Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J.Kybarto 80-osios žūties metinės

www.alkas.lt
2011 10 04 19:40
2

Spalio 4 d.Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d.  tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija.

Baltamiškio kaime prie paminklo J.Kybartui vykusio minėjimo metu aštuonių dešimtmečių senumo įvykius prisiminė VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas,  Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Neries regioninio parko direktorė  Audronė Žičkutė ir Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas. Į garbės sargybą prie paminklo stos šauliai ir VSAT Pasieniečių mokyklos kursantai.

Jurgis Kybartas
Jurgis Kybartas

Pasivaišinę pasienietiška koše visi renginio dalyviai vėliau vyko į Vievio kapines, kur ant J.Kybarto kapo padėjo gėlių.

Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929  m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro  sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo „pastūmėti“ į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, perstatinėjamos sienos gairės, nesankcionuotai kertama siena, gana intensyviai gabenama kontrabanda. Nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir buvo pagrobę 22 Lietuvos pasienio policininkus.

Paminklas lenkų nužūdytam pasieniečiui Jurgiui Kybartui | pasienis.lt nuotr.
Paminklas lenkų nužūdytam pasieniečiui Jurgiui Kybartui | pasienis.lt nuotr.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Spalio 4 d. rytą  pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

Informacinė lenta pasieniečio Jurgio Kybarto žūties vietoje | pasienis.lt nuotr.
Informacinė lenta pasieniečio Jurgio Kybarto žūties vietoje | pasienis.lt nuotr.

Apie šį įvykį daug rašė visa to meto Lietuvos spauda. Štai ką paskelbė žurnalas „Policija“ (1934 m. Nr. 1–2): „Kybartas Jurgis, pasienio policijos Trakų baro eil. sargybinis, lenkų nukautas 1931 m. spalio mėn. 4 d. ant administracijos linijos prie Bražolos upelio.
Paminėtą dieną 9 val. 30 min. sargybinis Kybartas, eidamas sutiko sargybinį Želvį. Su juo prasilenkdamas sarg. Kybartas pasisveikino ir nuėjo į administracijos linijos taką. Sargybinis Želvys tuojau po susitikimo su Kybartu išgirdo prie administracijos linijos du šūvius ir metėsi bėgti minėtų šūvių kryptimi prie linijos. Kelyje sutiko jau sužeistą sargybinį Kybartą, kuris pareiškė, kad jį sužeidė lenkų kareiviai, ir prašėsi suteikti jam pagalbą, padvada nuvežti jį kaiman. Sargybiniui Želviui nubėgus prie administracijos linijos, lenkų kareiviai paleidę į jį vieną šūvį, tačiau nekliudė. Sargyb. Želvys susitiko su sargyb. Ščerbavičium, kuris išgirdęs šūvius, bėgo įvykio vieton iš Bieloliesės (dabar – Baltmiškis) kaimo. Jiedu abu nuėjo prie sužeistojo Kybarto, kuris be sąmonės gulėjo 60 metrų atstume nuo administracijos linijos ir tuojau mirė.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Velionis į lenkų kareivius nebuvo šovęs: jo šautuvo spyna buvo atidaryta, šautuvo vamzdžio kiaurymė rasta visai švari, ištepta tepalu ir be šūvio žymių“.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Žuvęs eilinis pasienietis J.Kybartas buvo doras ir darbštus žmogus, pasienio sargybinio pareigas ėjęs itin sąžiningai. Jis buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys. Žuvusysis paliko 34-erių metų žmoną Oną Maseirčiūtę-Kybartienę, dvi mažametes dukras Marytę ir Zofiją ir senutę motiną, kurią jis išlaikė.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

J.Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos – Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Tai stačiakampis raudono granito obeliskas, stovintis ant laiptuoto postamento. Obelisko priekinėje dalyje iškaltas kryžius, yra nuotrauka ir įrašas „ A†A / Pas. polic. sarg. eil. sarg. JURGIS KYBARTAS / Šioje vietoje lenkų nužudytas / 1931.X.4 / Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti“. Ant obelisko vakarinio šono iškaltas Vyčio kryžius ir įrašas „Tęskime pradėtąjį žygį“, ant rytinio šono – „Jis budėjo Tėvynės sargyboje – budėk ir Tu, sargybini, kad laisvi būtume“. Paminklo vieta aptverta betono sienele, su kampiniais stulpeliais.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.

Dar 2007 m. VSAT kartu su Neries regioninio parko direkcija pasirūpino ir finansiškai parėmė J. Kybarto žūties vietos sutvarkymą. J. Kybarto žūties vieta ir paminklas yra netoli Vievio, šalia turistinės Neries kilpų trasos. Paminklas J. Kybartui yra privačios žemės valdos teritorijoje, kur VSAT ir parko direkcija dar pastatė informacinį stendą su istorine medžiaga apie tarpukariu čia vykusius dramatiškus įvykius.

Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metinių minėjimas | pasienis.lt nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka
  2. Ž.Makauskienė. Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada
  3. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Pikc says:
    10 m. ago

    Pataisykite, prašau, pavadinimą – nes “nužūdyto” tikrai gadina vaizdą.

    Atsakyti
  2. wwww says:
    9 m. ago

    normalei parasyta– kaip buvo taip ir parasyta.Pradies dabar kazka taisyti

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VSAT: keliautojai tampa vis rūpestingesni

VSAT: keliautojai tampa vis rūpestingesni

2021 04 06
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

2021 02 17
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

2021 02 02
Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

2021 01 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Statybos | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
Klaidos, kurias dažniausiai darome pirkdami padangas
Gamta ir žmogus

Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

2021 04 19
Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę
Lietuvoje

Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę

2021 04 19
Agurkai – naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Pavasariui – lengvai parauginti agurkai

2021 04 19
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai
  • Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems
  • Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę
  • Pavasariui – lengvai parauginti agurkai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 903; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 502; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 437; komentarų: 34
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 293; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 291; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

VSAT: keliautojai tampa vis rūpestingesni

by Ditė Česėkaitė
2021 04 06
0
VSAT: keliautojai tampa vis rūpestingesni

Pasienyje su Lenkija karantino reikalavimų laikymąsi kontroliuojantys pasieniečiai pastebi, kad pastarąją savaitę žymiai sumažėjo privalomų QR kodų neturinčių keliautojų. Nuo...

Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
35
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 04
7
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Lenkija kaltino Lietuvą, kad ji tarėsi su Sovietų Rusija, bet ji pati bendradarbiaudama su sovietais užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
Kitas straipsnis
ŽMONĖS. Koncertas provincijoje

ŽMONĖS. Koncertas provincijoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai