Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: tautinė kultūra

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Gegužės 10 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Žemaitijos padalinys jau penktus metus iš eilės pagerbė Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojus. Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyboje „Dvaras Bebirva“ vykusioje šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie Žemaitijai nusipelnę visuomenės veikėjai ir bendruomenės:

  • Beržinių šeima iš Telšių – už dėmesingą ir kūrybišką žemaičių tautinių drabužių puoselėjimą, už etninės kultūros sklaidą;
  • Vaidotas Bliūdžius iš Švėkšnos – už tautinio paveldo puoselėjimą, už Žemaitijos Skaityti toliau

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai (0)

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai| Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Gruodžio 7 d., Raudondvaryje vyko renginys – „Taip auga Lietuva“. Renginyje buvo atskleista, kad Kauno rajono miesteliai ir kaimai vis dar saugo neįkainojamus lietuvių tautinės kultūros lobius.

Į Raudondvario dvarą, kuris neseniai išrinktas į kultūriniam turizmui patraukliausių Lietuvos vietų penketuką, rinkosi ne tik Kauno rajono saviveiklos kolektyvai, bet ir svečiai – Jungtinis Lietuvos kultūros centrų vadovų choras.

Skaityti toliau

R. Grigas: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas (5)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje; 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

– Tądien susikūrė asociacija „Talka Kalbai ir Tautai“, tapote jos tarybos nariu. Galbūt iš šio epizodo Skaityti toliau

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos) (0)

Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai | V. Jocio nuotr.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba jau ketvirtus metus iš eilės surengė Žemaitijos regiono etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventę, kuri šiemet vyko gegužės 25 d.Užvenčio Dvaro malūne, Kelmės rajone.

Šiemet buvo iškilmingai pagerbti šie Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai: Justinas Jonušas – tautodailininkas, medžio drožėjas (Plungės rajonas), Zita Baniulaitytė – audėja, Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ rankdarbių meistarnės įkūrėja, Stanislava Stripinienė – mokytoja iš Platelių, Milda ir Alvydas Skaityti toliau

Kaune vyks respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas-2017“ (0)

„Tautosakos malūnas-2017“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 23 d., 13 val. Kauno tautinės kultūros centras jau penktus metus  įsuks malūno sparnus ir  surengs smagias ir šmaikščias etninės kultūros pažinimo turiniu prisodrintas respublikines varžytuves „Tautosakos malūnas-2017“, skirtas Piliakalnių metams.

Lietuva garsėjo savo  giriomis, kurios kaip ir piliakalniai padėjo gintis nuo priešų. Štai kodėl šių metų tema „Piliakalniai, miškai ir laukiniai žvėrys tautosakoje“. Varžytuvių dalyvių pasakojamos legendos, sakmės nukels į tuos laikus, kada ant kalnų ir kalnelių, gausiai apaugusių ąžuolynais, savo galybę rodydavo aisčių garbinamas žvėris – tauras. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (25)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

A. Macijausko premija paskirta fotonovelių apie asmenybes kūrėjams (0)

antano_macijausko_medalio_fotografija

Antano Macijausko vardo premija šiais metais paskirta fotonovelių ciklo „Lietuvos šviesovaizdžiai“ kūrėjams, portalo Bernardinai.lt žurnalistams ir projekto Fragmentai.lt autoriams Vaivai Lanskoronskytei-Stanienei ir Ignui Staniui. Premija įteikta rugpjūčio 6 d. 12 val. Biržų miesto šventės metu.

Šiais metais A. Macijausko konkurso komisijai vertinti buvo pateikti penki autoriai ir jų darbai. Finaliniame darbų vertinime nugalėjo fotonovelių ciklas „Lietuvos šviesovaizdžiai“, Premija įvertintos 2015 metais sukurtos fotonovelės apie dailininką, Skaityti toliau

Lietuviškoms mokykloms užsienyje numatyta daugiau rėmimo ir skatinimo būdų (0)

Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje_smm.lt

Lituanistinio švietimo mokytojo premija, atlyginimas pavaduojančiam mokytojui, pedagoginio darbo stažo įvertinimas bei priemoka už mokinių pasiekimus. Tokie rėmimo ir skatinimo būdai numatyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame Vyriausybės nutarime asmenims, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Naujovės lietuviškių bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje vadovams pristatytos seminare, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje.

„Sutelkti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir jų vaikus, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva – tai itin svarbus darbas, Skaityti toliau

Septynioliktas „Aukso paukštės“ skrydis per Lietuvą (0)

aukso_paukste

Kaip ir kiekvieną pavasarį, pagerbti geriausių mėgėjų meno kolektyvų gimtinėn atskrenda „Aukso paukštės“ – šia nominacija Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių Dainų šventės fondas įvertina geriausius metų kolektyvus ir jų vadovus už reikšmingą ir aktyvią meninę veiklą, už naujas programas, laimėtas prizines vietas.

„Kai prasmingai puoselėjamos gimtojo krašto kultūros tradicijos ir mėgėjų meno kolektyvų bei etninės kultūros pastangos, o garsas apie tai pasklinda po šalį (ir ne tik), tada atskrenda Aukso paukštė. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose (1)

Jaunius Vylius_Kazimiero Linkeviciaus nuotr

Marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius savo gyvenimą paskyrė gimtosios Suvalkijos tautosakai rinkti. Didžioji jo darbų dalis sugulė į šalies tautosakos rankraštynus. Kartu jie yra prieinami kiekvienam per paties išleistas knygas. Leido daugiausia už savo ir giminės pinigus. Kiek knygelių J.Vylius išleido, tiek išdalijo bibliotekoms, visiems, kurie jų norėjo. Tautosakininkas sako, kad parduoti galima daiktą, kuris duoda pelną, o iš tautosakos rinkimo dar niekas nepasipelnė. Ir tikslo tokio neturėjęs. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra (0)

j-trinkunas-asmenine-nuotr

1965–1968 metais dirbau „Kultūros baruose“ atsakinguoju sekretoriumi, paskui muzikos, dar vėliau – kultūros skyriaus vedėju. To meto dienoraštį esu išleidęs knyga „Dienos, kai dienos buvo per maža“. Didelis mano rengtų ir redaguotų straipsnių žurnalui archyvas perduotas Šiaulių apskrities archyvui. Kai kurie rengti straipsniai taip ir liko nepaskelbti – dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sulaikomi arba, kaip mes sakydavome tada, „nepraeidavo“.

Vienas tokių yra Jono Trinkūno 1967 m. mano prašymu parašytas, bet vyriausiojo redaktoriaus sulaikytas straipsnis „Tarptautinė ir tautinė kultūra.“ Tada jau įsibėgėjo J. Trinkūno vadovaujamos „Ramuvos“ Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Tiems, kas savyje Tėvynę myli (11)

Vytautas Juozapaitis | asmeninė nuotr.

Praeitą mėnesį naujienų portale Delfi pasirodė du gerbiamo kolegos, seimo nario profesoriaus Vytauto Juozapaičio straipsniai apie apverktiną Lietuvos kultūros padėtį ir kas yra tikras lietuvis. Straipsniai alsuoja skausmu dėl padėties mūsų valstybėje, keliami teiginiai ir klausimai – aktualūs mums visiems, be jokių išlygų.

Sunku ginčytis kas kaltas, kad atsitiko taip, jog laisvoje Lietuvoje laisvanoriškai save naikiname. Naikinimas – savotiška Chaoso kūryba. Chaosas kažkada baigiasi, anksčiau ar vėliau atsiranda nauja Tvarka su naujais kūrėjais, išreiškiančiais tą Tvarką. Skaityti toliau

Vaikai nuo mažens nemokomi būti lietuviais (0)

vaiku-trispalve

Kartais atrodo, kad mūsų valstybėje stinga aiškios etninės kultūros ugdymo sistemos, apimančios žmogų nuo gimimo. Į ikimokyklines įstaigas veržiasi vaikams iš prigimties svetimos ir juos bauginančios šventės. Tokios kaip Helovinas. Kad būtų patrauklesnės, jos įvelkamos į įsibrovėlio moliūgo drabužį. Kokią įtaką daro tokia ir panaši nuo mažų dienų formuojama kultūra, kalbėjomės su Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstove Rasa Žemaite.

Skaityti toliau

Valstybės dieną minėsime pasipuošę lietuviškais tautiniais rūbais (4)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Liepos 6 d. šiemet pirmąkart minima Tautinio drabužio diena. Lietuvos liaudies kultūros centras užsibrėžė tikslą liepos 6-ąją įtvirtinti kaip tautinio drabužio dieną, kuri būtų minima kasmet, ne tik dainų švenčių metu. Siekiama, kad tautiniai rūbai būtų nukelti nuo scenos ir grįžtu į kasdieninį gyvenimą, į žmonių šventes.

Sumanymo iniciatoriai šia proga visus turinčius galimybę kviečia ją minėti pasipuošus lietuviškais tautiniais rūbais.

„Tikime, jog laikas pakelti galvas ir didžiuotis tuo, kas savita. Skaityti toliau

V. Sinica. Tautos apologija (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (38)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

A.Patackas: Mano kartos istorija (video) (I) (6)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“,  „Ethos“,  „Saulė ir kryžius“ autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Šiame pokalbyje bandome gilintis į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, Skaityti toliau

A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video) (2)

Albino Vaškevičiaus nuotr.

Jau 25-eri metai kai Kaune veikia pirmoji neformaliojo etninio ugdymo įstaiga Lietuvoje. Tai Kauno tautinės kultūros centras. Pradžioje jis vadinosi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno sekmadieninė tautinės kultūros mokykla.

Kauno tautinės kultūros centre tautinės savimonės paskaitas nuo pirmų jo įsikūrimo dienų skaito kultūrologas Aleksandras Žarskus. Spalio 26 dieną jis skaitė paskaitą „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“. Po paskaitos vykusiame pokalbyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėti ar kovoti? (16)

Alkas.lt nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-čio proga

Prieš 25-ius metus prie Aleksoto tilto, protestantų bažnyčioje įvyko pirmoji paskaita LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninėje mokykloje. Ją skaitė etnologas iš Vilniaus Vaclovas Milius. Paskaita buvo apie tautinius senuosius lietuvių valgius.

Daug vandens nutekėjo per tą laiką. Per 25-ius metus, o ypač per pirmąjį dešimtmetį šioje mokykloje savo žiniomis dalinosi ne vienas šimtas įvairių specialybių ir pažiūrų žmonės. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (II) (41)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

32-sis Konstitucijos straipsnis skelbia: „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.“ Tačiau kviečiame pasižiūrėti į pagrindinius asmens tapatybę nusakančius dokumentus, naudojamus po Lietuvos įstojimo į ES, – pasą ir tapatybės kortelę. Nė viename iš jų asmens tautybė nebėra nurodyta. Kas ir kodėl iš pagrindinių dokumentų išbraukė įrašą apie tautybę ir kuo motyvuojant tai buvo padaryta, su visuomene niekada nebuvo aptarta. Kieno valia visi Lietuvos piliečiai buvo pavesti „betaučiais“, visuomenei niekada nebuvo įvardinta. Todėl šiuo metu daugelis mūsų, savo prigimtimi, kalba, kultūra ir visa savo esybe susijusių su lietuvių tauta, to negalėtume pagrįsti, naudodamiesi svarbiausiais asmens dokumentais. Skaityti toliau

Jau dvi Vaižganto literatūrinių herojų skulptūros puošia rašytojo sodybvietę (0)

Skulptūra Vaižganto literatūriniam veikėjui - kaimo tijūnui Rapolui Geišei Malaišiuse

Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.

Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau

J.Girnius. Tauta ir tautinė ištikimybė (I) (1)

Juozas Girnius

Ištraukos iš 1961 m. Juozo Girniaus knygos „Tauta ir tautinė ištikimybė“ (Raštai, Vilnius: Mintis, 1995).

