Žymos archyvas: Saulės arkliukai

Čiurlionio namai kviečia į renginių ciklą „Lietuvių dailės draugijai – 110“ (0)

M. K. Čiurlionis. Saulė. 2007 m. | Rengėjų nuotr.

1907 m. rugsėjo 15 d. (senuoju stiliumi – rugsėjo 2 d.) Vilniuje įsteigta Lietuvių dailės draugija. Besitelkiantis lietuvių menininkų sambūris buvo ne tik ypatingai svarbus akstinas M. K. Čiurlioniui galutinai apsisprendžiant apsigyventi Vilniuje, bet ir nepaprastai reikšmingas reiškinys, kuriant modernios lietuvių tautos tapatybę, žadinant lietuvių kultūrinę savimonę ir valstybingumo aspiracijas. M. K. Čiurlionis aktyviai įsitraukė į lietuvių dailininkų sąjūdį nuo pirmųjų šio judėjimo žingsnių: dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje, pats organizavo antrąją parodą, kūrė Lietuvių dailės draugijos įstatus, projektavo jos veiklą, prie Draugijos inicijavo Muzikų sekciją, aktyviai plėtojo Tautos namų projektą, pirmasis pažadėjo savo darbus dovanoti lietuvių dailės muziejui. Lietuvių dailės draugijos Čiurlionio kuopa labai nusipelnė, superkant ir Lietuvai išsaugant šio menininko palikimą.

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (situacija 2008–2010 m.) (XII): stoglangiai (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėrynas, Vytaauto g. 299. Stoglangis | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3dalis; X. Švieslangiai; XI. Frontonai.

Pirmiausia peržvelkime paprasčiausius, be puošmenų, vienokios ar kitokios formos stoglangius. Yra trikampių nemansardinio tipo, – čia viso labo tik dvišlaitis įstiklintas stogelis (be „dėžutės“ po juo): Pušų g. 30 (1 Skaityti toliau

K. Stoškus. Nesusikalbėjimo akligatviai (6)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

Perspėjimas. Prašytume pagalvoti, ar verta skaityti. Tekstas ilgas, sausas, visiškai nepritaikytas greitam skaitymui, nėra pikantiškų vietų.
Autorius.

1. Beviltiškas sumanymas. Pribrendo laikas įterpti savo trigrašį į lyg jau galintį užsimegzti pašnekesį, kodėl taip mums šiandien nesiseka tarpusavyje susikalbėti. Kalnai nesprendžiamų problemų kasdien griūva ant mūsų valstybės ir jos piliečių galvų, o mes… teįstengiame tik šurmulį sukelti. Audrą Skaityti toliau

V. Džekčioriūtė. Elgetos ir elgetavimas tradiciniame Lietuvos kaime (nuotraukos) (0)

Elgeta. Šiauliai. 1915–1916 m. | Asmeninio P. Kaminsko archyvo nuotr.

Šiandien žmonės, išgirdę žodį elgeta, pagalvoja apie skurstantį, pagalbos prašantį žmogų. Tačiau retas iš jų žino, kad dar visai neseniai elgetos nebuvo vien tik silpnieji ir skurstantieji. Atlikdami tik jiems ir kunigams būdingas pareigas, elgetos užėmė svarbią vietą tarp XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kaimo žmonių ir buvo ypač gerbiami.

Miestuose elgetavimas nedaug kuo skyrėsi nuo šiandieninio elgetavimo. Tai buvo opi socialinė problema, kurios mastai buvo kur kas didesni nei dabar. Skaityti toliau

Vasaros laukuose: (V) Nuo mėlynų žiedų iki lelijinių ir ametistinių (0)

Paprastoji trūkažolė | A. Stabrausko nuotr.

Paprastasis ežeinis (Echium vulgare), 1 ir 2 nuotr. Mėlynuojantys ežeinių krūmeliai atrodo įspūdingai, todėl gali būti ir sodybos puošmena. Žydi visą vasarą ir rugsėjį. Auga dirvonuose, palaukėse, ant ežių, dažniausiai sausose, vėjams atvirose vietose. Žiedai turi labai daug nektaro; net yra vabzdžių, kurie minta tik šių augalų nektaru. Seniau buvo pripažįstamas kaip gelbstintis įkandus gyvatei.

Didžiažiedis katilėlis (Campanula persicifolia), 3 nuotr. Vienas gražiausių katilėlių jų gentyje. Žiedai varpo formos, stambūs, net stiebai nuo jų svorio palinksta. Auga pamiškėse, miškų aikštelėse. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugsėjis (0)

Jaunimas renkasi į Lygiadienio šventę. 2015 | D. Rastenienės nuotr.

Rugių sėjos vardą įgijęs, pirmasis rudens mėnuo kadaise vadintas paukštlėkiu. Kaimiečio akys vis dažniau kyla į dangų, išlydėdamos būrius paukščių… Čaižus kėkštų riksmas lazdynuose primena apie riešučio pačią brandą. Dar diena kita ir riešutai, kad ir mažiausio vėjelio sujudinti, ims kristi iš savo gūželių, slėptis po lapų kilimu.

Valstiečio artimiausi kaimynai ir vyšnių vagišiai špokai didžiausiais būriais jau kadų kadais paliko tėvynę, bet špokai-atskalūnai, išsibuvę, išsiskraidę po plačias apylinkes, Skaityti toliau

A. Peškaitis. Poezija (0)

Arūnas Peškaitis | Asmeninė nuotr.

Pro langą mano kaltės
pro langą kelias mano
akelės ak akelės kiek jūs
išverkti galit tikėkit nepražūsiu
man jūsų gaila akys nes jūs
manęs nematę į daiktus kreivai
žiūrit aš myliu ir mylėsiu kaip moku ir
ką moku pro langą kaltės kelias
už mano durų juokas nemoku Skaityti toliau

Vasaros laukuose (IV). Tarp raudonų žiedų (0)

Kvapioji avietė | A. Stabrausko nuotr.

Praslinko sunkus laikotarpis. Vadinamasis, pasak astrologų, užtemimų koridorius (tarp Mėnulio užtemimo rugpjūčio 7 d. ir Saulės rugpjūčio 21 d.), tad dabar galime ramiai pasidžiaugti likusia vasara. Juo labiau kad ir karščiai gal nebekamuos.

Šįkart saujelė raudonžiedžių, retesnių, mažiau težinomų, galbūt ir retai gamtoje tematomų.

Kvapioji avietė (Rubus odoratus), 1 nuotr. Status, plačiai išsiskėtęs krūmas, apie 1,5 m aukščio. Stambūs lapai, o žiedai iki 5 cm skersmens, kekėse. Atkeliavusi iš Skaityti toliau

L. Giedraitis. Sudervės pašonėje (5)

Liudvikas Giedraitis | D. Rastenienės nuotr.

Keliautojas, žygeivis Liudvikas Giedraitis, daugelį metų vedęs moksleivius įvairiais pažintiniais Lietuvos keliais, šį kartą nenutolsta nuo Vilniaus ir siūlo maršrutą PILAITĖ–BUIVYDIŠKĖS–GINEITIŠKĖS–ANTEŽERIS–ZUJŪNAI (7 km). Vilniečiai, prisipažinkime, juk nepažįstame savojo miesto apylinkių!

Atvažiuojam iki stotelės Pilaitė. Pietvakarių pusėj – pušynais apaugusi kalva, kopiam į ją. Tai piliavietė, dvarvietė. Čia,  Sudervės upelės kilpoj, XVI a., pasak archeologų, buvo pastatytas „uždaras gynybinis ir gyvenamasis mūrinių pastatų komplektas“, apjuostas iki 1,5 m storio siena su bokšteliais. Skaityti toliau

Profesija – etnomuzikologas: kalbamės su prof. Daiva Račiūnaite-Vyčiniene (video) (0)

Prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje (10)

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.

2017 m. liepos 4 d., Valstybės – karaliaus Mindaugo – dienos išvakarėse Vilniaus miesto rošušėje buvo atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Ši paroda tarsi  papildo 2016 m. Vilniaus karininkų ramovėje surengtą L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodą. Beje, parodos Vilniaus rotušėje atidaryme dalyvavo gausus meno ir Lietuvos istorijos mylėtojų. Į parodos atidarymą atėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, rašytojas Jonas Užurka, Utenos kolegijos direktorius  Gintautas Bužinskas, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, Skaityti toliau

Vasaros laukuose (III). Geltonieji saulės žiedai (nuotraukos) (1)

Geltonasis bobramunis | A. Stabrausko nuotr.

Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria), 1 nuotr. Bobramunis – taip pavadino mūsų botanikai, o liaudyje yra ir tokių sinonimų: geltonoji ramunė  (Panevėžys, Telšiai), geltonasis ramulis (Žagarė), laukinės karvaitės (Alytus)… Pasimerksite namuose – nušvis visas kambarys, ir kvepia kaip baltagalvės (ramunės) – „ramuniškai“, su medaus atspalviu. Vaistažolininkai rašo, jog padeda sergant tulžies ir kepenų ligomis.

