Žymos archyvas: Saulės arkliukai

G. Kniukšta. Šiandien turime parašyti po laišką… (nuotraukos) (0)

Lakajos kraštovaizdžio draustinio atliekos | G. Kniukštos nuotr.

Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai.

Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė Vyriausybė. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau

V. Sinica. Dėl J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ „rasizmo“… (5)

J. R. R. Tolkienas | AP nuotr.

Priklausau kartai, kuri augo žiūrėdama J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ filmus (knygas tai visos kartos skaitė). Buvau ir esu nepataisomas „Žiedų valdovo“ fanas, turiu visus filmus, visas dokumentikas, garso takelius ir t. t.

Menotyrininkai išsijuoktų, bet man visada buvo „Žiedų valdovo“ privalumas, o ne trūkumas, kad jame yra labai aiškūs gėris ir blogis, o ne 50 pilkų atspalvių. Skaitydamas ar žiūrėdamas blogio gali nekęsti visa širdele ir jokie maišyti jausmai tavęs dėl to neapima, sirgti už gėrį irgi be jokių dvejonių. Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Pasaulio gimimas pagal Eriką Petunovienę (Aytę) (0)

Erika Petunovienė (Aytė). Eros. Drobė, akrilas. 80 x 110 cm. 2018.

Erikos Petunovienės (Aytės) paroda „Pasaulio gimimas“ kuria paslaptingą pasakos, mito, sakmės apie pasaulio pradžią nuotaiką.

Orfizmu dvelkiančios autorės kompozicijos (pvz., „Kraštovaizdis“, „Vidurdienis“, „Simfonija“) išreiškia kūrinio prasmę be objekto, tiesiog spalvų ir formų pajautimu, primindamos Roberto ir Sonios Delaunay ryšio su jutiminiu pasauliu atsisakiusį vaizduotės žaismą. Polokiškos dvasios (nors ir menkesnio formato) „Grįžulo ratai“, kaip ir nežabota energija trykštantis „Eros“, išreiškia ne tik raudoniu pulsuojantį geidulingumą, bet ir mistinį veržimąsi į Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Prisimename Joną Švedą (0)

Pranešimą skaito dr. Daiva Tamošaitytė | Asmeninė nuotr.

Spalio 9 d. žymiam Lietuvos pedagogui, dainų švenčių vyr. dirigentui, valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ir Liaudies instrumentų katedros Valstybinėje konservatorijoje įkūrėjui Jonui Švedui būtų sukakę 110 metų. Ta proga LMTA spalio 9 d. įvyko respublikinė mokslinė-metodinė konferencija „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis“ ir koncertas „Jonas Švedas – atmintis gyva“. Plenarinį pranešimą skaitė dr. Daiva Tamošaitytė. Skaitytojo dėmesiui siūlome straipsnį, parengtą konferencijoje skaityto pranešimo „J. Švedo vizija „Globalios Lietuvos“ kontekste“ pagrindu. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Vidmantas Balkūnas: apie fotožurnalistiką ir kitas profesijas (0)

Vidmantas Balkūnas | Asmeninė nuotr.

Mielieji, štai ir vėl siūlome jaunimui „pasimatuoti“ profesijų… Mūsų svečias Vidmantas Balkūnas pasakoja ne tik apie savąjį fotožurnalisto darbą, bet ir apie kitas retas, pavojingas, atsakingas profesijas. Kadangi Vidmantas – labai plataus akiračio žmogus, žingeidus, pilietiškas, išprusęs vaikinas – minčių apie mūsų visuomenę jam kyla daug. O kadangi jo plunksna gana laki – įrašai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ virsta ir asmeniniu, ir visuomeniniu dienoraščiu… Kaip žinia, tokius tekstus skaityti daug įdomiau negu sausai „suraitytus“… Parinkome keliolika įrašų, o norintieji Skaityti toliau

D. Kuolys. Vartau slaptuosius ŠMM protokolus… Replika (1)

Švietimo ir mokslo ministerijos pastatas | Asmeninė nuotr.

Vartau kolegų pasidalytus slaptuosius Švietimo ir mokslo ministerijos protokolus… ir neatsistebiu.

Dar pernai ŠMM paskirstė 7 810 930 eurų konkrečioms ugdymo turinio atnaujinimo priemonėms pirkti! O iki šiol nežino ir negali pasakyti, kodėl ir kaip tą turinį atnaujins – neturi patvirtintų ugdymo turinio atnaujinimo gairių.

Galvoju: argi šie slaptieji ŠMM protokolai, pavadinti 09.2.1-ESFA-V-726 priemonė Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kas yra miškas Tau? (video) (3)

Andrejus Gaidamavičius | asmeninė nuotr.

Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.

Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau

D. Rastenienė. Gerų renginių sangrūda (1)

Sovietinis modernizmas | A. Ambraso nuotr.

Jai seniai stebiuosi, kaip gali būti, kad dažniausiai geri ar bent iš pavadinimo įdomūs renginiai susigrūda į tas pačias dienas ar eina tiesiog padieniui? Į klausimą iki šiol neatsakiau. Regis, informacijos gausu – rengėjai galėtų pasidomėti ir sąmoningai pasirinkti kitą kokią dieną. Juk kultūros renginių auditorija daugmaž ta pati… Bet taip nėra, renginiai ima ir sueina į tas pačias dienas… Ir taip toli gražu ne pirmas kartas!

Skaityti toliau

Sunaikinto Radvilų dvaro Kėdainiuose istorija (nuotraukos) (1)

Kėdainių dvaras. Autorius Napoleonas Orda (1807–1883 m.)

Išnykusių dvarų istorijose – nacių susprogdintas Kėdainių dvaras.

Pasiklydau laike… Tiek apkeliauta dvarų, bažnyčių ir kitų istorinių objektų, jog nepastebėjau, kaip pralėkė pavasaris, vasara, jau baigiasi ruduo… Kai kurie dvarai aplankyti po kelis ar net daugiau kartų, kiti dar tebelaukia, treti sugriuvo belaukdami…

Ne pirmą kartą aplankyti ir Kėdainiai. Ir jei ne tas žiaurusis karas, šiandien turėtume pačius gražiausias rūmus Lietuvoje. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Mirtis ir karnavalas (4)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaidoje sklinda džiaugsmas, kad Lietuvoje įsitvirtina Helovyno tradicijos, parduotuvėse graibstomi moliūgai, baisuokliška atributika ir pan.

Šios tradicijos puikiai gyvuoja Amerikoj, tapo savotiška šeimų, draugų ir kaimynų lankymo socialine švente. Bet jie neturi nei Vėlinių, nei Užgavėnių. Juokdariškas pasišaipymas iš mirties ir anapusinio pasaulio simbolikos ten virto bene pagrindiniu metiniu karnavalu.

Kitaip yra Lietuvoje – tai yra metas, kai lankome artimųjų kapus, raginame Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlinės, Ilgės, Stalai, Diedai… (audio) (2)

D. Vaitkevičienės nuotr.

Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).

Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau

G. Pitrėnienė. Ar ataneš man saulų… Poezija tarmiškai (0)

Gražina Pitrėnienė | Asmeninė nuotr.

Gražina Pitrėnienė apie save:

„Esu kilusi iš mažo Pakriaunio kaimelio Rokiškio rajone. Užaugau prie Kriaunos upės, tad ir slapyvardis kūrėjų svetainėje „Žalia žolė“ – Kriauna. Rašyti tarmiškai mane paskatino ir šioje svetainėje organizuojami respublikiniai tarmiškos kūrybos konkursai bei vienas iš jų organizatorių Algirdas Svidinskas, kurį laiką buvęs Rokiškio etninės kultūros puoselėtoju. Eiles rašau  rytų aukštaičių tarme, rokiškėnų patarme. Dalyvavau keliuose respublikiniuose tarmiškos kūrybos konkursuose bei šventėse Raudondvaryje. Mano kūrybą spausdina rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis“ skyrelyje „Pasirokavimai“, Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Būsimos plynės, jei mes leisime (nuotraukos) (4)

Peršokšna, miško upė | A. Gaidamavičiaus nuotr.

Užsakomuosiuose straipsniuose  Aplinkos ministerija giriasi, kad sugriežtino draustinių apsaugą ir juose neva pjūklai bus ilgam nutildyti. Bet iš tiesų naujovės pasieks tik mažą dalį draustinių – botaninius-zoologinius ir pelkinius.

Visuose kituose draustiniuose (kraštovaizdžio, hidrografiniuose, geomorfologiniuose ir kt.) ir toliau matysime plyno kirtimo vaizdus, nors plynieji kirtimai juose ir bus uždrausti. Esmė ta, kad šiuose draustiniuose bus leidžiama vykdyti vadinamuosius supaprastintus Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Vilniaus grafičiai (nuotraukos) (0)

Vilniaus grafičiai. Išterlioti buvę Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai. | J. Zvonkuvienės nuotr.

Senelis Vilnius verkia. …Ir nepasiekiu jam bent vienos ašarėlės nušluostyti. O Vilnius juk nėra vien vilniečių – Vilnius yra visų mūsų, visos Lietuvos. Jis yra kiekvieno iš mūsų – brangus, mylimas, gerbiamas miestas. Su garbingiausia seniausia istorija. Su lūžiais, pertvarkom, permainom. Su tautų, kalbų ir religijų santaika. Ir niekada jis nebuvo taip skriaudžiamas, taip sumaitotas, taip paniekintas, net pasmerktas, kaip dabar.

Žinau, kad nieko net nekrustels šis mano menkas tekstelis kažkokiam Skaityti toliau

M. Krasauskienė. Apē Dievą karvytį. Poezija tarmiškai (4)

Milda Krasauskienė- Juozapava | Asmeninė nuotr.

Milda Krasauskienė (kūrybinis slapyvardis Juozapava) apie save:

„Gimiau ir augau gražiame šiaurės rytų Aukštaitijos  kampelyje – Rokiškio rajone, Juozapavos kaime. Ten prabėgo mano vaikystė ir jaunystė, ten gimė pirmieji nedrąsūs eilėraščiai bendrine kalba. Vėliau, jau palikus tėviškę ir apsigyvenus Kaune, atradau internetinę rašančiųjų svetainę „Žalia žolė“, o kartu ir skiltį „Tarmiška kūryba“.

Pabandžiau rašyti ta kalba, kurią aš vadinu gimtąja, kuri ligi šiol man skamba kaip gražiausia muzika.  Didelio palaikymo ir paskatinimo sulaukiau iš Algirdo Svidinsko Skaityti toliau

D. Kuolys. Greito vartojimo valstybė. Replika (4)

Nepriklausomybės metais pastatyti ir Vyriausybės jau pasmerkti Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvos istorijos instituto rūmai –  liūdni valstybės laikinumo ženklai.

Kaip ir plynai kertama Labanoro giria.

Kaip karpomos lėšos kultūrai ir aplinkos apsaugai. Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Viliaus Ksavero Slavinsko vizijų pasaulis (0)

Vilius Ksaveras Slavinskas. Ekspresija. 2017. Drobė, akrilas. 100 x 100 cm. Valentino Kiauleikio nuotr.

Kaune, Girstučio kultūros rūmuose veikianti dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko paroda „Naujos vizijos“ panardina stebėtoją į siurrealią erdvę, perpinančią sąmonę su pasąmone, gyvenimą su sapnu, tikrovę su vizija. Įvairiapusiškai interpretuodamas vaizduojamus objektus ‒ haliucinacines pasąmoninio pasaulio būtybes ‒ autorius savo kūryboje laviruoja tarp simbolistinio siurrealaus figūratyvizmo ir ekspresyvios abstrakcijos.

Laisvi realybės ir fantazijos junginiai jo kompozicijose ne tik pasakoja iš pirmo žvilgsnio regimas istorijas, bet ir atveria dinamiškas, patį žiūrovą mąstyti ir savas Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Papilė (nuotraukos) (0)

Venta prie Papilės | J. Zvonkuvienės nuotr.

Papilė besanti daug gražesnė, daug įdomesnė, nei kaži kada seniai seniai įteigtas siauras vaizdas ir įspūdis. Žmonių šviesumas ten besąs neeilinis. Vien Danutė Jadvyga Veisienė ką reiškia!

Kiek tradicijų, švenčių, atradimų ir paveldėjimų per jos mintį ir pastangas čia jau įsigyveno… Būtent iš jos ir išgirdau kadais, kad kažkokiam Lakštingalų slėnyje vyksta lakštingalų naktys… Kasmet, gegužės pabaigoje. O dabar žmonės patikino, kad būtent ji, Mokytoja Veisienė, tai ir sumanė, įgyvendino. Renginys Skaityti toliau

D. Rastenienė. MO muziejus Vilniuje atidarytas (nuotraukos) (2)

Iš MO muziejaus atidarymo ekspozicijos | D. Slavinsko nuotr.

