Žymos archyvas: Tilžės aktas

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

D. Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė (4)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta lapkričio 29 d. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusiame renginyje, skirtame Tilžės akto šimtmečio minėjimui.

Šiandien, mūsų valstybės šimtmečio akivaizdoje, stengiamės suvokti, kokia yra Tilžės akto ir Mažosios Lietuvos šimtmečio reikšmė. Atkreipsiu dėmesį, jog sąmoningai naudoju sąvoką Mažosios Lietuvos šimtmetis. Nors šiame krašte daugybę amžių gyveno lietuviai, jam tik 100 metų. Tokį neilgą laikotarpį verčia rinktis faktas, jog tik paskutinį šimtmetį Mažosios Lietuvos krašte atsirado žmonių, kurie Skaityti toliau

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

Minimas Tilžės Akto 100-metis (0)

45490508_337121683755303_5636941041794809856_n

Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį!  Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto (33)

Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.

Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.

Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų Skaityti toliau

Tilžės akto 100-ečiui – teatralizuotos folkloro programos KLAIPĖDOJE (0)

2018 11 20 Klaipėdoje

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-ečio minėjimą. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18.30 val. vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Klaipėdos krašto praeities pažinimo svarbą šiandieninėje Lietuvoje.
Programos „Lietuvininkai“ turinys atspindi XIX a. pab.- XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.
Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas, Mažosios Lietuvos mokytojas, prabyla į žiūrovą krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.
Ernstas Vilhelmas Berbomas – vieną iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare (Kintų sen.). 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo dėka turime Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus. Už nuopelnus Pamario raštui, viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu. Programos metu pamatysite ir išgirsite ne tik Mažosios Lietuvos šokius, dainas, bet ir originalius tuometinės vyriausybės raštų tekstus, kuršininkų kalbą, dainas, kurias užrašė Vilhelmas Berbomas.
Renginys nemokamas.
Maloniai kviečiame.
Rengėjas Klaipėdos etnokultūros centras

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos) (11)

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai.  Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda apie Tilžės akto signatarą Valterį Didžį (2)

V. Didžys (pirmas dešinėje) Bitėnuose. Iš kairės: Pagėgių progimnazijos direktorius L. Tonas, A. Brakas, J. Stikliorius su V. Didžio dukra Rūta ir E. Jankutė. XX a. 3 deš.

Lapkričio 30 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). vyks parodos „Tilžės akto signataras, lietuvybės puoselėtojas, gydytojas Valteris Didžysatidarymas. Renginys skiriamas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dienai paminėti. Jo metu V. Didžio asmenybę ir gyvenimą pristatys doc. dr. A. Arbušauskaitė, žurnalistas G. Pilaitis, Pagėgių sav. M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė, V. Didžio vaikaitis M. Didžys bei Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas R. Adomavičius. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2016 m. sausio 9 d. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“ (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 30 d. 16.30 val. Klaipėdos miesto etnokultūros centras (Daržų g. 10, Klaipėda) ir Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į tradicinį mokslo populiarinimo seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtą Tilžės aktui. Seminare savo tyrinėjimų rezultatais  dalinsis Klaipėdos universiteto mokslininkai, muziejininkai ir kraštotyrininkai.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė papasakos apie būsimąją muziejaus ekspoziciją. Kaip žinia, atnaujintas ir muziejui pritaikytas Hugo Šojaus dvaro pastatų ansamblis traukia daug lankytojų ir yra šilutiškių pasididžiavimas, tačiau turtingos garsiojo kraštotyrininko ir mecenato kolekcijos dar neprieinamos, Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti (0)

Tiltu į mažąją  Lietuvą Lapkričio 28 d. 15 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda) vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“. Pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkai. Renginys skirtas Tilžės aktui paminėti.

1918 metų lapkričio 30 dieną buvo paskelbtas istorinis Tilžės aktas, kuriuo Rytprūsių lietuviai išreiškė siekį susijungti su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva. Mažosios Lietuvos diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 1998-aisiais, minint Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (PLTT) atstovų deklaracijos, dar vadinamos Tilžės aktu, aštuoniasdešimtmetį. Skaityti toliau

Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos) (5)

Apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
projektą, skirtą Vakarų Lietuvos tautinių rūbų istorijai.
Projekto autorė: etnografė dr. Aušra Kavaliauskienė.
Renginiai skirti Muziejų metams ir Tilžės aktui paminėti.

Tą rytą, eidama į darbą, pamačiau prie Parodų rūmų besibūriuojančius škotiškai ir gruziniškai apsirengusius vyrus. Žinojau, kad tą dieną Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atsidarys dvi parodos ir vyks konferencija, skirta Vakarų Lietuvos kostiumo istorijai. Nustebau, kad muziejus pasikvietė svečių net iš tolimų šalių. Pasukus už kampo, išgirdau kalbant, kad šiandien Klaipėdos senamiestyje filmuojama „Švyturio“ alaus reklama. Skaityti toliau

Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (0)

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Pažymint Muziejų metus ir Tilžės akto sukaktį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidarytos dvi parodos: „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“.

Parodoje „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ eksponuojami XIV–XVI a. kuršių vytinių juostų, audinių fragmentai, papuošalai ir amuletai iš Palangos Žemaičių kalnelio kapinyno, XVII a. II pusės klaipėdiečių avalynės pavyzdžiai, sukurti pagal to meto Nyderlandų mados tendencijas, unikalūs siuvinėti XVIII a. II p.–XIX a. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis (11)

Vladas Turčinavičius

Istorikas Vygandas Vareikis, gal reaguodamas į mano straipsnį „Laisvė – pirmoji vertybė” [1] , kuriame pabrėžiau svarbų  Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą (terminą „sukilimas” naudosiu, kaip istoriškai tradicinį), parašė straipsnį „Gajūs mitai arba Kas „atvadavo” Klaipėdos kraštą?”[2].  Žodį „atvadavo” autorius rašo su kabutėmis, tuo lyg pabrėždamas, jog jokio Klaipėdos išvadavimo nebuvo, o gal todėl, kad dabar šis žodis nevartotinas? Istorikas šį žodį su kabutėmis atkakliai vartoja ir toliau, tarsi bandydamas įteigti nuomonę, kad Klaipėda tiesiog savaime „atiteko Lietuvai”. Tačiau tuo metu Klaipėdą valdė Prancūzijos karinė administracija, vadinasi, pagal logiką, net nežvelgiant gilyn į istoriją, Skaityti toliau