Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko, filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.
Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.
Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau
Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos problemos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir telkiant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir inteligentijos, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva. Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Skaityti toliau
Turbūt ne daug kas žino, jog lietuviškasis Vytis – vienas seniausių visoje Europoje herbų. Jis atsirado dar XIV amžiuje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Vėliau Vytis „persikėlė“ ir į vėliavą, kuri šiuo metu žinoma kaip istorinė.
Istorinė Lietuvos vėliava yra ženklas, toks pats mums pažįstamas, savas ir natūralus kaip ir trispalvė. Raitas karys su iškeltu kalaviju lydi lietuvius iki šių laikų, įsitvirtinęs ne tik kaip Lietuvos valstybės herbas ir istorinė vėliava, bet ir kaip tautinio identiteto bei laivės simbolis, nepamirštas nuo pat viduramžių. Skaityti toliau
Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.
Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė, sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo sukaktį.
Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis, LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau
Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…
Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;
Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau
Nuo sausio 3 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo nario Arūno Gelūno pastangomis, pristatoma tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybinių darbų paroda – „Atmintis“, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.
Parodoje pristatomuose gobelenuose, autorė, įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos – „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia pokalbiui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Skaityti toliau
Pilietiškumo ugdymas, tautinės tapatybės stiprinimas, dėmesys kino mokymams – tokie Lietuvos kino centro prioritetai, skirstant beveik dvigubai išaugusį valstybinį kino finansavimą. Vykdomos programos įtrauks vaikus ir jaunimą į filmų kūrimą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio tema, sudarys palankias sąlygas jauniesiems kino meno kūrėjams įgyvendinti savo sumanymus. Apie tai buvo kalbama šiandien įvykusiame kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson ir Lietuvos kino centro vadovo Rolando Kvietkausko susitikime. Skaityti toliau
Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau
Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].
M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau
Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.
Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau
Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.
Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.
A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau
Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau
Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.
Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau
Lėktuvas atsiplėšia nuo žemės, palikdamas įmirkusią Airijos salą, vadinamą smaragdine. Nors žiema, sodrią žolę peša baltavilnės avelės. Lyja, lyja, lyja… Išsiliejęs iš krantų, Šanonas užtvindė Limeriką, skęsta Korkas: gatvėmis plaukioja valtys, evakuoja nesuskubusius pasitraukti gyventojus. Tokia yra Airijos žemė, toks yra oras, pilnas drėgmės ir monotoniškumo. Ten gyvenantys lietuviai prisipažįsta nieko taip labai nepasiilgę, kaip šaltos baltos žiemos. Skaityti toliau
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.
Europinės tendencijos
Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.
1.
Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau
Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Skaityti toliau
Tęsinys.
Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia pilietinę akciją „Lietuva kviečia“, skirtą suburti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvių vaikus, dabartinius jų klasės draugus ir Lietuvos mokyklų moksleivius kartu pasveikinti Lietuvą, mininčią Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
Iš Lietuvos išvykę vaikai jaučia Tėvynės ilgesį. „Lietuva kviečia“ suteikia galimybę jiems palaikyti ryšį su bendraamžiais Lietuvoje bei ugdyti jų tautinį identitetą, taip pat ugdyti Lietuvos vaikų ir jaunuolių pilietiškumą.
Visas šalies ugdymo įstaigas – mokyklas, neformaliojo švietimo įstaigas, kviečiame jungtis prie pilietinės akcijos. Skaityti toliau
Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivių istorijai skirta paroda „No Home To Go To: The Story of Baltic Displaced Persons, 1944 – 52“ („Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Paroda keliaujanti – 2014-2015 m. ji bus eksponuojama didžiausiose JAV ir Kanados miestuose.
Ši paroda – unikalus projektas, pristatantis išskirtinį išeivių Baltijos šalių gyvenimą Vokietijos DP (angl. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) stovyklose. 2014 m. sukanka 70 metų, kai iš savo gimtinių vengdami sovietinių represijų pasitraukė Baltijos šalių politikos, mokslo ir kultūros elito atstovai. Skaityti toliau
Jau nuo lapkričio 21 d. iki gruodžio 13 d. kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą. Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba (LKT) ketvirtadienį pristatė kultūros politiką 2014 metams, kultūros finansavimo gaires ir Lietuvos kultūros tarybos darbo pirmenybes. Pasak ministro, artėjančiais metais kultūros politikos pirmenybės – vaikų kultūrinis švietimas (edukacija) ir kultūros sklaida regionuose.
„Vertinant šių dienų situaciją ir kultūros poreikį, pagrindiniai kultūros projektų finansavimo pirmenybės yra vaikų švietimas ir kultūros sklaida regionuose. Šiuo metu matau šiose srityse didelį poreikį ir tikiu, kad šių krypčių sustiprinimas kultūros politikos strategijoje atneš didelės naudos Skaityti toliau
Daugelis apgailestauja, kad Sąjūdis išblėso, kai tik buvo pasiekta Nepriklausomybė. Jo kelti vertybiniai tikslai nebuvo pasiekti. Visuomenės ir valdžios santykiuose išliko pagrįstas nepasitikėjimas. Ypatingai šis nepasitikėjimas paaštrėjo pastaraisiais metais, kai pasimatė, jog valdžios elitas kritinėse situacijose gina savo interesus, o ne viešąjį teisingumo bei demokratijos interesą. Dar įdomiau tai, jog nemaža dalis visuomenės ėmė pasitikėti valdžios elito bandymais taikyti jėgą demokratijos išsaugojimo vardu. Nemažai išsilavinusių piliečių pasitiki grubiomis žiniasklaidos manipuliacijomis. O dalis kritiškai mąstančių visuomeninių grupių galvoja, jog įmanoma vėl sukelti naują Sąjūdžio bangą. Skaityti toliau
Lietuvoje bus vykdoma nauja tarptautinė jungtinė magistrantūros studijų programa: Vokietijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos universitetai organizuoja bendras sociolingvistikos ir daugiakalbystės studijas. Ši antrosios pakopos studijų programa – pirmoji visoje Europoje, skirta socialiniams kalbų ir daugiakalbystės aspektams Baltijos ir Šiaurės šalyse.
Naująją sociolingvistikos ir daugiakalbystės programą rengia Johano Gutenbergo universitetas Maince (Vokietija) bei Stokholmo (Švedija), Tartu (Estija) ir Vytauto Didžiojo (Lietuva) universitetai. Pasak studijų programos koordinatorės dr. Aurelijos Tamošiūnaitės, studentai per dvejus metus turės galimybę apsilankyti trijose iš šių aukštojo mokslo institucijų Skaityti toliau
Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.
Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.
Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Skaityti toliau
Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.
Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau
Žinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.
Ilgesingai dūsauti dėl anuometinių lietuvių netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.
Paradoksalu, bet, berods, net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) studentų korporacija „RePublica“ kartu su VU TSPMI Studentų moksline draugija, Krokuvos Jogailaičių klubu ir Akademine asociacija „Bezcka“ spalio 25-28 dienomis Vilniuje organizuoja „Lenkijos-Lietuvos akademiją: Bendrumų ieškojimas“.
Projekte taip pat dalyvauja atstovai iš Europos humanitarinio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Varšuvos, Krokuvos bei Vilniaus universiteto dėstytojai. Skaityti toliau
