskirtas antžmogiškas teisuoliškumo pozicijas, pradeda išrašinėti sąskaitas visai istorijai, Platonui, Aristoteliui, Šekspyrui, itin sudėtingose karo moralinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Kaip sakė mūsų krašto tolerancijos kareivis Donatas Puslys, Noreika-Vėtra galėjo bent jau parodyti herojizmą…

Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra (2)

Newstalk.com nuotr.

Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.

Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau

J. Valiušaitis. Mano atsakymas išeivijoje nugyvenusiam gyvenimą literatui Tomui Venclovai (12)

Juozas Valiusaitis | V. Gelumbausko nuotr.

Daug diskutuojate, daug svarstote, išvedinėjate toli siekiančias išvadas, praktiškai ant provokacijos ribos uždavinėjate rašytojui klausimus – ir abu – tiek klausiantysai, tiek atsakinėjantysai – labai akivaizdžiai uždavinėjate žmonėms didaktišką, „gero, pamokančio dėdės“ nuostatą: esą, lietuviai, susigėskite dėl dainininkės E. Masytės pasakytų žodžių. O juk nukreipinėjate visiškai tendencingai, visiškai į šalį, ir nukreipiate kalbą į visiškai šalutinę temą – ar iš tiesų ta, pateiktoji už „Lietuvos simbolį“

Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mūsų nelaisvės priežastis yra baimė (video) (10)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Brangūs tautiečiai, jūs galite klausti: kur jaunoji karta, kodėl ji tyli, kodėl tiek mažai jaunų veidų tokiuose renginiuose kaip šis? Atsakymas paprastas: jie bijo! Kalbėti apie Lietuvą šiandien reiškia kalbėti apie baimę. Nes ar gali nebijoti jaunas žmogus, kada bijo jo autoritetai?

Universiteto žmonės nuolat kalba apie problemas, kurias bijo spręsti. Jie verkšlena dėl jiems nepatinkančių pertvarkų, bet bijo pasirašyti viešus pareiškimus. Jie bijo viešai kalbėti, bijo kovoti už savo idėjas. Jie bijo netekti darbo vietų, kolegų užtarimo, nes kitaip problemų turės jų studentai. Dėl to ir studentai Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

zenklas Laisve_lrp.lt

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai! (16)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!

Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (35)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau