Žymos archyvas: Simonas Daukantas

Konferencija Seime apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (0)

Tilžėje. Apie 1928 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, literatūros, kultūros istorijos tyrimais ir įžvalgomis, telkti akademinę ir mokytojų bendruomenę.

Konferencijoje bus aktualizuojamos Simono Daukanto ir Vydūno pamokos, aptariama jų įžvalgų svarba dabarčiai, dėmesio centre atsidurs Simono Daukanto lietuvybės programos ir Europos paveldo klausimai. Konferencijos metu veiks paroda „Simonas Daukantas: laikas ir asmenybė“, vyks praktinis kūrybinis užsiėmimas „Kaip sudominti mokinius kalbinės, etnografinės ir tautosakos medžiagos rinkimu ir tyrinėjimais bei sakytinės istorijos kaupimu?“

Į konferenciją kviečiami bendrojo lavinimo mokyklų ir užsienio lietuviškų mokyklų mokytojai, akademinė bendruomenė, lituanistai ir visi besidomintys.

Simonas Daukantas | wikipedija.org nuotr.

Registracija vykdoma iki spalio 9 d. Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“ paspaudus skiltyje Registracija.

Konferencijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad konferencija vyks dvi dienas. Tie, kurie norėtų dalyvauti tik vieną dieną, prašomi registruotis el. paštu Meile.Ceponiene@upc.smm.lt arba tel. (8 5) 277 9881.

Dalyviams bus išduotos pažymos.

Programa: Konferencija Seime. Daukantas ir Vydūnas

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Konferencija Seime apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (tiesioginė transliacija) (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Spalio 12-13 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, literatūros, kultūros istorijos tyrimais ir įžvalgomis, telkti akademinę ir mokytojų bendruomenę. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (tiesioginė transliacija) (1)

Tilžėje. Apie 1928 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė (10)

 Penktojo seminaro "Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje", įvykusio dailininkės Gražinos Didelytės galerijoje "Andeinė", dalyviai | R. Jasukaitienės nuotr.

Gegužės 26-ą dieną vyko penktasis seminaras „Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“ Dzūkijos nacionaliniame parke, dailininkės, ąžuolų mylėtojos  Gražinos Didelytės sodyboje, jos galerijoje „Andeinė“  (Rudnios kaimas, Marcinkonių seniūnija). Verta priminti, kad pirmasis tokio pobūdžio seminaras įvyko prieš dešimtmetį, 2008m. Tautos Atgimimo Ąžuolyne, antrasis – Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus, trečiasis – Kaune, ketvirtasis – Kėdainių urėdijoje. Eilė būtų atsiliepti žemaičiams, ten taip pat netrūksta įspūdingų ąžuolų bei juos mylinčių žmonių. Juolab, kad pirmąjį muziejų Lietuvoje Dionizas Poška įkūrė dviejuose ąžuolo kamienuose – Baubliuose, o apie didingą mūsų tautos praeitį, siedamas ją su sengire, savo raštuose pasakojo kitas žemaitis – Simonas Daukantas. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai (0)

Pixabay.com nuotr.

Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.

Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau

Patvirtinta Simono Daukanto 225-ųjų gimimo metinių minėjimo programa (0)

Simonas Daukantas | Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, šviečiamąją programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Simono Daukanto metais (0)

Simonas Daukantas | enciklopedija.lt nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto gimimo, nusprendė 2018-uosius paskelbti Simono Daukanto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo (projektas Nr. XIIIP-1409(2) vienabalsiai balsavo 94 Seimo nariai.

Seimas šį sprendimą priėmė siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei. Skaityti toliau

S. Daukanto 225-ąsias gimimo metines ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį pasitinkant (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Lapkričio 16 d., Papilėje (Akmenės r.), vyks konferencija – „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“, kurioje bus pristatomi Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) vykdomos Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos 2017 metais atlikti tyrimai bei naujausi su etnine kultūra susiję leidiniai. Konferencijos tikslas – aptarti svarbius etninės kultūros puoselėjimo klausimus, remiantis naujausiais tyrimų duomenimis.

Kartu su konferencija rengiamame Etninės kultūros globos tarybos ir jos padalinių – regioninių etninės kultūros globos Skaityti toliau

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Vaikų darbų paroda Seime primins lietuvišką valiutą – litą (0)

 coinz.eu nuotr.

Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau

Apie Ventos regioninio parko paslaptis – naujame lankytojų centre (1)

Ventos parko lankytoju centras_vstt.lt nuotr

Spalio 8 d. atidaromas naujas Ventos regioninio parko lankytojų centras, kurio ekspozicijos tema – „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“.  Ventos regioninis parkas –  unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. Ventos upės atodangos – unikalios, turinčios pasaulinę mokslinę vertę.

Ventos regioniniame parke sluoksnis, menantis juros periodą, yra žemės paviršiuje. Tad čia galima rasti belemnitų ir fosilijų, kuriems daugiau kaip 200 milijonų metų. Skaityti toliau

A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė (28)

mjr.lt nuotr.

Nedaug tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes – baltai, aisčiai. Ši giria – mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną Skaityti toliau

R. Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas (12)

Simonas Daukantas

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią.

Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje langus, regi būtent S. Daukanto vardu pavadintą aikštę, o atsiskaitydami 100 Lt banknotu kaskart regi jo atvaizdą. Skaityti toliau

Netekome žymaus istoriko Vytauto Merkio (2)

Vytautas Merkys (1929-2012) | LMA nuotr.

Vakar, liepos 25 dieną, eidamas 84-uosius metus, mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys. Netekome vieno iškiliausių Lietuvos istorikų, kurio vardą galėtume rašyti šalia Adolfo Šapokos, Zenono Ivinskio ar paties Vytauto Merkio vertintų ir tyrinėtų Simono Daukanto, Konstantino Jablonskio, Igno Jonyno.

Didžiąją gyvenimo dalį Vytautui Merkiui teko gyventi sovietinės okupacijos laikotarpiu, tad dalyje jo kūrybinio palikimo neišvengiamai atiduota duoklė tos epochos ideologiniams reikalavimams, nors dėl jų istorikas niekada neaukojo faktografinio tikslumo ir mokslinio sąžiningumo. Skaityti toliau