Klaipėdoje vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti

Lapkričio 28 d. 15 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda) vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“. Pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkai. Renginys skirtas Tilžės aktui paminėti.

1918 metų lapkričio 30 dieną buvo paskelbtas istorinis Tilžės aktas, kuriuo Rytprūsių lietuviai išreiškė siekį susijungti su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva. Mažosios Lietuvos diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 1998-aisiais, minint Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (PLTT) atstovų deklaracijos, dar vadinamos Tilžės aktu, aštuoniasdešimtmetį.

Mažoji Lietuva pagrįstai vadinama rašytinės lietuvių kultūros šaltiniu, pažangos ir švietimo skleidėja. Nors gyvoji liaudies kultūros tradicija nutrūko, tačiau ji paliko gausių liudijimų, įkvėpė ne vieną tyrinėtoją, rašytoją, menininką. Šioje daugiatautėje erdvėje formavosi ypatingi kultūriniai ryšiai ir žmonių santykiai. Po karo ištuštėjus kraštui, iš materialinio ir dvasinio paveldo likučių bandoma atkurti Mažosios Lietuvos paveikslą. Dabar vis rečiau žmonės klausia – kam to reikia? Šiame krašte gyvenantys žmonės nori išsaugoti tai kas liko vertingo, pažinti bei atkurti ir kurti toliau.

Ar galima atgaivinti mirusią kalbą? Ar verta? Kokia tai kalba – prūsų ar naujųjų prūsų?

Kur ėjo stabiliausia Europos valstybių siena? Ji čia pat – sėskite ant dviračio ir keliaukite, dairykitės. Sunku rasti? Mokslininkai gali ją nubrėžti metrų tikslumu.

Kodėl lietuvininkės taip didžiavosi savo skepetomis? Pažiūrėkite į senas nuotraukas ir paklausykite Ėvės žodžių – jie praskleis to meto madų ir grožio paslaptį.

Kaip Enzio Jagomasto, Tilžės akto signataro, lietuviškos raštijos puoselėtojo, gyvenimas, veikla ir tragiškas likimas įprasmina šios dienos vertybes?

Atrodo, ką dar naujo galime pasakyti apie Dreverną, kurios kalnely, pasak padavimo, ilsisi milžinas, vilkų apgraužtomis kojomis?

Pamenate garsųjį A. Puipos epizodą: „stinta, pūkis“ filme „Moteris ir keturi jos vyrai“? Kas tai – senovinis užkalbėjimas, žvejybos būdas, vestuvinio šokio ritualas ar režisieriaus išmonė? Baidomoji žvejyba – Europos kontekste unikalus Kuršių marių žvejų paprotys, lydimas tikėjimų, draudimų, sėkmių ir nesėkmių, – apie tai žinome tik iš nuotrupų, o dar visai neseniai kopų vyriokai taip „bumbino“, kad abiejuose krantuose aidėjo.

Su šiais ir kitais įdomiais istorijos, etnografijos, kalbos, archeologijos tyrinėjimais supažindins mokslininkai, atsakys į klausimus, paskatins diskusijoms bei aktyviai visuomenės nuostatai ir veiklai.O kaip į mūsų tapatybės kūrimo siekius žiūri administracinės reformos vykdytojai?
Kartu statykime tiltus, kuriais iš vieno istorijos kranto į kitą pavėdėsime savo vaikus.

Seminaro programa:

15:00 Atidarymas

15:05 Pranešimai (pranešimo trukmė iki 20 min.)

1. „Susipažinkime – Tilžės akto signataras Valteris Didžys“.
Dr. Arūnė Arbušauskaitė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

2. „Antkapiniai paminklai Šilutės rajono Usėnų seniūnijos liuteronų kapinėse“. Prof. dr. Rimantas Sliužinskas, KU HMF Baltistikos centras.

3. „Kaip Nidos kuršiai vyko į futbolo rungtynes Latvijoje“. Dr. Krišas Kapeniekas, Latvijos universitetas.

4. „Nauja sena pilis Klaipėdoje – Poys“. Dr. Klaidas Perminas, KU istorijos katedra.

5. „Kuršių kūlgrindos pėdsakais“. Denisas Nikitenka „Lietuvos žinių“ žurnalistas.

16:45 Diskusijos

17:00 Uždarymas