Žymos archyvas: Tautų Sąjunga

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (25)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

Suskaitmeninti Lietuvai svarbūs Tautų Sąjungos dokumentai tapo prieinami visuomenei (0)

Suskaitmeninti Tautu Sajungos dokumentai_JT biuras Zenevoje

Glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos nuolatinei atstovybei prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir JT biuro Ženevoje bibliotekai, užbaigtas beveik dvejus metus trukęs projektas, kurio metu šios bibliotekos interneto svetainėje patalpinti suskaitmeninti svarbūs archyviniai dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920-1940 m.

„Kartu tęsiame Lietuvos istorinio paveldo išsaugojimą. Lietuvos ir tarptautinei akademinei bendruomenei, pirmiausia istorikams, dokumentų paskelbimas internete atveria papildomas galimybes tolesniems tyrinėjimams“, Skaityti toliau

A.Patackas. Karžygių metas. Varviškės karinės operacijos pamokos. (17)

Varviškės mūšio minėjimas Leipalingyje, 2011 m. | leipalingioparapija.lt nuotr.

Anglų istorikas Arnoldas Toinbis (Arnold J. Toynbee) taip aprašo valstybės ar civilizacijos gimimą – pradžioje patiriamas rūpesčių metas („time of trouble“), o po jo seka „karžygių metas“ („time of heroes“), kuris šiuos rūpesčius ar negandas įveikia. Tokiu terminu drąsiai galime vadinti 1918-23m., kai tautos valia ir jos vadų ryžtas buvo kaip vienas kumštis.

Šiais, 2013-siais metais, minėjome svarbią sukaktį – 95 m. nuo Klaipėdos sukilimo, tiksliau karinės-politinės kampanijos. Tačiau liko primiršta dar viena karinė operaciją, įvykdyta tik porai mėnesių praėjus nuo kovų Klaipėdoje, per kurią žuvo ne ką mažiau Lietuvos karių – savanorių. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (II) (10)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

1920 m. spalio 8 d. apie 16 val. lenkų kariuomenė forsavo Merkio upę, bet prie Jašiūnų agresoriams smarkiai pasipriešino 1-ojo pėstininkų pulko karininkų J.Vidugirio ir J.Andrašūno vadovaujami batalionai. Bet ilgai neatlaikę keliariopai gausesnio priešo puolimo, lietuviai traukėsi ir spalio 9 d. apie 15-16 val. lenkų daliniai pradėjo veržtis į senąją Lietuvos sostinę Vilnių.

Ar lietuviai galėjo atsilaikyti prieš lenkus? Vilnių puolė 64 lenkų pėstininkų kuopos ir apie 936 raitininkai. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (13)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J.Kybarto 80-osios žūties metinės (2)

Spalio 4 d.Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d.  tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Skaityti toliau