Žymos archyvas: Saulės arkliukai

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 3 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Stanislovo Moniuškos g. 9. Rytų fasadas | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos

Paskelbtų skyrių papildymai. 3 dalis Skaityti toliau

D. Kuolys. Petras Repšys bičiuliui Sigitui Gedai. Replika (5)

Sigitas Geda. Zitos Šliogerienės nuotr.

Vakar Užupyje sutikau Petrą. Užsukome alaus. O po to ir į dirbtuves – pažiūrėti jo sukurto paminklo Sigitui Gedai.

„Norėjau Sigitui padaryti… – sako Petras. – Bet dabar nežinau, kas toliau. Rašytojų sąjunga nori, kad stovėtų Vilniuje, Justiniškėse. Bet mano darbas ten netinka. Geriausiai būtų Sigito tėviškėje, Veisiejuose. O Justiniškėse galėtų Mindaugas Navakas ką nors didelio padaryti“.

Skaityti toliau

Margionys žiemą (nuotraukos) (0)

Margionys. Rymo senolė dravė ir niekas neatsimena, kiek jai metų... | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Suku ratus kasdien po kelis kartus aplink skurdžius miesto medžius ir krūmus… Kai daug prisninga – vis tiek gražu, bet kankina nostalgija išsiveržti į platesnes erdves, kur daug oro, daug vietos, mažai žmonių, ir net esu pasiryžusi klampoti per neperžengiamus pusnynus, ir pasiryžusi kurti pečius ir krosnis, net vandens iš šulinio parsinešti – pereiti prie natūralaus, sunkaus ir paprasto buvimo, pailsėti nuo interneto, kuris savo blogomis naujienomis kasdien drumsčia širdį, užmiršti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 2 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Paribio g. 2. „Atletiškieji“ stulpai | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos

Paskelbtų skyrių papildymai. 2 dalis Skaityti toliau

V. Balkūnas. Apie ugniagesius… (0)

Gelbėjimo akimirkos | V. Balkūno nuotr.

Kone dažniausias man užduodamas klausimas yra – ar nebaisu būna, kai dirbi karo zonoje? Vakar nuoširdžiai sau pripažinau, kad tai, ką aš ten patiriu, yra visiškas menkniekis palyginti su ugniagesių darbu.

Su tuo karu būna taip – nuvažiuoji kaip turistas. Pagyveni fronte kelias dienas ir grįžti. Kartais kažkur pašaudo, kartais kažkas pasproginėja, bet dažniausiai viskas praeina tyliai ir ramiai. Skaityti toliau

S. Jašauskytė-Kreiva Plunksna. Mažoji mano… (0)

Asmeninė nuotr.

Mažoji mano
Tarp pirštų byrantis smėli
Gražioji mano
Beribis padangių mėli

Skalsioji mano
Su ašara beriamas grūde Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Kinas ir spragėsiai (0)

Asmeninė nuotr.

Kino teatras – puikus intelekto bei neapykantos testas.

Neapykantai augant, turėjau apie tai anksčiau ar vėliau parašyti, bet paskutinioji patirtis pranoko viską.

* * *

Slinkdami savo vietų link pajutome apspardomas kojas, nes sėdintys ponai nepasivargino jų deramai patraukti, iš Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijos viliotinis… (video) (2)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Aplinkos ministerijos viliotinis Seime pavyko: plynų kirtimų draudimas saugomose teritorijose bus sprendžiamas tik pavasarį.

Prieš važiuodamas iš Labanoro į Jo didenybę Seimą, tą lemtingą, kaip tada atrodė, sausio 10-ąją, buvau nusiteikęs blogiausiam. Žinojau, kad Aplinkos apsaugos komitetas ruošiasi nepritarti įstatymo projektui dėl plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose. O tokios išvados rengėjas buvo Kęstutis Bacvinka, kuris iki eidamas Seimo nario pareigas buvo paprastu girininku ir, kaip dauguma miškininkų, turi gana siaurą požiūrį į mišką.

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas. Treniotos g. 31. Varčių fragmentas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos) Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Mamos gėlėta skarelė… (nuotraukos) (0)

„Skepetukės dzvi, jir abi reikalingos...“ | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė…

Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…

O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Skaityti toliau

D. Rastenienė. 2018-ųjų Kūčios ir Kalėdos (nuotraukos) (1)

2018-ųjų Kūčių stalas | R. Balkutės nuotr.

Tikra tiesa – mes patys sau tapome medijomis. Mano vidutinio lankomumo FB paskyros sraute – daugybė Kūčių vakaro ir Kalėdų ryto nuotraukų. Daugybė šiltų, gražių sveikinimų.

Gražiausiomis nuotraukomis buvo dalijamasi. Kadangi kas FB poste – vieša, surizikavau pasiskolinti net keliasdešimt nuotraukų, o iš jų matysime, kiek iš esmės tradicija yra tvirta, kiek jos dekoracijose naujovių, kas kaip švenčia, kas kur keliauja per Skaityti toliau

D. Kuolys. Kaip „pažangieji“ atskyrė lietuvių kalbą nuo lietuvių literatūros (10)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.

„XXI amžiuje pastebimai pasikeitė pasaulio, žmogaus ir visuomenės vertybės…“ – teigia mūsų Švietimo ir mokslo ministerija. Ir kaip šio žaibiško pasikeitimo įrodymą pateikė naują lietuvių kalbos ir literatūros sampratą.

Mokyklinio „Lietuvių kalbos ir literatūros“ dalyko pavadinimas reiškiąs lietuvių kalbą ir nebe lietuvių, o visą, visuotinę literatūrą, – tvirtino Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Adventas ir vilkai (1)

Pilkasis vilkas | naturephoto nuotr.

Su žiemos pradžia, adventinių ankstyvųjų pamaldų – rarotų tradicija, jaunimo bendravimo papročiais persipina stebukliniais ir tikrais įvykiais grįsti nutikimai su vilkais. Šaltis, sniegas ir badas šį paslaptingą miškų žvėrį gena arčiau namų ir vis dažniau jis susiduria su žmogumi.

Niūriausias žiemos pradžios metas vadintas vilkų dienomis, vilkų ruja: Andriejaus diena, tai jau žmonės pasikalba, kad negalima ulioti, nes vilkai, vilkų rujos siautėja, Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 7: Vytauto g. 4 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 4. Namo vaizdas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.

Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.

Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Prijuostėlės ant kryžių – padėka, maldavimas, atgaila (nuotraukos) (0)

Prijuostėlėmis apjuosti Zervynų kaimo kryžiai | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Kryžiai Dzūkijoje (Pietų Lietuvoje ir buvusiose teritorijose) nuo seno dabinami „žiurstėliais“, „kvartukėliais ” (prijuostėlėmis), kurios ant kryžiaus atsirasdavę nuotakai paliekant tėvų namus ir šitaip atsidėkojant ją užauginusiam kaimui, tėvams, krikštatėviams. Tą ritualą nuotaka atlikdavusi prieš išvažiuojant į šliūbą – stačia apvažiuodavusi kaimo kryžius (kaimo pradžioje, viduryje, gale ir prie gimtų namų bei „Krikšto totos ir momos“) …Dėkodama „pasikloniodavusi“.

Nešina prijuostėle skubėdavusi pas kryžių ir jaunamartė Skaityti toliau

G. Kniukšta. Šiandien turime parašyti po laišką… (nuotraukos) (0)

Lakajos kraštovaizdžio draustinio atliekos | G. Kniukštos nuotr.

Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai.

Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė Vyriausybė. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau

V. Sinica. Dėl J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ „rasizmo“… (5)

J. R. R. Tolkienas | AP nuotr.

Priklausau kartai, kuri augo žiūrėdama J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ filmus (knygas tai visos kartos skaitė). Buvau ir esu nepataisomas „Žiedų valdovo“ fanas, turiu visus filmus, visas dokumentikas, garso takelius ir t. t.

Menotyrininkai išsijuoktų, bet man visada buvo „Žiedų valdovo“ privalumas, o ne trūkumas, kad jame yra labai aiškūs gėris ir blogis, o ne 50 pilkų atspalvių. Skaitydamas ar žiūrėdamas blogio gali nekęsti visa širdele ir jokie maišyti jausmai tavęs dėl to neapima, sirgti už gėrį irgi be jokių dvejonių. Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Pasaulio gimimas pagal Eriką Petunovienę (Aytę) (0)

Erika Petunovienė (Aytė). Eros. Drobė, akrilas. 80 x 110 cm. 2018.

Erikos Petunovienės (Aytės) paroda „Pasaulio gimimas“ kuria paslaptingą pasakos, mito, sakmės apie pasaulio pradžią nuotaiką.

Orfizmu dvelkiančios autorės kompozicijos (pvz., „Kraštovaizdis“, „Vidurdienis“, „Simfonija“) išreiškia kūrinio prasmę be objekto, tiesiog spalvų ir formų pajautimu, primindamos Roberto ir Sonios Delaunay ryšio su jutiminiu pasauliu atsisakiusį vaizduotės žaismą. Polokiškos dvasios (nors ir menkesnio formato) „Grįžulo ratai“, kaip ir nežabota energija trykštantis „Eros“, išreiškia ne tik raudoniu pulsuojantį geidulingumą, bet ir mistinį veržimąsi į Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Prisimename Joną Švedą (0)

Pranešimą skaito dr. Daiva Tamošaitytė | Asmeninė nuotr.

