Žymos archyvas: Saulės arkliukai

Iš fondų – į viešumą: Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje turimas dailininkų palikimas (nuotraukos) (0)

V. Kilinskienės nuotr.

Jau antrus metus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka dalyvauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos inicijuotos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projekte, šįkart ieškodama savo saugyklose saugomų dailės katalogų nenustatytų autorinių teisių turėtojų ir pristatydama paieškos rezultatus visuomenei.

Nustačius lig tol nežinotus autorinių teisių turėtojus, su jais pasirašomos autorinių teisių perdavimo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui sutartys ir Skaityti toliau

V. Daraškevičius. Sąjūdžiui – 30! Liepos mitingas Vingio parke (nuotraukos) (0)

Liepos 9 d. Sąjūdžio mitingas / V. Daraškevičiaus nuotr.

Praėjo trisdešimt metų, nelengva viską prisiminti… Vis dėlto, peržiūrinėjant fotografijas, pavyksta atkurti kai kurias detales.

1988 m. liepos mitinge Vingio parke prie tribūnos ant apvalios pakylos, paprastai naudojamos dainų švenčių metu, išsidėstė daugiausia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.

Į mitingą susirinkę žmonės buvo iki pat viršaus užpildę parko tribūnos sėdimąsias vietas ir beveik visą vejos erdvę tarp tribūnos ir miškelio. Skaityti toliau

M. Balikienė. Prahos istorinių tualetų ir naktipuodžių muziejuje (nuotraukos) (0)

Tualetų muziejuje Prahoje / M. Balikienės nuotrauka

– Graži vasara, – pabandė užmegzti rimtą pašnekesį Bretšneideris.
Šūdo verta! – atrėžė Palivecas, dėliodamas indus į spintą.

Jaroslavas Hašekas. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai.

2015 m. vasara Prahoje buvo labai graži. Praverdama Prahos istorinių tualetų ir naktipuodžių muziejaus duris, žinojau, kad tai išskirtinė vieta Europoje. Apie ją rašyta lietuviškuose internetiniuose dienraščiuose, taip pat ir lenkiškoje spaudoje. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Klevai (nuotraukos) (1)

Senas klevas Balandinės sodyboje. Tučiai, Telšių r. /J. Zvonkuvienės nuotr.

Pareikit, kleveliai! Tikrieji, pareikit!

Malonu per kaitrą atsistoti po žaliu lapoto klevo skėčiu. Net nuo menko vėjelio plazda žali platūs klevo lapai, – lyg labiau pravėsinti orą norėtų. Gražu matyti, kai ant plonų kotelių juda gausybė žalių vėduoklių. Pastovėti po šiomis vėduoklėmis atbėga kiekvienas, kam bent minutę kitą autobuso palaukti reikia. Tai mieste, Klaipėdoje, vienoje miesto autobusų stotelėje. Na, stotelės beveik visur dabar įrengtos su stogeliais, priedanga nuo lietaus lyg ir yra. Bet štai nuo saulės – ne. Nes vienas geras stoteles keitė į kitas, būk tai į dar geresnes – su stikliniais stogeliais. Keistai dabar atrodo toks sumanymas. Taigi per kaitrą saulė tą stiklą Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba XIX: metalo dirbiniai 3 (padėtis 2008–2010 m.) (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėryno r. Traidenio g. 7. Lietvamzdis | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV.Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės)

XIX skyrius. Metalo dirbiniai

III dalis Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Nuo kurstiniuko iki smalinių amato (1)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr.

Netyčia aptikau kraštotyrininko Juozo Petrulio pasakojimą apie sakų, t. y. pušies, eglės dervos panaudojimo būdą: „Gruzdiečiuose – troboje, klojimuose, be balanos, žibintasi eglių bei pušų sakais, šią žibinimosi „priemonę“ neleidžiant užgęsti deginant specialiai klojimo bei kurio kito trobesio kertėj pamūrytame pečiuke, kurstiniuku vadinamu. Dargaičių k-mo (Gruzdžių valsč.) ūkininkai – senukai apie tą žibinimosi priemonę, kiek pastarieji atsimeną iš savo tėvų, papasakoja kai kurias smulkmenas. „Sakų rudenio ir žiemos reikalams – iš anksto Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba XIX: Metalo dirbiniai I (padėtis 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r. Lenktoji g. 53. Varteliai. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos;IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV.Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai;XVIII.Ugniasienės).

XIX skyrius. Metalo dirbiniai Skaityti toliau

Dvi interjero estetikos: modernumas ir tradicija (2)

Tradicinis interjeras / Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainės nuotr.

Apie etninius stilius, etnines detales interjere su „El Art“ dizaino studijos dizainere Evelina Labanauskiene kalbasi Beatričė Rastenytė

Beatričė Rastenytė:

– Iš šono žiūrint interjero dizainas atrodo labai įdomi ir patraukli, daug išmanymo reikalaujanti specialybė. Kaip jūs atradote interjero dizainą ir pasirinkote šį darbą? Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Trumpa šventviečių istorija (video) (0)

Dr. V. Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Birželio 2 d. dr. Vykintas Vaitkevičius Akmenės krašto muziejuje skaitė paskaitą „Trumpa šventviečių istorija“. Kviečiame savo skaitytojus paklausyti šios paskaitos videoįrašo, kurį nufilmavo Arūnas Ostrauskis. Kad būtų jums lengviau ir kad jus suintriguotume, pateikiame pranešimo labai trumpą santrauką, prašome atkreipti dėmesį, kad paskaitos pabaiga itin sutrumpinta, išklausykite video iki pabaigos.

Apibūdindamas Lietuvos šventvietes, dr. V. Vaitkevičius kalbėjo, kad tyrinėjant šventvietes susitinka įvairūs mokslai. Kai kurios gamtos vietos ypač svarbios, sukariame kelis šimtus Skaityti toliau

Atidaroma žymios naivistės Adelės Velykienės paroda Kaune (1)

4.Adelė Velykienė. Švenčių dieną. 1980. 60 x 85 cm. Kartonas, guašas. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė

Kaune, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64) 2018 m. birželio 28 d., ketvirtadienį, 16 val. rengiamasi atidaryti liaudies menininkės Adelės Velykienės 90-mečiui skirtą tapybos parodą „Kad viskas žydėtų“.

Parodoje bus galima pamatyti ne tik kone visą pačios menininkės kūrybinį palikimą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bei artimųjų kolekcijų, bet ir  brolio Juozo Banaičio (1917‒1988), sūnaus Gintauto Velykio, anūkių Lauros Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 6: Vytauto g. 49 / Stanislovo Moniuškos g. 6 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 49/Stanislovo Moniuškos g. 6. Namas iš šiaurės vakarų / A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, kodas 12377).  Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu.  Namas statytas 1901– 1911 m. Istorizmo stiliaus. Autorius registre nenurodytas (nežinomas). Pastatas karkasinis, gulsčių rąstų, sudėtingos laužytos konfigūracijos, raidės „L“ formos plano, ryškiai asimetriškas kiemo pusėje, su mezoninu šiaurės ir balkonu pietų fasade. Stogas dengtas cinkuota skarda.

Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Zita Vilutytė: kelias holizmo ir harmonijos link (0)

Zita Vilutytė prie savo kūrinio. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Šiauliuose gyvenančios ir kuriančios Zitos Vilutytės (g. 1970 m.) kūryba tokia įvairiapusė, kad ją sunku sutalpinti į bet kokius rėmus. Kūrėja – itin produktyvi muzikantė, kompozitorė, dailininkė, vienintelio Lietuvoje holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja, mąstytoja, ieškanti naujų kelių, kaip ateinančioms kartoms parodyti, jog pasaulis neturi ribų.

Ji surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Italijoje, Indijoje, Nyderlanduose, Gruzijoje, Makedonijoje), Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui (0)

D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.

Gegužės 27 d., sekmadienį, 12 val., Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos (Žemaičių g. 31A) galerijoje kultūrinių susitikimų „Dialogas ‒ žodis ir spalva“ autorius aktorius Egidijus Stancikas atidarys ir pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Tai išskirtinė, unikali paroda, atskleidžianti nepaprastą šv. karalaičio Kazimiero asmenybę, jos reikšmę Lietuvai, reflektuojanti būties prasmės suvokimą bei giliausias dvasines vertybes.

„Todėl, kada matysite mane su lelija, / ne apie mano sielą pagalvokite, / o apie Lietuvą ‒ tą tyrą žiedą, / kurį nešu į Viešpaties rankas.“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Skaityti toliau

M. Balikienė. Azartija (0)

M. Balikienė. Asmeninė nuotr.

Komercinio lošimo įstaigose kabo rūstūs skelbimai:

„Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų,

„Asmenims, įtrauktiems į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, įėjimas į lažybų punktą draudžiamas,

„Jei jums pasisekė atrodyti jaunesniu nei 18 metų, neįsižeiskite, mums paprašius parodyti savo asmens dokumentą.   Skaityti toliau

Trapių pajautų atvertys (0)

O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Gegužės 3 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta dailininkės – grafikės, tapytojos, juvelyrės – Rasos Vasilevičiūtės paroda „Pajautos“. Ši paroda tarsi atveria, kokia įvairiapusė dailininkės kūrybos aprėptis.

Kaip teigia pati kūrėja: „Esu mažumą – ketvertą metų – atitolus. Kartoti buvusias parodas – per lengva užduotis. Tad suskambės šiandieną išjaustos ir Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Laumės juosta – tiltas tarp žemės ir dangaus (0)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Laumės juosta yra vienas būdingų vaivorykštės, dangaus skliaute regimo efemeriško optinio reiškinio – įvairiaspalvės juostos – pavadinimas. Šis posakis, kiek romantizuotas ir plačiai vartojamas ne tik dangaus fenomenams, bet ir kitų sferų dalykams pavadinti, atrodo jau kiek banalokas. Tačiau gilinantis į jo kilmę, ištakas, vartojimo pradžią bei paplitimo baltų žemėse ir už jų ribų arealą, paaiškėja, kad vaivorykštės, kaip moteriškos mitinės būtybės ar jos atributo, samprata pasaulyje yra plačiai paplitusi, pradedant rytų, vidurio ir pietų Europa, baigiant pietvakarių Azija.

Skaityti toliau

Parašyta prieš tūkstantį metų: „Priegalvio knyga“ (0)

Sei Šionagon. XVII a. pabaigos piešinys | Vikipedijos nuotr.

Tai, kas verčia stipriau plakti širdį

Susijaudini matydama, kaip žvirbliai maitina jauniklius. Kai važiuoji pro žaidžiančius vaikus. Kai viena guli menėje, kur ką tik smilko nuostabūs smilkalai. Kai pastebi, kad brangus kinų veidrodis šiek tiek apsiblausė. Kai išgirsti, jog didžiūnas, sustabdęs vežimą prie tavo namų, siunčia tarnus pranešti apie atvykimą.

Kai išsitrinkusi galvą ir pasipudravusi apsivelki iškvėpintą suknelę. Net jei Skaityti toliau

Mes iš tų, kuriems reikalinga TĖVYNĖ, LIETUVOS VALSTYBĖ, TAUTA IR JOS KULTŪRA (0)

Tonio Strombergo nuotr.

Mieli bičiuliai, kad ir paskutinės dienos    2 proc. paskirti, geri darbai greitai atliekami.

„Saulės arkliukams“ labai reikalinga Jūsų parama!

Internetinį žurnalą „Saulės arkliukai“ leidžia VšĮ „Kultūros atmintis“.

Didžiuma darbų dirbami visuomeniniais pagrindais. Skaityti toliau

Atsikvošėjimo kursas, arba viešas prof. V. Radžvilo laiškas Lietuvos žmonėms (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Mieli skaitytojai, vakar „Saulės arkliukų“ redakciją pasiekė viešas profesoriaus Vytauto Radžvilo laiškas. Taip, tai laiškas, bet kartu ir atsikvošėjimo kursas su nuorodomis į tekstus ir vieną visai neseną videoįrašą. Juose ir artimiausių veiksmų planas, ir praeito laiko analizė, ir galimos ateities prognozės.

Mes pastarąsias savaites nemažai dėmesio skyrėme lituanistikos, konkrečiau – lituanistikos institutų klausimui laikydami jį mūsų visų išlikimo, egzistencijos simboliu, bet juk žinote žmogaus prigimtį – kalbos išsenka, ne visi ir kalba, kalba per mažai žmonių…, o šis prof. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008 – 2010 m.), XVII: dūmtraukiai (nuotraukos) (6)

Vilnius, Žėryno namų dūmtraukiai Vytauto g. 39 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai) Skaityti toliau

Paprastas Poteronių piliakalniukas… (0)

Nežinomo autoriaus užrašas prie Poteronių piliakalnio pažintinės lentos | J. Chockevičiaus nuotr.

„Atrodo, būtų paprastas piliakalniukas, kurių pas mus šimtai. Tik va kažkieno priklijuotas, lyg netyčia, užrašas priverčia akimirkai sustoti ir pagalvoti…“ (Jonas Chockevičius).

Sustok, praeivi,
Nukelk kepurę
Čia protėviai narsūs
Tau ateitį kūrė. Skaityti toliau

Papuošalai sekant lietuvių tekstilės ornamentais (nuotraukos) (0)

Miglės Morkūnaitės sukurtas papuošalas | D. Slavinsko nuotr.

Jau beveik visą mėnesį kauniečiai turi galimybę apžiūrėti galerijoje „Aukso pjūvis“ (K. Donelaičio 62) eksponuojamą Miglės Morkūnaitės papuošalų parodą „Margai rašyta“. Tai, sprendžiant iš Deivio Slavinsko nuotraukų, iš odos, dekoratyvinių akmenėlių ir galbūt audinio sukurti pakabukai, kurių centre – lietuvių senųjų audinių raštų fragmentai. Paroda dar veiks iki balandžio 9-os dienos. Skirta ji Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Gal ir į gera, kad mus ši informacija pasiekė kiek pavėluotai, dėl to jau galime suprasti, kaip žmonės į šią puikią, lauktiną, remtiną iniciatyvą reaguoja. Sako: taip gražu, Skaityti toliau

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro siūlymai dėl Kultūros ministerijos pateikto Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo (0)

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Kaip žinia, juodos griovimo bangos šiais metais Lietuvoje ritasi viena po kitos, tuo pat metu. Kelia didžiulį nerimą, bejėgystės jausmą… ir norą priešintis, griežtai išsakyti savo nuomonę, pareikšti valią.

Vilniaus universiteto vidinės pertvarkos, ištrynusios iš savo naujųjų struktūrinių darinių net žodį „lietuvių“, nežinia, kas ten dabar dedasi, mažai apie tai kalbama.

Lietuvos universitetų jungimai, kurių visuomenė taip pat tinkamai neapsvarstė, dabar jau ir apie tai nebešnekama.

Skaityti toliau

Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė (nuotraukos, video) (1)

Pavasario lygiadienis. Vilnius, Šventaragio slėnis. 2018-03-20 | R. Antulytės nuotr.

Pavasario lygiadienis – tai diena, kai dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šios dienos dienos vis ilgėja, o naktys – trumpėja. Būtent pavasario lygiadienį mūsų senojoje lietuviškoje tradicijoje prasidėdavo naujieji metai. Tai buvo svarbus atskaitos taškas, simboline prasme – šviesos pergalė prieš tamsą.

Jau dešimt metų naujai atgaivinti Vilniaus etninės kultūros centro rengiami pavasario lygiadienio renginiai vyksta vienoje svarbiausių, istorinių Vilniaus vietų – Šventaragio slėnyje. Čia kadaise stovėjo Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke dr. Dalia Urbanavičiene (10)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirting humanitarinių mokslų institutų „jungimą”… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

D. U. – Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pasiūlė sujungti į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą ne šiaip humanitarinius institutus, o lituanistinius  Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutus, prie jų dar prijungiant Seimui atskaitingą Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau

A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo (10)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.

Kovo 4 dieną Ministro Pirmininko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“.

Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.  Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas. Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008 – 2010 m.) XVI: stiklai III (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėryno rajonas. Treniotos g. 26. Senųjų durų fragmentas. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai,verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai) Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008 – 2010 m.) XVI : Stiklai II (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėryno rajonas. Birutės g. 19. Antrojo aukšto langas šiaurės fasade | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai)

XVI skyrius. Stiklai: nuo pavienių geometrinių formų, skaidos (fragmentavimo) iki ornamentų ir kompozicijų, raštuoto ir spalvoto stiklo Skaityti toliau