Žymos archyvas: Saulės arkliukai

A. Stabrauskas. Vasaros laukuose (II). Tarp baltų žiedų (0)

Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare). Baltagalvė? Mes vis tiek eilėraščius ir dainas nuo seno, kaip kūrėme, taip ir kursime apie ramunę: https://www.pakartot.lt/album/o-ramunele-pasakyk/o-ramunele-pasakyk-valsas. „O ramunėle, pasakyk, kas mane myli, atsakyk“, – ramunė nuo senovės yra burtažolė. Moteris, gimusi 1908 metais, kažkada paaiškino, kaip burdavosi jos jaunystėje (užrašyta Žagarės apyl.): „Skink po vieną baltą lapelį (juos botanikai vadina „liežuviškais baltagalvės graižo žiedais“ – A. S.), sakydamas: myli – nemyli – prie širdies glaudžia – spjauna – bučiuoja – po velnių

Skaityti toliau

B. Rastenytė. Laikas ir erdvė. Esė (0)

Beatričė Rastenytė | Asmeninė nuotr.

Aš esu savo laikas ir savo erdvė.
Laikas išbėga kaip smėlys pro pirštus.
Sudyla erdvė.
Laikas ištįsta amžiumi, be namų.
           

Jonas Mekas 

Egzistuoja objektyvus laikas, jo skaičiavimas (dienos, metai, epochos), ir erdvė (miestai – valstybės – žemynai), jų išsidėstymas Žemėje, tačiau tai objektyvu tik Saulės sistemos ribose. Tolimesniame kosmose, visatų ir galaktikų begalybėje Skaityti toliau

J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai (0)

Dr. Jolanta Zabulytė | Asmeninė nuotr.

Turbūt ne vienam teko matyti prie mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse pastatytus medinius paminklus – stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis, kryžius. Tokių paminklų esama ir kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne. Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Trumpai papasakosiu, kokie buvo senieji XIX–XX a. pradžios mediniai paminklai: supažindinsiu su atskirų Lietuvos vietovių paminklų būdingomis formomis ir dekoru, sužinosite, kokiomis progomis ir kur jie buvo statomi.

Skaityti toliau

T. Šidiškis. Po dzūkų aukštumą (0)

Pamiškės piliakalnis | Asmeninė nuotr.

Aprašomas 25 km   maršrutas: Aukštadvaris – Velnio duobė – Gedanonių kalnas – Aukštadvaris

Šis maršrutas patogus vilniečiams, kauniečiams, alytiškiams.

Žygis veda į pačią Dzūkų aukštumos širdį – Gedanonių kalną. Maršrutas eis daugiausia Aukštadvario regioninio parko teritorija, todėl kelionę geriausiai pradėti Aukštadvaryje, nuo regioninio parko lankytojų centro (Dariaus ir Girėno g. 2). Čia galima gauti daug informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objektus. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vasaros laukuose: (I) Kad gyventum ir žydėtum, reikia tiek nedaug (nuotraukos) (0)

Aitrusis šilokas | A. Stabrausko nuotr.

Plikasis skleistenis. (Herniaria glabra), 1 ir 2 nuotr. Užtenka vien vėjo suneštų dulkių ir trupučio drėgmės tarp šaligatvio plytų. Čia augs ir žydės. Kasdien džiaugsis saule ir retsykiais sulauktu lietumi.

Takažolė(Polygonum aviculare), 3 nuotr. „Virš manęs gal kulniukai kaukšės, / Kažkas eidamas sraigę nuo tako numes. / Esu, su tavimi aš iš kaimo atėjus, / Ir mieste aš pražysiu šalia tavęs. / Na nereikia, nereikia to viso parado, / Vis tiek kažkas eidamas sraigę tyčia sutryps. / Nesakau, kad kažkas čia kažką atrado, / Tiesiog sakau, kad manęs nieks nesutryps. / Gal tų mano žiedelių ir Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (Komentarai įrašui J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai yra išjungti)

Julija Šatkauskaitė | Asmeninė nuotr.

