Žymos archyvas: tautinė tapatybė

Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (2)

„Praradę Tėvynę“ plakatas, paroda Kėdainiuose | Janinos Monkutes-Marks muziejaus-galerijos nuotr.

Nuo birželio 19 dienos, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Šios parodos atidarymas vyks birželio 26 dieną, 17 val.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdami sovietinių represijų iš savo gimtinių pasitraukė dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventojų. Išgyvendami praradimo skausmą, gelbėdami savo gyvybes, vilkstinės šeimų traukėsi į Vakarus. Išeivijos fotografas Kazys Daugėla rašė: „Visi jie paliko namus genami baimės, kuri, kaip vagis naktį įsėlino į jų tarpą ir pasklido po visą šalį… Kai per pralaužtus vokiečių frontus Skaityti toliau

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos (0)

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos | lrv.lt nuotr.

Prieš dvejus metus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybėje gimė sumanymas „Šimtmečio dovana pasauliui“. Jį įgyvendinant, užsienio lietuvių mokyklėlėms visame pasaulyje buvo išsiųsta lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai sulaukė didelio palaikymo iš lietuvių bendruomenių. Šiemet – jau trečią kartą – beveik 2 000 lietuviškų knygų vėl iškeliauja į įvairiausias pasaulio šalis.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau

R. Cibas. Amnezija (1)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Med., psich. – tai atminties susilpnėjimas ar praradimas. Panašus terminas (pagal prasmę) yra Alzhaimerio liga, kuria dažniausiai susergama artėjant prie „finišo“. Ji kėsinasi į vyresnio amžiaus žmones į, taip sakant „ išeinančius“, kurie jau ir taip viena koja…

Tuo tarpu amnezija pavojingiausia patiems darbščiausiems ir svarbiausiems visuomenės nariams, taip vadinamiems, tautos „tarnams“ – jie linkę pamiršti, kam tarnauja…

Šis polinkis lengvai suprantamas ir paaiškinamas. Tai įvyksta dėl nutraukto ryšio su tauta. Skaityti toliau

O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius (1)

Jonas Avyžius | Šiaulių regiono bibliotekos nuotr.

Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.

Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau

Vyksta paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“ (2)

Skulptorius Eduardo Lapaitis savo namuose Montevidėjuje. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicija Urugvajuje | B. Tilmantaitės nuotr.

Nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d., Vilniaus Lukiškių aikštėje, priešais Užsienio reikalų ministeriją, bus eksponuojama paroda „Pasaulio lietuviai: Urugvajus ir Argentina“, kurioje pirmą kartą pristatomi XX a. viduryje į Pietų Ameriką išvykusių lietuvių portretai ir istorijos.

2019 m. sausio mėnesį vykusią Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspediciją į Urugvajų ir Argentiną, kurios metu buvo renkamas lietuvių bendruomenių kultūrinės veiklos dokumentinis paveldas, įrašinėjami prisiminimai ir pasakojimai, finansavo Vasario 16-osios fondas. Ekspedicijos metu įvyko 26 susitikimai, surinkta daug unikalių is Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (9)

V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

P1650007-2400

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko,  filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas (8)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos problemos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir telkiant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir inteligentijos, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva. Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Skaityti toliau

Lietuvoje iš naujo atgimsta kultūrinis ir tautinis reiškinys (3)

Istorinės vėliavos kėlimas | rengėjų nuotr.

Turbūt ne daug kas žino, jog lietuviškasis Vytis – vienas seniausių visoje Europoje herbų. Jis atsirado dar XIV amžiuje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Vėliau Vytis „persikėlė“ ir į vėliavą, kuri šiuo metu žinoma kaip istorinė.

Istorinė Lietuvos vėliava yra ženklas, toks pats mums pažįstamas, savas ir natūralus kaip ir trispalvė. Raitas karys su iškeltu kalaviju lydi lietuvius iki šių laikų, įsitvirtinęs ne tik kaip Lietuvos valstybės herbas ir istorinė vėliava, bet ir kaip tautinio identiteto bei laivės simbolis, nepamirštas nuo pat viduramžių. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis (nuotraukos) (0)

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis | A. Grigaitienės nuotr.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo  sukaktį.

Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis,  LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

Seime pristatoma tekstilininkės M. Sinkevičienės gobelenų paroda – „Atmintis“ (0)

Marijona Sinkevičienė. ILGESYS, 1995, keturių dalių gobelenas, linas, vilna, 75x120 | Lietuvos Dailininkų Sąjungos nuotr.

Nuo sausio 3 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo nario Arūno Gelūno pastangomis, pristatoma tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybinių darbų paroda – „Atmintis“, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.

Parodoje pristatomuose gobelenuose, autorė, įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos – „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia pokalbiui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Skaityti toliau

Žadama ir toliau remti istorinių filmų kūrimą (0)

Kino ziūrovai | kinopavasaris.lt nuotr.

Pilietiškumo ugdymas, tautinės tapatybės stiprinimas, dėmesys kino mokymams – tokie Lietuvos kino centro prioritetai, skirstant beveik dvigubai išaugusį valstybinį kino finansavimą. Vykdomos programos įtrauks vaikus ir jaunimą į filmų kūrimą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio tema, sudarys palankias sąlygas jauniesiems kino meno kūrėjams įgyvendinti savo sumanymus. Apie tai buvo kalbama šiandien įvykusiame kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson ir Lietuvos kino centro vadovo Rolando Kvietkausko susitikime. Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (41)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (40)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (5)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų  tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (68)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Po pilkais debesimis (2)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Lėktuvas atsiplėšia nuo žemės, palikdamas įmirkusią Airijos salą, vadinamą smaragdine. Nors žiema, sodrią žolę peša baltavilnės avelės. Lyja, lyja, lyja… Išsiliejęs iš krantų, Šanonas užtvindė Limeriką, skęsta Korkas: gatvėmis plaukioja valtys, evakuoja nesuskubusius pasitraukti gyventojus. Tokia yra Airijos žemė, toks yra oras, pilnas drėgmės ir monotoniškumo. Ten gyvenantys lietuviai prisipažįsta nieko taip labai nepasiilgę, kaip šaltos baltos žiemos. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais (2)

piliakalniu-vyduno-metai-alkas.lt-koliazas

Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II) (0)

Rokiskis_R.Ragauskaites nuotr

Tęsinys.

Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau