Minimas Tilžės Akto 100-metis

Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį!  Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas etnines lietuvių žemes.

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., priėmė santūraus turinio „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: „Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos.“ Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui. Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui.

Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J. Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K. Kuipelis, J. Lėbartas, J. Gronavas, M. Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A. Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M. Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši „Pareiškimo“ egzemplioriai. Jo tekstą taryba paskelbė ir išplatino kaip atsišaukimą.

Tilžės Akto 100-metis bus paminėtas ne tik Vilniuje (Karininkų ramovėje, lapkričio 30 d. nuo 16 val.) bet ir Klaipėdoje, Priekulėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir kitur. 

Pagėgiuose

Minėdami šį pamatus vieningai Lietuvai padėjusį įvykį, Pagėgių krašto bendruomenė, padedama Amerikoje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos šaulių sąjungos Lietuvoje ir išeivijoje narių, šią dieną įamžins Lietuvos savanorio, Vyčio Kryžiaus kavalieriaus, kovojusio už lietuvybę ir Lietuvos suvienijimą, Pagėgių krašto sūnaus Jono Šimkaus ir savanorio iš Panemunės miestelio Jurgio Civinsko atminimą.

Lapkričio 30 d. 12 val. Pagėgiuose, Geležinkelio gatvėje  bus atidengtas atminimo ženklas skirtas šiems Lietuvos savanoriams.

Lietuvos šaulių sąjungos atminties salvės, prasmingi žodžiai leis dar kartą prisiminti narsių savanorių kovas suvienytos ir nepriklausomos Lietuvos vardan. Iškilminga šaulių sąjungos pareigūnų vedama eisena baigsis Pagėgių kultūros centre, kur 13 val. 30 min. bus pristatyta paroda „Mažosios Lietuvos sūnus, Vyties kryžiaus kavalierius Jonas Šimkus“.

14 val. prasidės konferencija „Tilžės akto 100-mečio šviesoje“.

Pranešimus skaitys dr. Algirdas Matulevičius, dr. Milda Janiūnaitė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Lietuvos šaulių sąjungos atstovas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Šventėje tikimasi sulaukti daug iškilių svečių iš visos Lietuvos, Karaliaučiaus krašto ir Čikagos. Kvietimai išsiuntinėti Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Krašto ministrui, Pagėgių krašto garbės piliečiams-akademikams, istorinių leidinių redaktoriams, dvasiškiams, Mažosios Lietuvos tarybai ir kt.

16.30 val. vyks „Tilžės Akto 100-mečio“ atminimo medalių įteikimo iškilmės.

Medalio autorius ir apdovanojimo komisijos narys – Aleksandras Stepanenko, idėjos autoriai – Čikagoje gyvenants istorikas Ernestas Lukoševičius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius, šaulys, savanoris Donatas Jaunius. Medalius pagamino Kazimiero Šešelgio Keramikos Įmonė CERA.

Koncertuos Lietuvos Jūrų laivyno pučiamųjų orkestras (vadovas Egidijus Miknius), poetinę inscenizaciją skirtą Vydūnui atliks aktorius Petras Venclovas ir etnologė Daiva Šeškauskaitė. Meniniais intarpais susirinkusiuosius žavės Karaliaučiaus krašto lietuvių folkloro ansambliai, kaimo kapelos ir pan.

Vilniuje

Lapkričio 30 d. 16 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 100-mečio iškilmingą minėjimas:

• „Istorinė Tilžės Akto esmė“– Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas;
• „Mažoji Lietuva pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos akiratyje“ – mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis;
• „Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto lūkesčiai, rezultatai ir įpareigojimai“ – Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius;
• Kristijono Donelaičio medalių „Širdings brolau“ įteikimas;
• Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblio „Kankleliai“ (meno vadovė Daiva Čičinskienė), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos vokalo klasės atlikėjų (mokytoja Regina Šilinskaitė-Burakauskienė, koncertmeisterė Rasa Malikėnienė) ir akordeonininko Ugniaus Petrausko pasirodymai.

Vakaro programą ves Birutė Kurgonenė.

Klaipėdoje

Lapkričio 30 d. 16 val. Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta paroda  skirta Tilžės akto 100-osioms metinėms „Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus veiklos akimirkos“.

Visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) Vilniuje buvo įkurta 1989 m. gruodžio 18 d. Lietuvos (TSR) Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu. Dvidešimt aštuonių asmenų tarybą sudarė įvairūs mokslininkai, istorikai, žurnalistai, mokytojai ir kiti bendradarbiai.

Mažosios Lietuvos reikalų taryba turėjo rūpintis istorine ir kultūrine Mažosios Lietuvos būkle, jos kontrole, teikti išvadas etninės kultūros palikimo, paminklų apsaugos bei naudojimo klausimais, taip pat rengti pasiūlymus kaip toliau tobulinti šio krašto vertybių išsaugojimo teisinę sistemą.

2008 m. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario Jono Lukšo iniciatyva bei pastangomis buvo nuspręsta įsteigti MLRT Klaipėdos skyrių. Nuo 2010 m. jam pirmininkauja P. Šmitas.

Šiuo metu MLRT Klaipėdos krašto skyriuje yra 21 narys. Tarp jų yra istorikai, dailininkai, architektai, ekonomistai, profesoriai, pensininkai bei kiti sudėtingos šio krašto istorijos tyrinėtojai ir patriotai. Jie visuomeniniais pagrindais atlieka krašto istorijos ir kultūros tiriamąjį darbą.

MLRT Klaipėdos krašto skyrius užsiima įvairia veikla: leidžia knygas (Bernardo Aleknavičiaus ,,Aisčių pasaka“), inicijavo Vydūno paminklo statybą, atminimo lentomis įamžina Tilžės akto signatarus, gyvenusius ir dirbusius Klaipėdoje. Tokių atminimo lentų jau sukurta penkios.

MLRT Klaipėdos krašto skyrius nuolat pažymi Tilžės akto dieną, Klaipėdos krašto dieną (sausio 15 d.), Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną (spalio 16 d.) bei pamini kitas reikšmingas šiam kraštui datas. Pagrindiniai šio skyriaus siekiai – išsaugoti ir atskleisti krašto istorinį, kultūrinį bei materialinį palikimą būsimoms kartoms.

Parodoje pateikiama apie 100 fotografijų, pristatančių MLRT Klaipėdos krašto skyriaus įvairiapusę veiklą. Ekspoziciją papildo 1918 m. lapkričio mėn. svarbiausi Mažosios Lietuvos tautinės tarybos dokumentai iš dr. Š Toliušio bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių.

Paroda veiks iki 2019 m. sausio 5 d.