Spalio 9 d. žymiam Lietuvos pedagogui, dainų švenčių vyr. dirigentui, valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ir Liaudies instrumentų katedros Valstybinėje konservatorijoje įkūrėjui Jonui Švedui būtų sukakę 110 metų. Ta proga LMTA spalio 9 d. įvyko respublikinė mokslinė-metodinė konferencija „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis“ ir koncertas „Jonas Švedas – atmintis gyva“. Plenarinį pranešimą skaitė dr. Daiva Tamošaitytė. Skaitytojo dėmesiui siūlome straipsnį, parengtą konferencijoje skaityto pranešimo „J. Švedo vizija „Globalios Lietuvos“ kontekste“ pagrindu. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Vidmantas Balkūnas: apie fotožurnalistiką ir kitas profesijas (0)

Vidmantas Balkūnas | Asmeninė nuotr.

Mielieji, štai ir vėl siūlome jaunimui „pasimatuoti“ profesijų… Mūsų svečias Vidmantas Balkūnas pasakoja ne tik apie savąjį fotožurnalisto darbą, bet ir apie kitas retas, pavojingas, atsakingas profesijas. Kadangi Vidmantas – labai plataus akiračio žmogus, žingeidus, pilietiškas, išprusęs vaikinas – minčių apie mūsų visuomenę jam kyla daug. O kadangi jo plunksna gana laki – įrašai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ virsta ir asmeniniu, ir visuomeniniu dienoraščiu… Kaip žinia, tokius tekstus skaityti daug įdomiau negu sausai „suraitytus“… Parinkome keliolika įrašų, o norintieji Skaityti toliau

D. Kuolys. Vartau slaptuosius ŠMM protokolus… Replika (1)

Švietimo ir mokslo ministerijos pastatas | Asmeninė nuotr.

Vartau kolegų pasidalytus slaptuosius Švietimo ir mokslo ministerijos protokolus… ir neatsistebiu.

Dar pernai ŠMM paskirstė 7 810 930 eurų konkrečioms ugdymo turinio atnaujinimo priemonėms pirkti! O iki šiol nežino ir negali pasakyti, kodėl ir kaip tą turinį atnaujins – neturi patvirtintų ugdymo turinio atnaujinimo gairių.

Galvoju: argi šie slaptieji ŠMM protokolai, pavadinti 09.2.1-ESFA-V-726 priemonė Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kas yra miškas Tau? (video) (3)

Andrejus Gaidamavičius | asmeninė nuotr.

Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.

Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau

D. Rastenienė. Gerų renginių sangrūda (1)

Sovietinis modernizmas | A. Ambraso nuotr.

Jai seniai stebiuosi, kaip gali būti, kad dažniausiai geri ar bent iš pavadinimo įdomūs renginiai susigrūda į tas pačias dienas ar eina tiesiog padieniui? Į klausimą iki šiol neatsakiau. Regis, informacijos gausu – rengėjai galėtų pasidomėti ir sąmoningai pasirinkti kitą kokią dieną. Juk kultūros renginių auditorija daugmaž ta pati… Bet taip nėra, renginiai ima ir sueina į tas pačias dienas… Ir taip toli gražu ne pirmas kartas!

Skaityti toliau

Sunaikinto Radvilų dvaro Kėdainiuose istorija (nuotraukos) (1)

Kėdainių dvaras. Autorius Napoleonas Orda (1807–1883 m.)

Išnykusių dvarų istorijose – nacių susprogdintas Kėdainių dvaras.

Pasiklydau laike… Tiek apkeliauta dvarų, bažnyčių ir kitų istorinių objektų, jog nepastebėjau, kaip pralėkė pavasaris, vasara, jau baigiasi ruduo… Kai kurie dvarai aplankyti po kelis ar net daugiau kartų, kiti dar tebelaukia, treti sugriuvo belaukdami…

Ne pirmą kartą aplankyti ir Kėdainiai. Ir jei ne tas žiaurusis karas, šiandien turėtume pačius gražiausias rūmus Lietuvoje. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Mirtis ir karnavalas (4)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaidoje sklinda džiaugsmas, kad Lietuvoje įsitvirtina Helovyno tradicijos, parduotuvėse graibstomi moliūgai, baisuokliška atributika ir pan.

Šios tradicijos puikiai gyvuoja Amerikoj, tapo savotiška šeimų, draugų ir kaimynų lankymo socialine švente. Bet jie neturi nei Vėlinių, nei Užgavėnių. Juokdariškas pasišaipymas iš mirties ir anapusinio pasaulio simbolikos ten virto bene pagrindiniu metiniu karnavalu.

Kitaip yra Lietuvoje – tai yra metas, kai lankome artimųjų kapus, raginame Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlinės, Ilgės, Stalai, Diedai… (audio) (2)

D. Vaitkevičienės nuotr.

Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).

Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau