Mokyklų vadovus bus galima paskirti greičiau

Siekiant pritraukti ir išlaikyti mokyklų vadovus, gerinamos jų darbo sąlygos, keičiama atrankos ir vertinimo sistema. Mokyklų vadovų konkursai bus surengiami per trumpesnį laiką, mažės biurokratinė vadovų našta, o savivaldybės ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams galės teikti materialinę paramą, pavyzdžiui, kompensuoti kelionę į darbą, aprūpinti būstu. Tai numato šiandien Seimas patvirtinti Švietimo ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimai, kuriuos parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Mokyklų vadovų paieškos klausimas yra tapęs iššūkiu ne vienoje savivaldybėje. Iki šiol konkursai truko ilgai, žmonės į juos nesiveržė tiek dėl pačios vertinimo sistemos, tiek nelengvo darbo, popierizmo. Todėl parengėme reikalingus pakeitimus, kurie supaprastins atrankos ir priėmimo, vertinimo procedūras, įgalins mokyklų steigėjus teikti daugiau pagalbos ir paramos mokyklų vadovams, panaikins prievolę rengti perteklines ataskaitas”, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Seimui pritarus, sutrumpintos neproporcingai ir netikslingai ilgos viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti procedūros. Viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti skelbiamas likus ne 6, o 4 mėnesiams iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.

Taip pat nustatyta, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, skiria į pareigas, viešą konkursą organizuoja ne savivaldybės taryba, o savivaldybės meras. Toks pakeitimas priimtas įvertinant savivaldybės tarybos posėdžių periodiškumą, veiklos apimtis, kai dėl svarstomų klausimų gausos nepriimami sprendimai dėl švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir perkeliami svarstymui kitam savivaldybės tarybos posėdžiui, ir mokyklos priverstos tęsti darbą be nuolatinio vadovo.

Mažinant administracinę naštą, supaprastintas mokyklų veiklos dokumentavimas. Nustatyta, kad vietoj dviejų ataskaitų – švietimo įstaigos vadovo veiklos ir švietimo įstaigos metinės veiklos – švietimo įstaigos vadovas teikia vieną metinę veiklos ataskaitą,

„Turime suteikti daugiau laisvės ir galimybių mokyklos vadovui plėtoti iniciatyvas, kurti ir įgyvendinti idėjas, kurios būtų nukreiptos į šiuolaikiškos mokyklos viziją, laimingą mokyklos bendruomenę, o ne į perteklinį popierizmą”, – pažymi ministras A. Monkevičius.

Turintiems bent 10 metų vadovavimo vienai švietimo įstaigai patirtį ir siekiantiems dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti, nebus būtina Nacionalinėje švietimo agentūroje atlikti kompetencijų vertinimą. Pretendentai galės pasirinkti jam prilyginamą vertinimą, atliekamą darbo vietoje peržiūrint veiklos dokumentus, atliekant interviu tiesioginiu ar nuotoliniu būdu. Anksčiau ši galimybė buvo taikoma tik tiems mokyklų vadovams, kurie turėjo ne mažesnę kaip 20 metų vadovavimo vienai švietimo įstaigai patirtį.

Patikslintos vadovų rezervo sąlygos. Į rezervą galės būti įtraukiami ne tik atitinkantys švietimo įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir motyvuoti, turintys lyderystės gebėjimų asmenys. Įtrauktiems į rezervą asmenims, turės būti sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją – vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas.

Pirmą kartą Švietimo įstatyme įstatyme įteisinta nuostata, kad mokyklos steigėjai gali skirti materialinę paramą ne tik mokytojams, kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams, bet ir mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, pagalbos mokiniui specialistams. Toks pakeitimas priimtas atsižvelgiant į pakankamai didelį specialistų trūkumą.

Įstatymų pakeitimai įsigalios pasirašius Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Primename, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja atrankos į švietimo įstaigų vadovus pakeitimai, užtikrinsiantys didesnį objektyvumą, taip pat griežtesni reikalavimai vadovų kompetencijų vertintojams. Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) atliekamas bendrų kandidato, o savivaldybėje – orientuotų į konkrečios mokyklos valdymą kompetencijų vertinimas bus lygiavertis.

Kaip ir anksčiau, pretendentų kompetencijos vertinamos dviem etapais: Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) ir savivaldybėje. Skirtumas tas, kad kandidatas galės bendrai per abu etapus surinkti 50 balų. Pirmojo etapo rezultatai sumuotųsi su antrojo, vadovu galėtų tapti surinkęs ne mažiau kaip 31 balą. Pagal ankstesnę tvarką, abiejų vertinimo etapų rezultatai buvo nesumuojami. Jei kandidatas NŠA gaudavo žemesnį įvertinimą, antrajame etape savivaldybėje negalėjo dalyvauti.

Savivaldybių duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. nuolatinių vadovų neturėjo maždaug kas dešimta švietimo įstaiga: 105 bendrojo ugdymo mokyklos ir 94 darželiai.