Kas yra MO? „Didžiojoje“ žiniasklaidoje apie šį naująjį muziejų Vilniuje jau nemažai rašyta. Šią savaitę jis triukšmingai ir prabangiai atvėrė duris savo lankytojams.

Kaip žinia, tai privačiomis lėšomis chemikų, biochemikų, mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų įkurtas modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, kuriam naujas pastatas pastatytas vietoje nugriauto „Lietuvos“ kino teatro. Skaityti toliau

Miškų grupė baigė savo darbą – A.Gaidamavičiaus ir komisijos nuomonės išsiskyrė, S.Dambrauskas inicijuoja grupinį ieškinį (3)

A. Gaidamavičius Labanoro žygyje | M. Malakausko nuotr.

Paskutinis darbo grupės posėdis įvyko spalio 15 d. Po posėdžio buvo pateiktas darbo grupės siūlymų projektas. A. Gaidamavičius surašė savo atskirą nuomonę.

A. Gaidamavičius: „Šiandien darbo grupė, pateikė savo pasiūlymus Aplinkos ministrui dėl plynų kirtimų mažinimo valstybiniuose miškuose. Aš šiems pasiūlymams nepritariau ir pateikiau aplinkos ministrui savo atskirąją nuomonę: Skaityti toliau

Labanoro žygio manifestas – 2018 m. spalio 13 d. (0)

Labanoro žygis | M. Malakausko nuotr.

1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).

2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai Skaityti toliau

D. Rastenienė. Apie skurdą (6)

Meškis Hugo | Asmeninė nuotr.

Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą

Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.

Skaityti toliau

M. Šerna. Labanoro žygis: refleksijos ir pamąstymai (video) (2)

Mindaugas Šerna | Asmeninė nuotr.

Teko dalyvauti Labanoro žygyje. Kilo minčių ir norisi pasisakyti. Galbūt tas mano pasisakymas skambės kiek utopiškai ir tam tikriems dalykams galbūt mes dar nepasiruošę, bent jau padrąsinkim save ir kitus ir drįskim pasisakyti, kalbėkim.

Esu dėkingas „Gyvas miškas“ kolektyvui už iniciatyvą ir nuožmų darbą, kuris ima virsti į pilietinį judėjimą, kuris, labai viliuosi, palies ir priežastis, šaknis, dėl ko mums, Lietuvai, taip nutiko ir nutinka ir Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Internetinių patiktukų reikšmės nustatymo klausimu (7)

VU Filosofijos fakulteto magistrantas Vytautas Vyšniauskas | Asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija, vadovaujama nihilizmo profesorės Ritos Šerpytytės, de facto pripažino, kad aš esu „Karbauskio bybčiulpys“ ir „šiukšlė“.

Verta įsidėmėti: jei kas kurį dėstytoją ar studentą išvadins necenzūriniais žodžiais, galite drąsiai reikšti pritarimą spausdami „patinka“ (o, ko gero, ir pritarti žodžiu), „nes tai gali reikšti pritarimą ne visam komentarui su jo vulgariu išsireiškimu, o Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui (5)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Gerbiami skaitytojai, rugsėjo 25 d. „Delfyje“ buvo atspausdintas Aido Pivoriūno, kuris yra Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, straipsnis „Miškų kirtimas – tarp mitų ir realybės“. Straipsnį galite perskaityti čia.

O mes skelbiame Andrejaus Gaidamavičiaus atsakymus į šiame straipsnyje iškeltus teiginius. Skaityti toliau

Labanoro žygis – jau istorija. Vaizdai atminčiai ir pasauliui (video) (1)

Sudargas. Piliakalniai | R. Patronaičio nuotr.

Po sekmadienio tylos atėjo pirmadienis. Žygeivių į Labanoro kirtimus žygis nenuvargino, nes štai turime paskelbtą sutvarkytą, sumontuotą videoįrašą, kaip vyko žygis. Tai galbūt pirmas masinis garbingas šio šimtmečio žygis, bet kirtimai – ne pirmas šimtmečio nusikaltimas… Tai – mūsų šimtmečio grėsmės, nelaimės, teiginio „pinigai privalo daryti pinigus“ įsigalėjimas. Ar nugalės žmonės globalines korporacijas ir Skaityti toliau