Žymos archyvas: tautinė tapatybė

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (15)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (5)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų  tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Po pilkais debesimis (2)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Lėktuvas atsiplėšia nuo žemės, palikdamas įmirkusią Airijos salą, vadinamą smaragdine. Nors žiema, sodrią žolę peša baltavilnės avelės. Lyja, lyja, lyja… Išsiliejęs iš krantų, Šanonas užtvindė Limeriką, skęsta Korkas: gatvėmis plaukioja valtys, evakuoja nesuskubusius pasitraukti gyventojus. Tokia yra Airijos žemė, toks yra oras, pilnas drėgmės ir monotoniškumo. Ten gyvenantys lietuviai prisipažįsta nieko taip labai nepasiilgę, kaip šaltos baltos žiemos. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais (2)

piliakalniu-vyduno-metai-alkas.lt-koliazas

Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II) (0)

Rokiskis_R.Ragauskaites nuotr

Tęsinys.

Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau

Kviečia užsienyje gyvenančius lietuvių vaikus palaikyti ryšį su bendraamžiais Lietuvoje (0)

ženklasLietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia pilietinę akciją „Lietuva kviečia“, skirtą suburti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvių vaikus, dabartinius jų klasės draugus ir Lietuvos mokyklų moksleivius kartu pasveikinti Lietuvą, mininčią Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

Iš Lietuvos išvykę vaikai jaučia Tėvynės ilgesį. „Lietuva kviečia“ suteikia galimybę jiems palaikyti ryšį su bendraamžiais Lietuvoje bei ugdyti jų tautinį identitetą, taip pat ugdyti Lietuvos vaikų ir jaunuolių pilietiškumą.

Visas šalies ugdymo įstaigas – mokyklas, neformaliojo švietimo įstaigas, kviečiame jungtis prie pilietinės akcijos. Skaityti toliau

LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (0)

Parodos sudarytoja Irena Chambers, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas LInkevičius | Ludo Segers nuotr.

Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivių istorijai skirta paroda „No Home To Go To: The Story of Baltic Displaced Persons, 1944 – 52“ („Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Paroda keliaujanti – 2014-2015 m. ji bus eksponuojama didžiausiose JAV ir Kanados miestuose.

Ši paroda – unikalus projektas, pristatantis išskirtinį išeivių Baltijos šalių gyvenimą Vokietijos DP (angl. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) stovyklose. 2014 m. sukanka 70 metų, kai iš savo gimtinių vengdami sovietinių represijų pasitraukė Baltijos šalių politikos, mokslo ir kultūros elito atstovai. Skaityti toliau

Lietuvos kultūros politikos pirmenybės 2014 m. – vaikų kultūrinis švietimas ir regionai (0)

Daina Urbanavičienė | facebook.com nuotr.

Jau nuo lapkričio 21 d. iki gruodžio 13 d. kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą. Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba (LKT) ketvirtadienį  pristatė kultūros politiką 2014 metams, kultūros finansavimo gaires ir Lietuvos kultūros tarybos darbo pirmenybes. Pasak ministro, artėjančiais metais kultūros politikos pirmenybės – vaikų kultūrinis švietimas (edukacija) ir kultūros sklaida regionuose.

„Vertinant šių dienų situaciją ir kultūros poreikį, pagrindiniai kultūros projektų finansavimo pirmenybės yra vaikų švietimas ir kultūros sklaida regionuose. Šiuo metu matau šiose srityse didelį poreikį ir tikiu, kad šių krypčių sustiprinimas kultūros politikos strategijoje atneš didelės naudos Skaityti toliau

A. Švarplys: Naujasis Sąjūdis turėtų būti kitoks (25)

Alkas.lt nuotr.

Daugelis apgailestauja, kad Sąjūdis išblėso, kai tik buvo pasiekta Nepriklausomybė. Jo kelti vertybiniai tikslai nebuvo pasiekti. Visuomenės ir valdžios santykiuose išliko pagrįstas nepasitikėjimas. Ypatingai šis nepasitikėjimas paaštrėjo pastaraisiais metais, kai pasimatė, jog valdžios elitas kritinėse situacijose gina savo interesus, o ne viešąjį teisingumo bei demokratijos interesą. Dar įdomiau tai, jog nemaža dalis visuomenės ėmė pasitikėti valdžios elito bandymais taikyti jėgą demokratijos išsaugojimo vardu. Nemažai išsilavinusių piliečių pasitiki grubiomis žiniasklaidos manipuliacijomis. O dalis kritiškai mąstančių visuomeninių grupių galvoja, jog įmanoma vėl sukelti naują Sąjūdžio bangą. Skaityti toliau

Tarptautinėse studijose – pažintis su kalbų ir kultūrų įvairove (0)

vdu.lt nuotr.

Lietuvoje bus vykdoma nauja tarptautinė jungtinė magistrantūros studijų programa: Vokietijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos universitetai organizuoja bendras sociolingvistikos ir daugiakalbystės studijas. Ši antrosios pakopos studijų programa – pirmoji visoje Europoje, skirta socialiniams kalbų ir daugiakalbystės aspektams Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Naująją sociolingvistikos ir daugiakalbystės programą rengia Johano Gutenbergo universitetas Maince (Vokietija) bei Stokholmo (Švedija), Tartu (Estija) ir Vytauto Didžiojo (Lietuva) universitetai. Pasak studijų programos koordinatorės dr. Aurelijos Tamošiūnaitės, studentai per dvejus metus turės galimybę apsilankyti trijose iš šių aukštojo mokslo institucijų Skaityti toliau

Tarmės – mūsų motinų kalba (1)

Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų (5)

Lentučių pakabinimas tų lietuviškų kaimų nepadarė labiau lietuviškų

Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.

Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

Lenkijos ir Lietuvos studentai Lenkijos-Lietuvos akademijoje ieškos bendrumų (5)

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) studentų korporacija „RePublica“ kartu su VU TSPMI Studentų moksline draugija, Krokuvos Jogailaičių klubu ir Akademine asociacija „Bezcka“ spalio 25-28 dienomis Vilniuje organizuoja „Lenkijos-Lietuvos akademiją: Bendrumų ieškojimas“.

Projekte taip pat dalyvauja atstovai iš Europos humanitarinio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Varšuvos, Krokuvos bei Vilniaus universiteto dėstytojai. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis (4)

Petras Maksimavičius

Paprasto recepto, kaip pagerinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veiklą, nėra. Tačiau esu įsitikinęs, kad PLB dabartis ir ateitis priklausys nuo Lietuvos valstybės politikos ir jos priimamų sprendimų. Jeigu Lietuvos institucijos manys, kad sprendžiant su užsienio lietuviais susijusius klausimus PLB reikalinga, tai PLB išliks, jeigu ne – tai išnyks. Todėl šiandien, šiek tiek provokuodamas, retoriškai paklausiu: ar PLB dar reikalinga? Vienas iš svarbiausių tikslų, dėl kurių ji buvo įkurta – padėti atgauti Lietuvai nepriklausomybę – jau pasiektas. Belieka kita užduotis – padėti užsienio lietuviams išsaugoti tautinę tapatybę. Tačiau lyginant su pirmąja užduotimi, tai jau ne toks svarbus uždavinys, o jį vykdyti (kas natūralu) vis labiau imasi Lietuvos valstybė. Tai ji, o ne PLB užsienio lietuviams tapo traukos centru. Taip ir turėjo atsitikti. To juk ilgus dešimtmečius siekė PLB. Skaityti toliau

Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė? (0)

J.Hofmano filmas „Ugnimi ir kalaviju“ | obuolys.lt nuotr.

Kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį.

Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio filmo santykio su Rusijos ir Lenkijos geopolitiniais tikslais analize. Susirinkusiesiems pristatyti rusų režisierių Nikitos Michalkovo (Никита Сергеевич Михалков), Vladimiro Bortko (Владимир Владимирович Бортко), Ježio Hofmano (Jerzy Hoffman) filmai, pagrindinį dėmesį kreipiant į tolimų XVII a. įvykių Ukrainoje reinterpretacijas, Skaityti toliau

J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“ (78)

Tautininkų suvažiavimo išvakarėse gavau klausimą iš prieš kelias dienas užpildžiusių Tautininkų sąjungos steigėjų anketas. Dabar jie sprendžia dilemą – dalyvauti ar nedalyvauti. Laiškutyje rašoma: „Daugelis kolegų klausė, kokia bus mūsų atsakomybė, nes vis dėlto yra nurodami asmeniniai duomenys ir pasirašoma po jais. Kitas dalykas yra, kad  nenorima priklausyti partijai, kuri gali turėti įtakos įsidarbinant.“

Noriu su „Alko“ skaitytojais pasidalinti ką jiems atsakiau: Skaityti toliau

I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien (12)

Irena GasperavičiūtėPranešimas, skaitytas Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) suvažiavime.

„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“ – tai mūsų visų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, šūkis. Deja, gyvenant svetimoje aplinkoje šis natūralus ir prigimtinis siekis ne visados lengvai ir paprastai įgyvendinamas. Kelią tai pasiekti nusako 1949 m. Vokietijoje priimta „Lietuvių Charta“, o mūsų, Lenkijos lietuvių bendruomenės, veiklos konkrečius tikslus bei veikimo būdus nusako Bendruomenės įstatai. Skaityti toliau