Švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų turėtų būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.
Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane.
Plane numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos žinovų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų gebėjimus.
Šios priemonės padės pašalinti fizines, psichologines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą.
„Planas buvo rengiamas tariantis su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklų, universitetų atstovais, stengiantis atsižvelgti į praktikų pastabas. Turime artimiausių metų gaires, numatytą finansavimą.
Tai, ar gerai pasirengsime į mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus, labai priklausys nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės, vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos žinovų, taip pat nuo mokytojų, mokinių tėvų nuostatos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pernai pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais.
Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.
„Švietimas yra viena iš pamatinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių, tačiau daugybę metų turintieji negalią neturėjo galimybės rinktis, jie buvo nukreipiami į segreguotas specialaus ugdymo įstaigas.
Sutarimas, kad nuo 2024-ųjų šios diskriminacijos turi nelikti, teikia daug vilties. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad pokyčiai vyksta lėtai ir iki kokybiško įtraukaus ugdymo eisime ne vienerius metus.
Bet dabar, kai kryptis aiški, kai yra numatytos lėšos ir numatytos priemonės, mes tikimės, jog nebesigręžiosime atgal ir gerokai sparčiau judėsime kokybiško ugdymo kiekvienam vaikui, kiekvienoje miesto ar miestelio mokykloje link“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė.
Keisis mokyklų aplinka
Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizainobūdais grįstus patarimus mokyklų aplinkai. Patarimai bus suderinti ir aptarti su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.
Numatoma, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpio projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino būdus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021–2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos.
Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autistiškiems vaikams, turintiems sensorinių, psichologinių sutrikimų.
Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos žinovai bus išmokyti jomis naudotis.
Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.
Stiprinamas darbuotojų pasirengimas, steigiami nauji etatai
Bus sukurtas ir įdiegtas įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos žinovai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti žinovų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės žinovų grupės.
Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino būdus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.
Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, psichologinių ir protinių sutrikimų.
Bus rengiami mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos žinovų komandoms, švietimo psichologinių tarnybų žinovams.
Numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos žinovų etatus.
Plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos žinovų pareigybės mokyklose ir švietimo psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą.
Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.
Taip pat nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos žinovų (specialiųjų mokytojų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių mokytojų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos žinovų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.
Konsultacinę pagalba mokykloms teiks regioniniai centrai
Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su savivaldybėmis bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus atnaujinta jų infrastruktūra, telkiami žinovai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis.
Žadama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams.
Numatomos priemonės stiprinti kurčiųjų ugdymą parengiant ir įgyvendinti surdopedagogų, gestų kalbos vertėjų, kurčiųjų mokytojų, mokytojų padėjėjų gebėjimų tobulinimo programas, suteikti jiems gestų kalbos pagrindus ir supažindinti su kurčiųjų kultūra.
Mokytojai galės įgyti papildomą specializaciją
Plane numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis mokytojas studijuotų ne mažesnį kaip 6 kreditų įtraukaus ugdymo rengimo kursą, apimantį skirtingų mokinių ugdymosi poreikių pažinimą ir ugdymo rengimą, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą.
Taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės mokytojai – dalyko ir specialiojo ugdymo ar tarptautinės jungtinės studijų programos bakalauro.
Mokytojo gebėjimus jau turintiems asmenims bus siūloma įgyti specialiojo mokytojo, logopedo, tiflopedagogo, surdomokytojo ar kitą švietėjo specializaciją.
Siekiant patenkinti švietimo pagalbos žinovų poreikį, ketinama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.