Netyčiom paėmiau į širdį
Wilde’o mamos dramatinę išminties ištarmę
who has not ate his bread in sorrow… etc.
ir ilgas naktis vaikščiojau po tą sodą,
kur balti pelėsio pūkai dengia vaisius,
kur saulė springsta savo rašalo spinduliais
kur dūmai ir prakaitas formuoja nejautros sluoksnį
ant akių vokų. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX): stogų skydai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Paribio g. 2. Stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai)

IX. STOGŲ SKYDAI

Stogų skydai (anksčiau buvo įprasta vadinti skliautais) – tai pastato karkaso (sienos) vieta tarp stogo šlaitų. Patalpose už jų gali būti įrengta pagalbinė patalpa Skaityti toliau

A. Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos (4)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus.  Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?

Skaityti toliau

T. Šidiškis. Žemaitijos kalvų žiedas (0)

2013 metais Tadas Šidiškis pirmiesiems „Saulės arkliukų“ skaitytojams keliautojams kiekviename numeryje publikavo po įdomų maršrutą. Pakartotinai skelbiame maršrutą „Žemaitijos kalvų žiedas“. Tai 70 km maršrutas per gražiausias Lietuvos didkalves: Medvėgalis – Girgždūtė – Šatrija.

Tadas Šidiškis – geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas, vienas iš Lietuvos žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mažai težinomi valgomieji grybai: variaspalvė geltonpėdė (nuotraukos) (1)

Variaspalvė geltonpėdė | A. Stabrausko nuotr.

Variaspalvės geltonpėdės (Chroogomphus rutilus)   kepurėlė (1 nuotr.) nebūtinai vario spalvos (kaip sako pavadinimas), į ją gali būti primaišyta ir pilko dažo, ir rudo. Matyt todėl rusų mikologai ją yra pavadinę purpurine (purpurovaja). Jauna kūgio formos (konusinė apskrita) su smailu gūbreliu. Vėliau kepurėlė suplokštėja, šiek tiek įdumba, ir gūbrelis tada bukas (2 nuotr.). Lakšteliai pilkšvi, pilkšvai rusvi (3 nuotr.). Jaunų grybukų rausvai oranžiniai, gelsvai rusvi (4 nuotr.), nuaugtiniai (taigi leidžiasi koteliu žemyn). Kotelis geltonas, oranžinis arba balsvai gelsvas, su rinkio liekana viršuje. Trama oranžinė ar rusvai geltona. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (Nuotraukos) (9)

Kerta Pasvaigės mišką, Telšių r. 2016 | Autorės nuotr.

IR ŽEMĖ TURI ŠIRDĮ… Lyg aimana ištinka… Lyg žemė dejuotų… Lyg paskutinis tvinksnis plakančios širdies… Žemės širdies. Tokią valandą imi neabejoti, kad žemė tikrai turi širdį, ir jai sopa ją skaudžiausiais sopuliais… Ta žemė, kuri augina mums viską – ir mus pačius.

Sunku rasti palyginimą, kai per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis… Atrodo, kad tavo paties, žmogau, širdis tuoj tuoj sustos, ir krisi negyvas greta šalia medžio – lyg tėvo savo.

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa (0)

D. Rastenienės nuotr.

Liepa – pati vasaros branda. Mėnesio pavadinimą bus nulėmę liepos žiedų, bičių darbymečio liepynuose žaismė ir svarba.

Apie medžio galias labai vaizdžiai liepos vardu kalbėjo Eugenija Šimkūnaitė: …Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo. Mano žiedų galybė – nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulo laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo šerpetų, nuo spuogų, nuo dedervinų. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė – tai medaus saldybė Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš „Afroditės kuoduko“ (0)

Beatričė Rastenytė. | Asmeninė nuotrauka

Kleopatra eina per dykumas. Spiritistinis seansas 

Laska išgyveno vidurinįjį amžių. Ir niekaip negalėjo suprasti, – kur paslėpta Choščėjaus adata. Kai Laska paklausė Cezarijaus, kuriame mieste jis norėtų numirti, jis pasakė, kad Paryžiuj, nes ten įdomiau. Laska gulėdama vandeny ištarė, kad ji kartą Getai rašiusi, jog filmą „Mirusių poetų draugija“ ji kažkodėl įsivaizdavo kaip susirinkusių poetų dvasias per spiritistinį seansą, o Geta jai atrašė, kad tas filmas anaiptol ne apie tai. Laska paklausė Cezarijaus, ar jis tiki poetų rojumi, kol šis galutinai susierzino, įsiuto ir pareiškė, kad nenori galvoti apie mirtį ir kad gali išbandyti spiritistinį seansą per Naujuosius metus ir ji galėsianti išsiaiškinti, ar Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