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), 2 nuotr. Daugiametė, išauga iki 100 cm aukščio, tad pastebėsite ir aukštose žolėse.. Nereta, bet auga pavieniui. Jau pats rūšinis vardas sako, jog vaistinis Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba IX (3). Stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (3)

Vilnius, Žvėryno r. Dionizo Poškos g. 61 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis; 2 dalis.

IX. Stogų skydai

3 dalis. Skydai su mansardų langų dekoru

Čia jau yra vienokia ar kitokia įdomesnė langų apdaila, jie ornamentuoti. Dauguma atvejų ornamentuotos ir vėjalentės, karnizai. Įdomi Pušų g. 1 namo skydo lango viduriniojo stiklo skaida iš kelių geometrinių figūrų (1 nuotr.). Skaityti toliau

M. Balikienė. Bloga akis (0)

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau

K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų (109)

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas kalba ir kalbės tarmiškai, Tarmių metai nesibaigs iki jų mirties. Tarmė yra žmogaus savastis, tik tarmiškai dabar jis dažnai kalba tada, kai kiti negirdi – su giminėmis, draugais. O kas apie tarmes neturi elementarių žinių, tam bent 10 minučių gyvenime galėtų skirti. Tų trumpų žinių galima gauti ir iš šio straipsnio.

Regionų metai apie tarmes šiek tiek primins. Tarmės – etninės ir tautos kultūros pagrindas, patikimiausiai nubrėžiantis ir kultūrinių regionų ribas. Gaila, kad per būsimus Regionų metus numatoma kalbėti ir apie mažiau
Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX-2): stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 11 namo skydo fragmentas | K. Karašausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis)

IX. STOGŲ SKYDAI

2 dalis. Skydai su vėjalenčių, karnizų dekoru bei kryžmomis Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

2017-ųjų Jūros šventė Klaipėdoje (nuotraukos) (0)

2017-ųjų Jūros šventėje Klaipėdoje | J. Zvonkuvienės nuotr.

LAIVŲ PAMATYTI. Su anūke Elena ėjome laivų pažiūrėti. Klaipėdos širdis per šią Jūros šventę – laivų stiebų parkas. Puikiausi įvairių kraštų burlaiviai prigludę krantinėse. Dangus giedras, vėjelis šiltas, žmonės vasariškai nuotaikingi, sukasi ir griaudžia ryškiaspalvės karuselės, gardėsių ir menų pilna didžiausia Lietuvos mugė… Visi tik ir fotografuoja. Ir mudvi su Elena. Pažiūrėkite, kas išėjo.

Klaipėda, 2017- 07- 30 popietė. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Gražus ir geras (iš „Afroditės kuoduko“) (0)

Negandos baigiasi

Laska turėjo jaustis „crazy“ tarp to, kas ji buvo, tarp savo „perfect“, tarp savo moteriškojo genijaus, ir savo vargystės. Koks neatitikimas – jos balta kašmyrinė suknelė, jos romanai ir eilės, jos printinantys romano puslapius printeriai ir jos vasara. Ji nuolat ateina į vienus namus ir jis ten visada jos laukia, ji atsirakina duris ir jis ten gyvena, ji padeda rankinę, ne taip kaip viešbutyje, ant gražaus senovinio stalelio raitytomis kojomis prie durų, įdėjusi šviesiai mėlyną užrašų knygelę, prirašytą įdomių įdomiausių dalykų, lyg žinodama, kad jis ją skaitys, o durys neužrakintos… Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: pumpotaukšliniai (0)

Švininė vilktabokė | A. Stabrausko nuotr.

 Didįjį kukurdvelkį (Langermannia gigantea) pažįsta daug kas, nes vasarą, ypač labai šiltais periodais su liūtimis, šie įspūdingo dydžio (būna ir apie pusės metro aukščio, 2 metrų apimties) balti rutulio formos grybai neretai matomi iš tolo. Jų nuotraukas skelbia dienraščiuose, žurnaluose, rodo televizijos naujienų laidose. Čia skelbiamas egzempliorius rastas sodely prie daugiabučio, jį kažkas apvertė; ką gi, galimybė pamatyti, kaip jis atrodo iš apačios, kuo prisitvirtina žemėje (1 nuotr.) bei perpjautą (2 nuotr.).

Skaityti toliau

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė (1)

Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“?

Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo kilęs toks įspūdis, kad, tarkim, chemijai ar matematikai skiriama kur kas daugiau dėmesio? Tai reikštų, kad svarbiau išmokti skaičiuoti nei būti doram? Na, žinoma! Koks būtų vagis, jei nemokėtų skaičiuoti? Skaityti toliau

Vasaros laukuose (II). Tarp baltų žiedų (0)

Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare). Baltagalvė? Mes vis tiek eilėraščius ir dainas nuo seno, kaip kūrėme, taip ir kursime apie ramunę: https://www.pakartot.lt/album/o-ramunele-pasakyk/o-ramunele-pasakyk-valsas. „O ramunėle, pasakyk, kas mane myli, atsakyk“, – ramunė nuo senovės yra burtažolė. Moteris, gimusi 1908 metais, kažkada paaiškino, kaip burdavosi jos jaunystėje (užrašyta Žagarės apyl.): „Skink po vieną baltą lapelį (juos botanikai vadina „liežuviškais baltagalvės graižo žiedais“ – A. S.), sakydamas: myli – nemyli – prie širdies glaudžia – spjauna – bučiuoja – po velnių

Skaityti toliau

B. Rastenytė. Laikas ir erdvė. Esė (0)

Beatričė Rastenytė | Asmeninė nuotr.

Aš esu savo laikas ir savo erdvė.
Laikas išbėga kaip smėlys pro pirštus.
Sudyla erdvė.
Laikas ištįsta amžiumi, be namų.
           

Jonas Mekas 

Egzistuoja objektyvus laikas, jo skaičiavimas (dienos, metai, epochos), ir erdvė (miestai – valstybės – žemynai), jų išsidėstymas Žemėje, tačiau tai objektyvu tik Saulės sistemos ribose. Tolimesniame kosmose, visatų ir galaktikų begalybėje Skaityti toliau

J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai (0)

Dr. Jolanta Zabulytė | Asmeninė nuotr.

Turbūt ne vienam teko matyti prie mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse pastatytus medinius paminklus – stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis, kryžius. Tokių paminklų esama ir kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne. Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Trumpai papasakosiu, kokie buvo senieji XIX–XX a. pradžios mediniai paminklai: supažindinsiu su atskirų Lietuvos vietovių paminklų būdingomis formomis ir dekoru, sužinosite, kokiomis progomis ir kur jie buvo statomi.

Skaityti toliau

T. Šidiškis. Po dzūkų aukštumą (0)

Pamiškės piliakalnis | Asmeninė nuotr.

Aprašomas 25 km   maršrutas: Aukštadvaris – Velnio duobė – Gedanonių kalnas – Aukštadvaris

Šis maršrutas patogus vilniečiams, kauniečiams, alytiškiams.

Žygis veda į pačią Dzūkų aukštumos širdį – Gedanonių kalną. Maršrutas eis daugiausia Aukštadvario regioninio parko teritorija, todėl kelionę geriausiai pradėti Aukštadvaryje, nuo regioninio parko lankytojų centro (Dariaus ir Girėno g. 2). Čia galima gauti daug informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objektus. Skaityti toliau

Vasaros laukuose: (I) Kad gyventum ir žydėtum, reikia tiek nedaug (nuotraukos) (0)

Aitrusis šilokas | A. Stabrausko nuotr.

Plikasis skleistenis. (Herniaria glabra), 1 ir 2 nuotr. Užtenka vien vėjo suneštų dulkių ir trupučio drėgmės tarp šaligatvio plytų. Čia augs ir žydės. Kasdien džiaugsis saule ir retsykiais sulauktu lietumi.

Takažolė(Polygonum aviculare), 3 nuotr. „Virš manęs gal kulniukai kaukšės, / Kažkas eidamas sraigę nuo tako numes. / Esu, su tavimi aš iš kaimo atėjus, / Ir mieste aš pražysiu šalia tavęs. / Na nereikia, nereikia to viso parado, / Vis tiek kažkas eidamas sraigę tyčia sutryps. / Nesakau, kad kažkas čia kažką atrado, / Tiesiog sakau, kad manęs nieks nesutryps. / Gal tų mano žiedelių ir Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (Komentarai įrašui J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai yra išjungti)

Julija Šatkauskaitė | Asmeninė nuotr.

Netyčiom paėmiau į širdį
Wilde’o mamos dramatinę išminties ištarmę
who has not ate his bread in sorrow… etc.
ir ilgas naktis vaikščiojau po tą sodą,
kur balti pelėsio pūkai dengia vaisius,
kur saulė springsta savo rašalo spinduliais
kur dūmai ir prakaitas formuoja nejautros sluoksnį
ant akių vokų. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX): stogų skydai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Paribio g. 2. Stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai)

IX. STOGŲ SKYDAI

Stogų skydai (anksčiau buvo įprasta vadinti skliautais) – tai pastato karkaso (sienos) vieta tarp stogo šlaitų. Patalpose už jų gali būti įrengta pagalbinė patalpa Skaityti toliau

A. Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos (4)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus.  Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?

Skaityti toliau