Lapkričio 29–30 dienomis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į 2-jų dienų mokslinę konferenciją „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ bei jungtinės Lietuvos muziejų parodos, skirtos Mažosios Lietuvos tautiniam drabužiui, atidarymą.
Tai baigiamasis renginys, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui ir Tilžės aktui paminėti.
Lapkričio 29-ąją nuo 10 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) mokslininkai, muziejininkai, bibliotekininkai perskaitys 9 pranešimus.
Bus prisimintos Mažosios Lietuvos tautinio identiteto kūrimui ir puoselėjimui nusipelniusios moterys, kūrusios, dėvėjusios bei garsinusios tautinį drabužį.
Tai Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vyriausioji dukra Elzė Jankutė, iš Ragainės apskrities Balandžių kaimo kilusi veikli lietuvininkė Lidija Bajoraitė, kuri nesigėdijo savo lietuviškos kilmės, buvo aktyvi 1923 m. sukilėlių pagalbininkė bei garsios Banaičių giminės palikuonė Eva Banaitytė-Koch.
Tautinio drabužio išsaugojimui ypač nusipelnė vokiečių kilmės Šilokarčemos dvaro savininkas dr. Hugo Šojus, surinkęs išskirtinį aprangos rinkinį.
Jis domėjosi lietuvininkų kalba, kultūra, papročiais, rinko tautosaką, buvo pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.
Visiems besidomintiems drabužio atkūrimu reikšmingas žinių lobynas atsiskleis pranešime apie Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų aprangą bei puošnias detales memelenderių archyve.
Taip pat bus pristatoma etninis paprotys Kuršių nerijoje, kuršininkų kalbos ir kultūrų sąveikos atspindžiai Klaipėdos krašto kalbiniame pavelde, apžvelgti etnografinės tekstilės rinkiniai ne tik iš Lietuvos muziejų, bet ir iš Viduržemio jūros civilizacijų muziejaus Marselyje (MuCEM, Prancūzija).
Konferencijos dienotvarkę Pilies muziejuje prasmingai užbaigs Liubovė Svarnyka (Liubov Svarnyk) su ilgamečių tyrimų rezultatais apie ukrainiečių moterų marškinių siuvinėjimo paprotį.
Viešnios pranešimas bus perskaitytas iš Lvovo Klimentijaus Šeptickio architektūros ir buities muziejaus bei transliuojamas 𝑍𝑜𝑜𝑚 platformoje. Iš ukrainiečių kalbos vers Julija Baranova.
Lapkričio 30-oji Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) skiriama pažinti vietinių gyventojų šišioniškių kasdienę ir išeiginę aprangą.
Pradžia – 10 val. Bus perskaityti 8 pranešimai, atsakyta į klausimą, ką vadiname pelkininkais, prisimintos Vabalų kaimo senbuvių Gerulių bei Šerkusų (Sherkus) šeimų istorijos.
Gausiai iliustruotuose pristatymuose pranešėjai aptars ypatingą pelkininkų pomėgį ir sugebėjimą puoštis.
Jautrias stygas užgaus Rusnės žvejo etnografinės sodybos-muziejaus buvusios šeimininkės Martos Druskus gyvenimo istorija, kurios šeimoje vyravo vokiečių kalba, tačiau ji niekada nesigėdijo lietuvininkiškos tarmės.
Konferencijos dalyviai turės galimybę palyginti ir suprasti, kuo skiriasi Klaipėdos krašto tradiciniai išeiginiai drabužiai nuo kultūrinėse draugijose dalyvavusių lietuvininkių aprangos.
O ketinantiems pasisiūti, išsiausti bei išsisiuvinėti Mažosios Lietuvos tautinį drabužį verta išgirsti apie moterų kedelių (sijonų) spalvas, ypatingu būdu išgaunamus jų atspalvius, delmonų siuvinėjimo kryželiu variacijas.
Patirtinėje sesijoje muziejaus restauratorė atskleis tik jai žinomas paslaptis kaip atpažinti gyvūno odą, iš kurios pasiūti ilgaauliai žvejo batai.
Taip pat bus gyvai pristatoma audimo muziejiniu nytiniu skieteliu technologija išausti dainų ir giesmių tekstus, laiškus mylimiesiems.
Juostelėse išaustas dainas kvies kartu padainuoti Klaipėdos etnokultūros centro ansamblis „Alka“ (vad. E. Šalkauskienė, J. Kavaliauskas).
Konferenciją papildančioje parodoje „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ pirmą kartą lankytojai išvys beveik pusšimtį delmonų vienoje vietoje, lietuvininkių megztas pirštines su įrašais ir kt. retus eksponatus iš įvairių Lietuvos muziejų.
Dalyvauti nemokamoje konferencijoje gali visi pageidaujantys, o bendrojo ir neformalaus ugdymo istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, technologijų, muzikos mokytojai kviečiami registruotis čia.
Išsami konferencijos dienotvarkė: čia.
Norėčiau padalyvauti šio krašto mūsų tautos istorijos dvelksme, bet man jau per toli, deja.