Tikrovėje yra ne abstraktūs individai, o žmonės, priklausantys tai ar kitai tautinei bendruomenei. Ta ar kita tauta sudaro atitinkamos politinės organizacijos branduolį. Kiekviena valstybė faktiškai remiasi viena kuria tauta, net ir tada, kai ji yra pasijungusi daugiau tautų. Tik pastaruoju atveju, kaip akivaizdžiai istorija liudija, tos kitos tautos ne laisvai gyvena, o daugiau ar mažiau atvirai yra slopinamos. Šita skaudi istorinė patirtis iškėlė tautinės valstybės principą, pripažįstantį tautoms teisę laiduoti savo laisvę nepriklausomomis valstybėmis. Laisvės ilgesys išskleidė tautinės valstybės idėją. Skaityti toliau

Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai (0)

Tylos knygos viršelisPernai buvo išleista išsami akademiko prof. Antano Tylos monografija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. XVI amžiaus antroji pusė – XVII amžiaus vidurys“ (V., 2012, 224 p.), o visai neseniai, šių metų pradžioje, skaitytojus pasiekė nauja šio darbščiojo istoriko ir aktyvaus visuomenės veikėjo knyga „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 – 1918 m.“ (V., 2013, 192 p.). Abi šias knygas išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, kiekvienos po 500 egzempliorių.

Antanas Tyla (g. 1929 m.) – vienas žinomiausių Lietuvos istorikų, tyrinėjantis  aktualius  XIX-XX  ir  XVI- XVII šimtmečių mūsų tautos istorijos klausimus. Mokslo darbus  rašo remdamasis kiek įmanoma platesne šaltinių baze, stengiasi kalbėti faktais, jais tvirtai grindžia savo apibendrinimus, išvadas. Todėl jo publikacijos yra patikimos, informatyvios, turi enciklopedinių bruožų. Skaityti toliau

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams – „Aukso paukštės“ (0)

AUKSO PAUKSTĖŠiemet keturioliktą kartą Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis bus įvertinti labiausiai nusipelnę šalies folkloro, liaudiškos muzikos, vokaliniai, liaudiškų šokių ansambliai, chorai ir teatrai.

Šiemet pirmą kartą skelbiama nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ bus įteikta choro dirigentui, kompozitoriui, profesoriui Lionginui Abariui. Skaityti toliau

E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII) (9)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

8. Krikščionių partija

Krikščionių partija – antra politinė organizacija, dabartinėje Lietuvos Respublikoje įsivardijusi konservatorių vardu. 2000–2004 m. ji vadinosi Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, 2004–2010 m. – Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, o 2010 m. įsivardijo Krikščionių partija. Per tą laiką ji susėmė įvairias atsiskyrusias Tėvynės sąjungos ir krikdemų grupes, o galiausiai – liberaliai populistinės Tautos prisikėlimo partijos atskalą – Vienos Lietuvos grupę.
Dusyk pakeitusi pavadinimą, nesyk atnaujinusi komandą, ji liko stabili vienu aspektu – jos lyderis tryliką metų liko vienas ir tas pats: Gediminas Vagnorius. Skaityti toliau

R.Jurkuvienė-Butkevičiūtė. „Kokios rūšies laisvės jūs norite?“ (11)

Laisvės Lygos mitingas Vilniuje 1987 08 23 d. | R.Lanko nuotr.

Prisimenant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos pirmą viešą protesto mitingą sovietmečiu Vilniuje

Jau savaitė, kai iš lūpų į lūpas eina gandas, kad čia vyks mitingas, kuriame žmonės pasmerks slaptąjį Stalino-Hitlerio suokalbį, okupacijos Lietuvoje prielaidą. Okupuotoje Lietuvoje mitingas prieš okupaciją! Ruošiausi į jį, suprasdama, kuo gali tai baigtis. Galimybių daug… Gal suims, gal šaudys, gal išmes iš darbo, o gal „tik“ sumuš… Mitingas vyks Adomo Mickevičiaus aikštėje, kuri yra tarsi pusiasalyje – apsupta Vilnelės upe. Vienintelė sąsaja su Vilniumi-kelios gatvelės ir tos pačios užblokuotos KGB automobiliais. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės