Žymos archyvas: tolerancija

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mūsų nelaisvės priežastis yra baimė (video) (10)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Brangūs tautiečiai, jūs galite klausti: kur jaunoji karta, kodėl ji tyli, kodėl tiek mažai jaunų veidų tokiuose renginiuose kaip šis? Atsakymas paprastas: jie bijo! Kalbėti apie Lietuvą šiandien reiškia kalbėti apie baimę. Nes ar gali nebijoti jaunas žmogus, kada bijo jo autoritetai?

Universiteto žmonės nuolat kalba apie problemas, kurias bijo spręsti. Jie verkšlena dėl jiems nepatinkančių pertvarkų, bet bijo pasirašyti viešus pareiškimus. Jie bijo viešai kalbėti, bijo kovoti už savo idėjas. Jie bijo netekti darbo vietų, kolegų užtarimo, nes kitaip problemų turės jų studentai. Dėl to ir studentai Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

zenklas Laisve_lrp.lt

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai! (16)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!

Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas (5)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis paskatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje.

Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt 

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau

T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta? (67)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete, ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“ – „kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla… Skaityti toliau

Aktorius, bardas Kostas Smoriginas: Tolerancija kažkam apsimoka (19)

Kostas Smoriginas | respublika.lt I. Sidarevičiaus nuotr.

Praėjusiame amžiuje apsimokėjo būti partiniu – tik taip galėjai padaryti karjerą. Šių dienų karjeristui irgi pravartu prikąsti liežuvį, jei nori, anot Kosto Smorigino, neiškristi iš apkabos, kitaip tariant, nepasirodyti esąs kitoks, – juk tolerancija ir politinis korektiškumas rasės, lyties, seksualinių mažumų ir pan. atžvilgiu privaloma postų siekiančių savybė (pamenat, kai viena parlamentarė dėl žodžio „negras“ atsiprašinėti buvo verčiama kone klūpomis).

Taip nutiko dėl to, kad naujos visuomenės konstruktoriai nubalsavo, jog žodis „negras“ yra nekorektiškas. Nors jų utopijas negailestingai šipuliais leidžia islamistai, jie nesiliauja balsavę už belytę, betautę, besielę malonumų minią. Skaityti toliau

R. Navickas. Pabėgėliai ir vėl pabėgo. Šį kartą iš Lietuvos, kur juos globojo asmeniškai P. Auštrevičius (29)

Blogeris ZeppelinusSkaičiau – ir juokiausi balsu. Pamenate tą pirmąją irakiečių-pabėgėlių šeimą, kurią ilgai ir nuobodžiai atrinkinėjo mūsų pareigūnai ir kuri su didžiule pompa buvo pasitikta oro uoste tolerantiškos visuomenės?

Kurios galva prisistatė, kaip statybininkas ir darbų vykdytojas, o paskui ėjo barzdų skusti? Kol paaiškėjo, kad tokio darbo jis anksčiau nėra dirbęs ir kyla rizika, kad vietoj barzdos jis netyčiomis gali nukarpyti pasiturintiems hipsteriams ausis.

Pabėgėlių šeimos galva, kuris gavo pagalbinio darbininko pareigas baldų gamybos įmonėje, nuolat graudenosi, kad lietuviškos minimalios algos, dėl kurios kėlimo taip grąžo Skaityti toliau

V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai (2)

Blogspot.com nuotr.

Sunkvežimis sutraiškė per 80 prancūzų. Visi, kam proga pasitaikė, pareiškė „gilią užuojautą“, „susirūpino“ dėl teroro ir „išreiškė tvirtą paramą“. Kaip įprasta, buvo nuneštos žvakutės, ką galima papuošti Prancūzijos vėliavos spalvomis, papuošė. Taigi, iki kito karto.
Būtent taip ir atrodytų žinutė apie Nicos įvykius. jei ją tektų surašyti telegramos formatu. Ir tikrai – po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų mes jau pradėjome priprasti, kad Europa jau nėra saugi vieta ir kad ateityje žudynės kartosis. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kai žmogaus teisės tampa verslu (17)

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties, nors kas trečia šeima Lietuvoje gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, apie penktadalis Lietuvos vaikų dėl skurdo neturi normalių sąlygų fiziškai ir dvasiškai vystytis…

Visuomenės reakcija į Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorės Dovilės Šakalienės atleidimą iš darbo  gerokai supurtė šio instituto pamatus ir sukėlė dalininkų Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

Už teroristines atakas Paryžiuje atsakingi vakarykščiai „pabėgėliai“ (2)

Prancūzijos policija renka informaciją prie „Bataclan“ teatro dieną po teroristinio antpuolio | Wikipedia.org nuotr.

Pranešama, kad vienas ar du teroristai, dalyvavę Paryžiaus žudynėse, identifikuoti, kaip į Europą neseniai įsibrovę migrantai („pabėgėliai“) iš Sirijos.

Prancūzijos institucijos paprašė graikų teisėsaugos patikrinti vieno vyro pasą, rastą prie savižudžio sprogdintojo kūno, ir pirštų atspaudus, taip pat kito vyro pirštų atspaudus, įtariant, kad jie anksčiau registravosi Graikijoje. Skaityti toliau

G. Kaltenis. Apie toleranciją ir tapatybę dar ir dar kartą (6)

Tapatybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Sovietiniais metais iš vieno politruko esu girdėjęs – kad, nors visuose bekraštės „didžiosios tėvynės“ kampeliuose stovi bent po vieną, o kai kur ir po keletą didžiojo revoliucijos vado lenino skulptūrų, bet jos, tos skulptūros, visgi, esą, yra savitos – kiekviename krašte kitokios – mūsuose, daugiau į Vakarus (matyt, žiūrint nuo Maskvos),  jo veido bruožai daugiau-mažiau europietiški, o, sakysim, tolimoje šiaurėje ar rytuose – statulos akys siaurėja, kepurė didėja, žandikauliai platėja… Ta prasme, kiekvienam savas tas leninas… Tai irgi buvo tapatybės paieškos – nors ir „tarybinės liaudies“, nors taip ir neišsivysčiusio „mokslinio komunizmo“ pagrindais. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių? (10)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Pastaruoju metu socialiniai tinklai yra perpildyti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių užjaučiančiais ir grubų elgesį su jais smerkiančiais pasisakymais. Daugelis siūlosi pabėgėlius priimti savo namuose, įskaitant Suomijos premjerą, kuris pakvietė juos apgyvendinti savo užmiesčio name. Neišmanėliams aiškinamas skirtumas tarp žodžių „pabėgėlis“ ir „migrantas“.

Tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos su širdį draskančiais pabėgėlių šeimų, mažų vaikų, nėščių moterų vaizdais iš įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių. Skaityti toliau

A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos! (12)

Arūnas Povilas Paliulis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Pranašystės pildosi. 2011 metais filosofas Arvydas Juozaitis „Respublikoje“ rašė: „Įvairios tarptautinės organizacijos pasinaudodamos, tarkime, rasizmo ir ksenofobijos rodikliais nustatinės, kiek Lietuva turi priimti Afrikos ir Azijos gyventojų.“ Šiandien, kai Lietuvai jau paskirta vadinamųjų Sirijos pabėgėlių kvota, kuri veikiausiai tik didės, tokiais epitetais yra ir bus apdalijami visi, kurie santūriai, labiau pasverdami kalbės apie šią problemą. Vokietijos užsienio reikalų ministras net pareiškė, kad Europa atsimins, kaip kas elgėsi imigrantų atžvilgiu.

– Gal ne tik man kyla klausimas, kas šiandien yra toji mus valdanti Europa? Skaityti toliau

R. Navickas. Nenugalimieji Somalio piratai – dar pamenate tokius? O juk irgi buvo „neišsprendžiama“ problema (5)

Blogeris ZeppelinusKlausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose, niekur daugiau.

Jos sprendimo būdai daugiau, negu akivaizdūs – tereikia ryžtingai imtis bent kurio iš jų. Ir didžioji „migrantų invazijos problema“ išnyks per pusę metų, maksimum per metus. Kaip tai nutiko su analogiška Nenugalimųjų Somalio Piratų problema, dėl kurios virkavo viso civilizuoto pasaulio spauda ir politikai vos prieš keletą metų. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Rasizmas Lietuvoje: ignoruoti negalima tikėti (video) (5)

stop-kadras

Pastarosiomis dienomis Lietuvą sudrebino „Eksperimentas su lietuviais ir juodaodžiu“. Internete išplitusiame vaizdo klipe atvaizduojama situacija, kuomet darbo pokalbio belaukiantis juodaodis paprašo šalia sėdinčių lietuvių padėti jam išversti Feisbuko paskyroje skirtas lietuviškas žinutes. Paslaugos paprašyti lietuviai sutrinka, pradeda svečio iš užsienio atsiprašinėti ir ne visi išdrįsta versti piktus, rasistinius žodžius, skirtus ką tik į Lietuvą atvykusiam juodaodžiui.

Vaizdo klipo kūrėjai, Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC), atskleidė, kokia buvo šio vaizdo klipo paskirtis: „Pagrindinė reklamos mintis yra raginti mus visus nebūti abejingiems patyčioms ir neapykantos kurstymui, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (64)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

V. Gedvilas. Eteris buduliams tik padės bujoti (7)

Vydas Gedvilas | penki.lt nuotr.

Lietuvą turi naują herojų. „Naująją interneto sensaciją“, kaip entuziastingai skelbiama viešojoje erdvėje.

Tiems, kas nematė ir negirdėjo, pristatau: toji „sensacija“ – 23 metų vaikinas iš Lazdijų, pasirodęs televizijos laidoje, pablevyzgojęs apie savo žygdarbius, palaidęs keiksmažodžių, pateikęs savo supratimą ir požiūrį į gyvenimą. Kad ir neilgą, bet turiningą: nuo trylikos metų turi reikalų su policija, už vairavimą būnant neblaiviam, pasipriešinimą pareigūnams ir kitus pažeidimus baustas 19 kartų. Toks visai nieko egzempliorius. Skaityti toliau

A. Rusteika. Laisvė ir aktyvizmas (1)

ToleruokŽmogaus Teisių Aktyvistas. Taip dabar pasirašinėjami straipsniai. Tarsi kokios pareigos ar mokslininko laipsnis. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra visuotinis blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai paabejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešosios kalbėsenos.

Visi Aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Pasirodo, Eurovizijos tikslas yra didinti „vaivorykštinę tautą“. Moksliškai tai vadinama homoseksualizmo plėtra (14)

Blogeris ZeppelinusPrabėgomis žvelgdamas naujienų antraštes sužinojau, jog Eurovizijoje nugalėjo kažkokia barzdota moteris.

Na, žiaurių gamtos išdaigų pasitaiko, tačiau pradžioje likau nesupratęs, kas tai vargšei sutrukdė bent jau konkurso proga atlikti depiliacijos procedūras ar tiesiog nusiskusti?

Lazerinių paslaugų kainos nūnai visai prieinamos, o skustuvams prekybos centruose reguliariai būna nuolaidų. Galėjo ir nepatingėti pasigražinti. Skaityti toliau