Žymos archyvas: Švietimo įstatymas

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių (10)

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga. Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba (93)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.   

Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Patvirtintos gairės, kaip kurti patyčioms ir smurtui nepakančią aplinką (0)

www.guardian.co.uk nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino pasiūlymus dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.

„Visos mokyklos nuo rugsėjo 1-osios privalės įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos programas. Gauname daug klausimų, kaip tai padaryti, kaip mokyklose sukurti aiškią sistemą. Remdamiesi aktyviai prevencijos srityje dirbančių mokyklų patirtimi specialistai, pedagogai, psichologai parengė rekomendacijas, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas (62)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir vis aštresnės retorikos prieš Lietuvą fone plinta susirūpinimas „pilietinės visuomenės branda“, populiarėja diskusijos dėl pilietinio ugdymo būklės Lietuvoje. Būtent pilietinį ugdymą valstybės institucijos ir politikai suvokia ir pateikia kaip universalų vaistą nuo propagandos pavojų ir pražūtingo abejingumo savo valstybės reikalams. Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)  priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.

Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“.  Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja (7)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Mažeikos nuotr.

Pastarieji Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuose sėkmingai pasirodė ir netikėtai į Vyriausybę pateko Lenkų rinkimų akcija, įžiebė viltį, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos lenkų pradėta įnirtinga savo tėvynės – Lietuvos juodinimo, šmeižimo ir diskreditavimo kampanija pagaliau liausis ar bent sumažės.

LLRA patekimo į Vyriausybę proga entuziastingai (o dabar matau – naiviai) rašiau: „Prasidėjo naujas lietuvių ir lenkų sugyvenimo Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai? (14)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Sausio 9 dieną paskelbta, jog Šalčininkų rajono savivaldybės direktorius Boleslovas Daškevičius Vilniaus apygardos teismo buvo nubaustas įspūdinga 43 tūkst. litų bauda – po 100 litų už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojusio nukabinti neleistinas lenkiškas lenteles, nevykdymo dieną nuo 2008 metų. Vis dėlto dėmesio verta ne tiek pati bauda, kiek ne mažiau įspūdingas paties pareigūno cinizmas ignoruojant įstatymus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei premjero jį ginanti pozicija.

Įstatymų pažeidėjai – kankiniai Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai? (13)

Anatolijus Lapinskas

Prieš keletą mėnesių DELFI išspausdino mano straipsnį „Švietimo viceministrė E. Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą“. Toji kova – tai mano išgirstas viceministrės pagąsdinimas per „Znad Wilii“ radiją, kad ji paduos Lietuvos Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą.

Už ką? Už tai, kad 2011 metais buvo priimtas Švietimo įstatymas Skaityti toliau

A. Patackas. Tauta ir žemė (59)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuviai yra viena sėsliausių tautų Europoje. „Kur radosi, ten glūdi” – yra pasakęs apie mūsų tautą Vaižgantas.

Šioje genialioje įžvalgoje yra nusakyta viskas, kas svarbiausia mūsų priešistorijai – kad gyvename ten, kur gimėme (ko negali pasakyti apie save daugelis Europos tautų); kad esminis mūsų gyvensenos bruožas yra glūdėjimas, tai yra meditatyvi, savęsp orientuota būsena. Tai nereiškia, kad Lietuvos istorijoje nebūta „aktingujų“, anot Vaižganto, laikotarpių (vieną iš jų neseniai išgyvenome), bet lemiantis lietuviškosios gyvensenos bruožas vis tik yra glūdėjimas.

Sėslioms tautoms yra būdingas dažnai pasąmoninis, giliai užslėptas ryšys su žeme, su šaknimis, netgi su žemės gelmėmis. Skaityti toliau

Seimo grupė „Už ištikimybę priesaikai“: politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų (5)

Rytas Kupčinskas

Seimo narių grupė „Už ištikimybę priesaikai“ (UIP) praėjusią savaitę vykusiame susirinkime išreiškė susirūpinimą, kad valdančiosios koalicijos partijų politiniai susitarimai keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų.

Pasak UIP grupės narių, kiekviename priesaikos žodyje glūdi gili prasmė, suponuojanti kiekvieno prisiekusiojo atsakomybę Tautai, suteikusiai išskirtinę teisę veikti ir kalbėti valstybės vardu.

„Ar užsienio reikalų ministras, pataikaudamas kitos valstybės vykdomai politikai Skaityti toliau

Lenkų radikalai užsimojo vaikus iki 14 metų priverstinai pamokyti religijos (39)

Jaroslavas Narkevičius

Kovo 4 d. radikaliosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius Seime įregistravo Šveitimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas. Šiomis pataisomis iš tėvų būtų atimta teisė rinktis ar savo vaiką leisti į etikos, ar tikybos pamokas. Tik sulaukę 14 metų moksleiviai patys turėtų teisę rinktis tarp etikos ir tikybos.

Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia rinktis arba tikybos, arba etikos pamokas. Iki 14 metų renkasi vaikų tėvai, o sulaukę 14 metų apsisprendžia patys mokiniai. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas (4)

Pamoka Punsko licėjuje | httpzsopunsk-internetdsl-pl nuotr.

Kai kurių Lietuvos lenkų organizacijų veikėjų skleidžiamos kalbos, esą moksliškai patvirtinta, jog tautinės mažumos atstovas niekada neišmoks taip gerai valstybinės kalbos, kad galėtų lygiuotis su valstybinės tautos atstovu, todėl ir Lietuvos lenkų moksleiviams negalima kelti tokių pačių reikalavimų kaip lietuvių vaikams, Punsko Kovo 11-osios licėjuje kelia juoką.

„Kai kas ir daugybos lentelės neišmoksta, bet nieks nesako, kad neįmanoma to padaryti“, – juokauja mokiniai. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lengvatų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą skundžiamas teismui (3)

Valentinas Stundys | M.Žilionytės nuotr.

Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio 2013 m. vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 37 straipsnio 4 daliai ir 62 straipsnio 1 dalies punktui.

Pareiškime teismui teigiama: „Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, Skaityti toliau

D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose (5)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 20 d. Švietimo ir mokslo ministras, Darbo partijos narys Dainius Pavalkis, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse, nepaisydamas Seimo švietimo ir mokslo komiteto siūlymų (ŠMKK), pasirašė įsakymą įteisinanti papildomas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ministras minėtus pakeitimus padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prašymą ir vasario 11 d. priimtus sprendimus koalicinės tarybos posėdyje.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išplatintame pranešime rašoma: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vilnių prapūtė skersvėjai… (pirmadienio mintys) (97)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt nuotr.

Sakoma, kad kaimynų nepasirinksi. Lietuvos laimė ar nelaimė, kad Vakaruose plyti Lenkija, kuri šimtmečiais save laiko lietuvių langu į Europą, į pietus – tokia pat bekraštė Baltarusija, vis tvirtinanti, kad su Vyčio broliais būtent mes privalome gražiai sugyventi, na ir šiauriau – Rusija, kurios tik maža dalelė – Karaliaučiaus kraštas – vėlgi laimei ar nelaimei ribojasi su mūsų šalimi. Šiomis dienomis šią kaimynystę prapūtė eiliniai skersvėjai…

***

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aktyvistai, gavę Seime 8 mandatus, ima rodyti savo nagučius Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams? (6)

Živilė Makauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuva slenka į Rytus, slysta į Rusijos glėbį, užuot besiglaudus prie vakarietiškos Lenkijos, – toks tonas vyrauja daugelio lenkų politikos apžvalgininkų komentaruose. Rašydami apie, esą, prorusiškas lietuvių simpatijas, tie patys apžvalgininkai negirdomis praleidžia faktą, jog tai Varšuvos šlovinamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjai ne tik mezga ryšius su Lietuvos rusais, bet ir ieško pagalbos bei užtarimo Latvijos rusų, kurie reikalauja įteisinti dvikalbystę kaimyninėje šalyje.

Neseniai portalas alkas.lt paskelbė medžiagą apie Latvijos rusų „emisaro“ apsilankymą pas Lietuvos lenkus (Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje dėl savo teisių?!“). Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Keista politika (3)

Petras Maksimavičius

Kai Lietuvoje kilo triukšmas dėl Lietuvos lenkų švietimo, Seinijoje atsirado viltis, kad Lenkijos lietuvių švietimo reikalai pagerės. Tą viltį sustiprino ir vieši Lenkijos Premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) pareiškimai, kad Lenkijos lietuviai netaps abiejų šalių pablogėjusių santykių įkaitais, priešingai – Lenkijos valstybė pagerins jų padėtį.

Tolesni įvykiai, deja, tą viltį nuslopino. Tiesa, abiejų premjerų sprendimu buvo įkurta dviejų šalių švietimo ekspertų grupė, tačiau jos darbams įtaką darė labiau politikai ir užsienio politikos strategai negu tie, kurie kiekvieną dieną užsiima švietimo klausimais. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Po rinkimų bus šilčiau… (10)

Živilė Makauskienė

Populiarumo reitinguose pirmaujančių opozicinių partijų – Darbo partijos (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai neatmeta galimybės, kad po rinkimų į valdančiąją koaliciją bus pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o jos siūlomas kandidatas gali tapti ir švietimo ministru. Jei socialdemokratai taps valdančiaisiais, po rinkimų šildys santykius su Lenkija, o nuo šiltų santykių „sušils“ ir Lenkijos lietuviai.

Į klausimą, kaip vertinama Lenkijos valdžios politika, kuomet Lenkijos lietuvių reikalų sprendimas siejamas su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais, tiesiogiai neatsakė nei Darbo partijos, nei LSDP, nei DP lyderiai. Pasak DP pirmininko Viktoro Uspaskich’o, santykiuose su Lenkija turi būti kuo mažiau abipusio nacionalizmo, o vyrauti demokratijos, savitarpio pagalbos, lygiateisės partnerystės ir abipusės naudos principais pagrįsta užsienio politika. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą (2)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Prie gausybės Lenkijos skundų prieš Lietuvą Europos institucijoms neseniai prisidėjo dar vienas: Lenkijos piliečių Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) ir Jozefo Slomos peticijos dėl Lietuvos lenkų padėties. Jas balandžio 24 dieną nagrinėjo Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Apie ką kalba T.Snarskio peticija (panaši yra ir antroji)? Apie tą patį: tragišką lenkų padėtį Lietuvoje. „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Taip prasideda šis Lenkijos piliečio paskvilis. Skaityti toliau

Lenkijos piliečių EP pateiktose peticijose šmeižtas apie Lietuvą (5)

Europos parlamentas

Balandžio 24 d. Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas pradėjo nagrinėti kelių lenkų peticijas dėl 2011 m. priimtų Lietuvos švietimo įstatymo pataisų, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose.

Europos Komisija (EK) Lietuvos įstatymuose Europos sąjungos (ES) teisės pažeidimų neįžvelgia, o Lietuvos valdžios atstovai  nurodė, kad peticijoje pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės ir, kad peticijos autoriai klaidina europarlamentarus. Skaityti toliau

V.Sinica. Lietuvos lenkų problemos: tikrovė ir manipuliacijos (5)

Vytautas Sinica | Asmeninė nuotrauka

2011-ųjų rugsėjo 23 diena, prie Seimo prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas mitinguoja virštūkstantinė minia. Netoliese ant suoliuko sėdi plakatus pasidėję mokyklinukai. Paprašyti gali perskaityti užrašus ant plakatų, bet ne išversti juos į lietuvių kalbą. Sakosi atvežti čia mokytojų ir norintys namo. Toliau buriuojasi taip pat slapčia nuo mitingo nusišalinę vyresni jaunuoliai. Kalbas skelia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai. Tai žurnalistės Ž.Miškinytės iš Lietuvos lenkų mitingo, galimai vainikavusio pernykštę jų kovą už savo teises, vietos nupieštas vaizdelis.

Jau porą metų Lietuvos viešojoje erdvėje girdimos kalbos apie Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas. Skaityti toliau

G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku (1)

K.Volebekas | Punskas.pl video stop kadras

Kovo 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) jau antrą kartą susitiko su Lietuvos švietimo ministru Gintaru Steponavičium dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų, prieštaraujančių, kad  Lietuvos lenkiškose mokyklose būtų sustiprintas valstybinės kalbos mokymas, skundų.

Praėjusiais metais priimtas naujas Švietimo įstatymas numato, kad mokyklose tautinės mažumos kalba daugiau pamokų skiriama mokytis valstybinės lietuvių kalbos, Skaityti toliau

Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą (17)

delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.Kovo 17 d. Lietuvos lenkų nacionalistai Vilniuje surengė mitingą prieš naują mokymo tvarką lenkų mokyklose. Be lenkų mitinge dalyvavo ir kai kurios rusų organizacijos.

Lrytas.lt praneša, kad nebuvo išvengta ir incidentų. Vilniaus apskrities policijos vadui Sigitui Mecelicai per garsiakalbį mitingo dalyviams aiškinant mitingo taisykles, prie policininko puolė šaukdamas: „Po polsku!“ („Lenkiškai“) puolė Lenkijos laikraščio „Goniec“” žurnalistas Aleksandras Pruschinskis. Susirinkusiems žurnalistams jis bandė  aiškinti, kad lenkų mitinge policija turi kalbėti lenkiškai ir apstumdė žurnalisto pažymėjimą parodyti paprašiusį fotografą. Skaityti toliau

ESBO komisaras ieško ir randa „tam tikrų neaiškumų susijusių su Švietimo įstatymu“ (14)

K.Volebekas ir D.Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvoje viešintį ESBO komisarą tautinių mažumų klausimais Knutą Volebeką. Susitikime buvo aptarta Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų padėtis, kitų šalių patirtis, ESBO vaidmuo skatinant visuomenės integracijos procesus.

Po susitikimo su Prezidente K.Volebekas pažymėjo, kad esama tam tikrų neaiškumų, susijusių su Švietimo įstatymu, kuriuo nepatenkinta šalies lenkų mažuma ir sakė tikįs, kad išeitis bus rasta, – praneša BNS ir cituoja šio aukšto ES valdininko žodžius:

„Manau, esama tam tikrų neaiškumų, susijusių su Švietimo įstatymu, kadangi jis buvo neseniai priimtas, bet per pokalbius su švietimo ministru, ministerijoje yra atvirumas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Skaityti toliau

P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (15)

Povilas Jakučionis

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija? (2)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą.

Apskritai, to galima buvo ir tikėtis. Lietuvos pusės analogišką dokumentą, pasirašytą viceministro Vaido Bacio ir pasirodžiusį vieną dieną vėliau, sunku nuginčyti, nes jame duota tokia išsami ekspertinė Lietuvos lenkų švietimo analizė, Skaityti toliau

A. Butkus. Baltiškos pastabos (28)

Prof. Alvydas Butkus

Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių?

Iš tikrųjų į Latvijos reikalus Lenkija nesikišo nuo pat šių šalių nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Latgalos vadavimas iš bolševikų bendromis Latvijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis 1920 m. sausį yra pavyzdys, koks galėjo tada būti ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvai Lenkija taikė kitokius standartus – juos akivaizdžiai iliustravo Suvalkų sutarties sulaužymas ir Vilniaus okupacija 1920 m. rudenį. Skaityti toliau