Žymos archyvas: Rytų Prūsija

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (36)

2018 11 29 11:30
Benas Volodzka | propatria.lt nuotr.

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu aspektų – nuo kultūros iki geopolitikos, – tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas. Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Skaityti toliau →

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (25)

2018 10 29 16:00
karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau →

Širvinta (Schirwindt) miestas – XX-ojo amžiaus Pompėja (2)

2018 06 27 08:00
Vaizdas į Kudirkos Naumiestį | superkeliones.lt nuotr.

Kelionės pradžia – ties senais žemėlapiai

Kai vienos kelionės metu didžiausio Vokietijos geležinkelio muziejaus vadovas Volfgangas pasakė norįs nuvykti į pačią ryčiausią Rytų Prūsijos geležinkelio stotį, jam atsakiau, kad tai nėra sunku – ji yra Smalininkuose, o šiauriausia – Bajoruose, sako superkelionės.lt vadovas Udrius Armalis. Tačiau, Volfgango žiniomis, ryčiausia Rytų Prūsijos geležinkelio stotis yra Kaliningrado srityje, Schirwindt  miestelyje. Tad rengtis kelionei teko pradėti nuo darbo prie kompiuterio, Skaityti toliau →

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas (video) (8)

2017 11 27 07:00
Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas | Youtube.com stop kadras

„Vilko vaikų“ bedrija Lietuvoje „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“) ir Lietuvos ambasada Vokietijoje paskelbė žinią, kad vadinamiesiems „Vilko vaikams“ sudaroma galimybė gauti piniginę pašalpą.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau iš Rytų Prūsijos persikėlė gyventi į Lietuvą. Skaityti toliau →

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

2017 09 07 07:00
Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau →

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

2017 02 11 16:29
Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

2016 05 29 18:39
Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

2016 01 17 11:45
Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau →

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

2015 10 11 20:20
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau →

Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)

2014 08 12 16:13
Ekspedicija „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“ | Alkas.lt, ekspedicijos dalyvių nuotr.

2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio  Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau →

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

2014 08 05 10:53
Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

2014 06 07 13:41
dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais“ iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau →

Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį (0)

2014 05 19 11:11
Nuotraukoje iš kairės: kaimo turizmo sodybos šeimininkas Jonas Čepas, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, docentė Nerija Putinaitė, profesorius Alvydas Jokubaitis | Klaipėdos raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 16 d. Agluonėnuose, Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.

Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė. Skaityti toliau →

Pristatoma XIX a.–XX a. Rytų Prūsijos tapyba ir grafika (0)

2014 05 08 13:50
Karlas Šeresas (Carl Scherres). Potvynis Rytprūsiuose | Lietuvos dailės muziejus. A.Lukšėno nuotr.

Lietuvos dailės muziejus ir VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“ 2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromą parodą „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden“ nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto dailės rinkinio, pristatoma Rytų Prūsijoje gimusių, nuolat gyvenusių ar tik epizodiškai čia buvojusių dailininkų kūryba. Skaityti toliau →

Kauniečiai supažindinti su „Vilko vaikais“ (1)

2014 03 08 14:37
Ricko Ostermano filmo „Vilko vaikai“ kadras

Kovo 5-9 d. Kauno „Romuvos“ kino teatre svečiuojasi festivalis – „Vokiško kino dienos 2014“. Kauniečiams kino gerbėjams pristatoma 10 naujausių filmų iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos.

Trečiadienį, sausakimšoje „Romuvos“ kino teatro salėje, šis festivalis pradėtas didžiulio dėmesio sulaukusiu vokiečių režisieriaus Riko Ostermano (Rick Osterman) filmu – „Vilko vaikai“, kuris prieš 2 m. buvo nufilmuotas Lietuvoje, o pirmą kartą auditorijai parodytas 70-ajame Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje (2013 m.). Skaityti toliau →

Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą (0)

2014 03 07 14:26

DokumentasLMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI). Skaityti toliau →

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (14)

2013 11 25 08:20
Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau →

Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą (3)

2013 10 21 17:49

Spalio 24 d.  17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje  pristatoma nauja knyga „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“.

Sudėtingą Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė užmarštin daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos, Mažosios Lietuvos dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Skaityti toliau →

R.Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės I.Simonaitytės bibliotekoje (0)

2013 04 03 11:02

R.Urbonas "Rytų Prūsija"Balandžio 5 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Raimundo Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės.

Raimundas Urbonas (1963-1999) – vienas iš originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas. 1991-1992 metais R.Urbonas intensyviai fotografavo įvairias Karaliaučiaus krašto vietoves. Iš šių nuotraukų sudarytą ciklą „Rytų Prūsija“, bičiulių teigimu, pats autorius ypatingai vertino. Nors ir turėjo siekį išleisti šias fotografijas atskira knyga, to padaryti jam, deja, nepavyko. Po autoriaus mirties kelis kartus buvo surengtos šio ciklo parodos, o nuolatinę ekspoziciją keletą metų galima buvo pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Skaityti toliau →

J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus (9)

2013 01 14 17:17
Sovietai užima Karaliaučiaus miestą. 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau →

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatomas Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas (0)

2012 11 27 11:00
Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas

Lapkričio 29 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Muziejų metams bei Tilžės akto sukakčiai paminėti skirtas projektas: tarptautinė mokslinė konferencija „Vakarų Lietuvos istorinio kostiumo savitumas: tradicijų pastovumas ir pokyčiai“, parodų „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“ atidarymai, naujos drabužių kolekcijos, sukurtos pagal muziejaus eksponatus, pristatymas.

Šio projekto tikslas yra pirmą kartą pristatyti ir apibendrinti Vakarų Lietuvos gyventojų istorinį kostiumą Skaityti toliau →

Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte (12)

2012 10 16 12:45
Karaliaučiaus krašto mokytojai

Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai…

Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Tas Žmogus – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) kolegijos direktorius Aleksas Bartnikas, dabar Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų Skaityti toliau →

Naujojoje R.Flicko knygoje „Paskutinis traukinys“ – dramatiški pokario žmonių likimai (2)

2012 07 18 13:00

R.Flicko „Paskutinis traukinys“Šią savaitę knygynų lentynas papildė antrasis lietuvių rašytojo Roko Flicko romanas Rytų Prūsijos istorijos tema – „Paskutinis traukinys“, pasakojantis apie „vilko vaikų“ dalią ir Karaliaučiaus virsmą Kaliningradu. Knygos herojui Valteriui ieškant per karą dingusio brolio, paliečiama karo ir pokario istorija, persipynusi su skaudžia šeimos drama.

Autorius teigia, kad sumanymas parašyti šią knygą gimė betarpiškai susidūrus su Kaliningrado pokario metų žmonių tragedijomis, išgirdus jų istorijas. „Eidamas visuomenines pareigas – buvau Lietuvos vokiečių kultūros bendrijos pirmininkas – susidūriau su daug karo ir pokario metais likimo į Lietuvą atblokštų Skaityti toliau →

Varšuvoje pristatyta Ullos Lachaeur knyga apie Rytprūsius „Rojaus kelias“ (4)

2011 10 28 13:38
Rytų Prūsija.XIX a. vid.

2011 m. spalio 24 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje Lenkijoje buvo pristatyta Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai”.  Knygos pristatymą organizavo Lietuvos ir Vokietijos ambasados Lenkijoje.

Knygos autorę ir gausiai susirinkusius svečius pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Lenkijoje ambasadorius Rüdiger Freiherr von Fritsch, Lietuvos ambasadorė Loreta Zakarevičienė bei Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Skaityti toliau →