J. Kisieliauskas. Poezija (0)

Justinas Kisieliauskas | Asmeninė nuotrauka

kiek
kartų
pavėluosime
į traukinius,
kad į
kitų
gyvenimus
patektume
pačiu
laiku..? Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: birželis (0)

Žolynų turgus Vilniuje. 2012 m. | Keičio Kagio Keiichi Kagi) nuotr.

Birželis – jau vasaros pradžia. Jis ilgai vadintas sėmeniu. Ar nebus jo dabartinis vardas susijęs su žodžiu biržė, biržyti. Taip įvardijamas šiaudų kuokštelio (ar šakelės) įkišimas į žemę sėjant, kad būtų pažymėta, iki kur krito sėjami grūdai. Tai buvęs labai svarbus darbas. Sėjėjas pirmą šiaudų kuokštą sudėdavo kryžiumi ir prispausdavo žemės grumstu – tai vis dėl sėjos, derliaus sėkmės. Neužsėta plynė pasėliuose buvo laikyta ženklu, kad kas nors iš šeimos naujo derliaus duonos jau nebesulauks… Bet dar įtikinamiau, kad šis mėnuo bus skirtas medžių medžio – beržo – garbei. Ir ne be reikalo! Sveikatos šaltinis – jo sula, pumpurai, lapai… Vantos – ne tik dėl Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. „B`AVARAI“ prieš 20 metų (1)

B'AVARAI. 1977 m.

Visi jie šiek tiek mano vaikai. Tas jų jaunatviškai valiūkiškas pamuzikavimas prasidėjo… mano vaikų kambaryje. Nebūčiau nei atsiminusi, nei ką apie tai sakiusi. Bet… Kai staigiai patraukiau retai betraukomą komodos stalčių, sprigtelėjo viena užkliuvusi fotkelė ir nusklendė ant žemės. (Stalčius perkimštas senų nuotraukų.) Pakėliau, žiūriu – ogi puikiai pažįstamas jaunuolynas! Kitoje pusėje mano pačios užrašyta – „Bavariukai“, 1997 m. birželis“.

Šis užrašas, data lyg ir sugraudino šiek tiek… Praėjo jau dvidešimt metų, kai jie visi penki Skaityti toliau

B. Rastenytė. Erdvės poetika Nijolės Miliauskaitės kūryboje (1)

kriaukleGastonas Bašliaras (Gaston Bachelard) – prancūzų fizikas ir chemikas, domėjęsis filosofijos ir epistemologijos, mokslo ir kultūros istorijos, literatūros ir poetinės vaizduotės problemomis. Gastono Bašliaro darbai – tai filosofijos ir literatūros susiliejimas, ryškiai atsiskleidžiantis egzistencializmo atstovų kūryboje. Gastonas Bašliaras gana laisvai naudojasi Zigmundo Froido psichoanalizės atradimais ir Karlo Gustavo Jungo archetipų teorija. Bašliaras, kitaip negu Froidas, nepriešina žmogaus ir pasaulio, o tiesiog įžvelgia įgimtus žmogaus polinkius, vaikystės išgyvenimų ir prisiminimų pėdsakus. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VIII): balkonai bei galerijos (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g.37. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai)

VIII. Balkonai bei galerijos

Nemažai balkonų nuotraukų jau buvo pateikta mezoninų bei rizalitų skyriuose (ČIA ir ČIA). Šiame skyriuje pristatomi tie balkonai, kurie fasadų struktūroje savarankiški (ne mezoninuose ar rizalituose). Skaityti toliau

Kreiva Plunksna. Poezija (2)

Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Kūne užčiuopki
Kontūrus sielos
Ir liesk jį
Lyg būstinę Dievo
Pagarbiai tardamas
„Tikiu“
Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Tada mylėsi Skaityti toliau

Palėpė: ko knygose ieškojo XX a. 50-ųjų jaunimas (0)

Žanas Žakas Ruso. | Vikipedijos nuotr.

Tiesą sakant, palėpę vartoju kaip visiems atpažįstamą metaforą. Iš tiesų, –  tai kartoninės dėžės, pilnos prikrautos mašinėle spausdintų poezijos šūsnių, senų straipsnių visos redakcijos nuo pat pirmosios, korektūriniai atspaudai, seni užrašai, paskaitų konspektai, publikacijų iškarpos, laiškai ir t. t.

Kadangi taip jau susiklostė, kad į mūsų gyvenimą persikėlė dar du gyvenimai, t. y. a. a. mano mamos su jai brangiu turtu – puodais ir puodeliais, taurėmis, vazomis, sekcijomis ir sena, bet pataisyta lova, o aš nenorėjau jai prieštarauti, kad tik paskutiniuosius gyvenimo metus jaustųsi laiminga, ir a. a. buvusio vyro, mano dukters tėvo visas knyginis ir rašytinis palikimas, nes niekam daugiau jis nerūpėjo. Skaityti toliau

„Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“: Romo Juškelio fotografijų paroda Seimo rūmuose (video) (0)

Fotografuota rengiant parodą Kauno fotogalerijoje, apie 1988 m.

Birželio 5 d., pirmadienį, 11 val. Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atvers Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojamą fotomenininko Romo Juškelio parodą „Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“.

Renginyje koncertuos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Ignas Petrauskas.

1988-ieji metai, Sąjūdžio pradžia, Lietuvos istorijoje paliko neišdildomą žymę, žmonių širdyse – neužgesinamą laisvės jausmą, o ateities kartoms – nenuginčijamą patriotiškumo sampratą. Apie Lietuvos laisvės kelią mums liudija senelių, tėvų pasakojimai bei dokumentika.

Ši paroda – tai individualus fotomenininko Romo Juškelio (1946–2016) fotografinis pasakojimas apie tai, kas vyko žmonių, giedančių tautinį himną milžiniškuose mitinguose, širdyse, apie tai, ką liudijo iš tolimų Sibiro žemių grįžę tremtiniai, dėl ko protestavo ekologinio žygio per Lietuvą dalyviai ir dėl ko verkė buvusių partizanų artimieji. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Džekis, buvęs Žvėryno šuo, ir jo Šeimininkė (0)

Ponia Ela ir jos augintinis Džekis. Vilnius, Žvęrynas. |A. Stabrausko nuotr.

Ponia N. iš pradžių nesutiko fotografuotis. „Aš nenoriu reklamuotis, čia mane ir taip visi pažįsta“. Gerai, sakau, tada nufotografuosiu tik Džekį. Bet Džekis beregint prilipo prie jos, ir jau turiu abiejų bendrą nuotrauką.
Seniai vaikštinėju šiame rajone, laisvalaikiu po truputį fotografuoju senuosius namus. Dažnokai susipažįstu ir su to rajono šuniukais, jau daug istorijų galėčiau papasakoti. Ši, sužinota šiandien, verta dėmesio.
Ponia N. bevardį šuniuką, visų vadintą tiesiog Žvėryno šunimi, pažinojo senokai. Šuo buvo benamis. Daug kas jį pamaitindavo, bet jis buvo baikštus ir atsargus, artyn nieko neprisileisdavo. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (3): Vytauto g. 51 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 51. Kerčios viršus. | A. Stabrausko nuotr.

Vytauto g. namas Nr. 51 (1 nuotr.) yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32587. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis.  Stilistika – istorizmo. Sovietmečiu vakariniame namo gale buvo daržovių parduotuvė.

Vakarų fasado dvivėrės durys be ornamentų. Neabejotina, kad neišliko: šiaurės fasade  yra  kitos, vienvėrės, durys, kurių viršduris  ornamentuotas analogiškai šio namo langų viršlangiams (2 nuotr.).

Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos (0)

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

2013 m. vasario 22 d. Tarptautinėje knygų mugėje Vilniuje „Liaudies kultūros žurnalo redakcija surengė diskusiją „Tarp tradicijos ir modernumo, kuria siekė pabrėžti kultūros prigimties lemiamus procesus – nuolatinį jos keitimąsi išlaikant ir vis perduodant kai kuriuos kultūros bruožus, kurie lemia tautos savitumą ir leidžia ją atpažinti kaip tokią. Kaip gyventi savojoje kultūroje šiandien ir kaip ją išlaikyti? Šis klausimas svarbus tiek senam, tiek jaunam. Tad iš minėtosios diskusijos „Saulės arkliukų pirmiesiems skaitytojams spausdiname žymios kultūros istorikės habilituotos daktarės Ingės LUKŠAITĖS pasisakymą.

Gyvename tokiu metu, kai turime apie daug ką pagalvoti, daug ką pajausti. Skaityti toliau

K. Rastenis (1950–2017). Iš paskutiniųjų eilėraščių (0)

Poetas Kęstutis Rastenis "Poezijos pavasario" renginyje. 2011-05-19. | R. Tamošaičio nuotr.

Kur jie nueina
Vakaro vaikai?
Kur atsiskleidžia nemigos šaltinis?
Mes stovime stebuklo viltyje
Mes regime jų džiaugsmą paskutinį
Kas jiems atsako
Į klausimus visus?
Kas atveria duris į kitą erdvę?
Tolybėje išnyranti gija
Artybėje jų šauksmas merdi
Tokia viltis jos apmatus matai
Ir judesiai jų sieloj įrašyti
Ir tu žinai kas buvo visa tai
Ir supranti jų skrydį
2011.11.25

Vilties išmokyk mus visus
Būties parodyk prasmę
Kai laikas bėga atkaklus
Jame savęs nerasime
Tokius pažįstame save
Neprarastus ir nežadėtus
Neišsipildžiusius deja
Ir pamirštus per lietų
Prisiminimų sūkury
Vis vien ir mes atsikartojam
Tu meilę pažadėt turi
Ir spindintį rytojų
2011.11.07
Skaityti toliau

Ž. Šaknys: Vedybiniai spėjimai (0)

DSC09400-1200-1200

– Visi žinome, kad yra daug visokiausių vedybinių spėjimų. Ar etnologai šią temą yra gerai išnagrinėję?

– Taip, su vedybiniais spėjimais susijusios dauguma žemdirbiškų kalendorinių švenčių. Dažniausiai būsimą jaunikį mėgindavo atspėti merginos, o vaikinai apie būsimą nuotaką spėdavo palyginti retai. Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje spėjimai būdavo atliekami per šv. Andriejų, Kalėdas, Naujuosius metus, Jonines, rečiau – per kitas kalendorines šventes, darbų pabaigtuvių ar vestuvių metu.

Lietuvoje specialiai vedybiniams spėjimams skirtų etnologinių tyrimų nedaug. Iš jų išskirčiau Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės advento – Kalėdų tikėjimų tyrimus. Pasak jos, Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video) (0)

DSC09414-1200

Viena iš nuolatinių „Saulės arkliukų“ autorių Gaiva Paprastoji  dalijasi savo patirtimi, įspūdžiais iš Roterdamo meno savaitės (Rotterdam Art week 2017), vykusios  vasario 8–12 d. Menininkei tvarkant  parodų, meno mugių, Roterdamo fotomuziejaus ekspozicijos ir kituose renginiuose užfiksuotus fragmentus, gilinantis į autorių, kurių dar nežinojo, kūrybą, išsikristalizavo mintys apie kūrėjo santykį su kūriniu ir, kaip to pasekmę, kūrinio įtaką žiūrovui.

Paskaitą „Roterdamo meno savaitė“ autorė skaitė Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, anksčiau vadintoje Senamiesčio biblioteka, šių metų gegužės Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VII): mezoninai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

5.mickeviciaus10-1200

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai)

VII. Mezoninai

Mezonino frontonas, jo stogo skydelis, kaip matome čia pateiktose nuotraukose, paprastai trikampis, stogelis dvišlaitis.  Retesnė trapecijos forma (1, 5, 8, 9 nuotr.), itin reta – trikampė buku kampu laužtu kontūru (55 nuotr.). Skaityti toliau