Pirmadienis, 27 lapkričio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis

Sigitas Šamborskis, www.voruta.lt
2019-12-28 14:54:02
1
Pilkalnis | Archyvinė nuotr.

Pilkalnis | Archyvinė nuotr.

Paveikslėlis4-1024x743
Pilkalnis | Archyvinė nuotr.

Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė kariuomenės vardo žeminimu.

Tragiškas likimas laukė ir tų Mažosios Lietuvos bei Rytprūsių gyventojų, kurie mėgino ištrūkti, pabėgti. Štai 1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo subombarduoti ir sušaudyti… Skandinami buvo laivai su pabėgėliais. Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelm Gustloff“. Žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių (kur kas daugiau, nei nuskendus „Titanikui“), laivą nuskandinęs moldavų kilmės girtuoklis Aleksandras Marinesku gavo Sovietų sąjungos didvyrio vardą, šio budelio garbei Kaliningrade prie Priegliaus pastatytas didingas obeliskas.

Išlikę gyvi Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukdavo vergiškas darbas, neretai – ir mirtis. Atsirado tūkstančiai našlaičių, vadinamųjų vilko vaikų, kurie, gelbėdamiesi nuo bado, tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą.

Lietuviška Pilkalnio apskritis. Pilkalnio apskrities pavadinimai – 98 proc.lietuviški. Pilkalnio apskrityje 1863 m. gyveno 84 proc.lietuvių. 1912 m. – 44 proc., o 1933 m.surašymas rodo 12 proc.lietuvių | voruta.lt nuotr.
Lietuviška Pilkalnio apskritis. Pilkalnio apskrities pavadinimai – 98 proc.lietuviški. Pilkalnio apskrityje 1863 m. gyveno 84 proc.lietuvių. 1912 m. – 44 proc., o 1933 m. surašymas rodo 12 proc.lietuvių | voruta.lt nuotr.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo žvėriškai išžudyta. 1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę tik apie 160 tūkst. vietos gyventojų.

Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai. Nuo 1945 m. rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas jo kolonizavimas. 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 m. Hagos konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“. 102 tūkst. vietos gyventojų, atlaikiusių sovietų terorą, beveik tuščiomis rankomis buvo deportuoti į Rytų Vokietiją. Senųjų gyventojų dvasinis ir kultūrinis paveldas buvo suniokotas, istoriniai vietovardžiai pakeisti.

Aš noriu šiuos baisius faktus pailiustruoti pavyzdžiais:

Lėnė Griguteit Kujus Šimėnienė, gimusi 1911 metais Bitėnuose, buvusi Jankaus ir Vydūno švenčių vaidilutė, Vydūno Tilžės lietuvių giedotoja. 1944 metais spalio mėnesį su vyru, Jurgaičių (Dabar Kanaš, Nemano r.) ūkininku Helmutu Kūjumi ir metukų dukrele Renata traukėsi į vakarus. Prie Aistmarių juos apsupo 3-jo Baltarusijos fronto kariuomenė. Lėnės vyrą kareiviai atskyrė, nuvarė ant ledo ir, kartu su kitais pabėgėliais vyrais, prie Lėnės akių susprogdino. Lėnė pasakojo, kaip ji lietuviškai šaukėsi pagalbos ir kažkuris kareivukas – dzūkas nuo Ašmenos, išvedė ją iš minios su durele ant rankų kartu dar keliomis moterimis ir paaiškino savo karininkams, kad čia sovietų Lietuvos žmonės. Taip ji su dukra liko gyva, klaidžiojo po sunaikintą Prūsiją, valgydavo ką surasdavo apleistuose laukuose. Vėliau išėjo į Tauragės apskritį ir ubagavo, kiek galėjo padėjo ūkininkams. 1948 metais ištremta į Kazachstaną, 1955 metais sugrįžo į Lietuvą, bet niekas neprirašė ir nedavė darbo, tad persikėlė į Karaliaučiaus sritį – Kaukėnus (dabar Jasnoje) , sutiko likimo draugą – į Lietuvą neįleistą buvusį partizaną politinį kalinį aukštaitį Juozą Šimėną, su kuriuo susilaukė sūnaus Jono. Apie 1990-2000 metus pas močiutę Lėnę aš lydėjau mokslininkus iš Vilniaus, Miuncheno ir Adelaidės universitetų. Ji buvo nuostabi tautosakos ir netgi etnokosmologijos pateikėja Mirė Lėnė sulaukusi 95 metų 2006 metais, palaidota Kaukėnuose (Jasnoje).

Šarlotė Vilkuteit Meškauskienė, gimusi 1918 m. Elh Niederung prie Nemuno netoli Tilžės esančioje Linkūnų apylinkėje. 1944 m. rudenį sovietai ją išvarė iš gimtų namų ir kalino Gastų lageryje. Lagerio belaisviai valė sugriautos Tilžės griuvėsius, maisto daviniai vis mažėjo, daugelis mirė nuo šiltinės ir bado. Šarlotė pasakojo, kad vieną dieną ukrainietė virėja davė sriubos su salstelėjusia mėsa. Mes klausėme „ot kuda eto „bet virėja Galia piktai pasakė „nesprašivai, jesli chočeš žytj“. „Mes supratome, kad prasidėjo kanibalizmas. Bet gyventi mes labai norėjome, tad valgėme“. Šarlotė 1955 metais ištekėjo už žemaičio partizano Prano Meškausko, susilaukė 7 nuostabių vaikų, kurie dabar gyvena Slavsko r. Višniovkoje (Lapynų), Jasnoje apylinkėje, o anūkai ir proanūkiai dainuoja muzikos mokytojos Loretos Makaraitės vadovaujamame Kaukėnų (Jasnoje) vaikų lietuvių folkloro ansamblyje „Beržynėlis“.

Manfredas Šamborskis (Manfred Schambortsky), gimęs 1933 m. Įsruties (Insterburg) apskrityje, Žvejonės (Cvion) dvare Leipininkuose (Leipeninken, nuo 1938 m. Georgental, nuo 1946 m. Černiachovsko rajonas, Dovatorovka). Mano protėvis Jan Šamborstsky, iš Boguslavo Radvilos (Bogusław Radziwiłł), Prūsijos kunigaikštystės vietininko, generalgubernatoriaus 1663 metais gavo privilegijas ir Leipininkų dvarą, kuriame iki 1944 metų ant Priegliaus upės kranto valdė Žvejonės žirgyną. Mano protėviai augino Trakėnų žirgus Tilžės dragūnų ir Įsruties 12 lietuvių ulonų pulkams. Kaip pasakojo Manfredas, net ir karo metais Leipininkuose skambėjo trys kalbos: vokiečių, lenkų ir lietuvių. Iš vaikystėje girdėtos kalbos prisiminimų aš su savo 7 eilės pusbroliu dar susišnekėdavau lietuviškai, kaip ir su kitu Šamborskių giminės palikuoniu Tadeušu Šamborskiu, Adomo Mickevičiaus kūrybos tyrinėtoju, buvusiu Lenkijos Seimo Kultūros ir meno komiteto vicepirmininku. Šambortskiai, kad ir kuriai tautai (lenkų, vokiečių ar lietuvių) save bepriskirtų, išreiškė vieningą nuomonę apie trijų tautų (lietuvių, lenkų ir vokiečių) valstybę Prūsiją ir Vokietijos bei Rusijos kaltę dėl unikalios, baltiškos civilizacijos sunaikinimo. Manfredas ir Tadeušas pasakojo, kad jų tėvai ne kartą apgailestavo, jog 1918 metais Prūsija nebuvo atskirta nuo Vokietijos ir neprijungta prie nustekentos Pilsudskio Lenkijos ar vargšės Lietuvos: „Kad mes būtume žinoję, kas mūsų laukia“.

Iš Kaliningrado srities išvyti iš Lietuvos atvykdavę lietuvių kalbos ir tautinės kultūros mokytojai: Arūnas Urbaitis, Vanda Vasiliauskienė, Jonas ir Liucija Glinskiai, Algaudė Emilija Bukontienė, a.a. Ona Druseikaitė – Ruževičiūtė. Paskutinė šių metų rudenį neįleista Kaliningrado I. Kanto universitete 14 metų lietuvių kalbą dėsčiusi baltistė Violeta Lopetienė.

Šiais metais Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė kartu su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija Lietuvos Kultūros tarybai teikėme projektą „Sunaikintų Prūsų ir Jotvingių vardų šviesa“. Projekto renginių metu etninėse žemėse ir Lietuvoje būtume rengę konferencijas, kurių metu būtų kreiptasi į UNESCO dėl tebenaikinamo buvusios Prūsijos kultūros paveldo. Būtume išleidę žemėlapius, pasitelkę Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkus, kurie  parengtų mokslines studijas apie Prūsijos paveldą. Deja, Lietuvos kultūros tarybos ekspertų išvada buvo negailestinga: „politizuotas projektas, finansavimo neskirti“.

Nuo XIII amžiaus prasidėjusi Prūsų Lietuvos išdavystė tęsiasi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
  2. Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras
  3. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas
  4. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  5. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  6. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  7. Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“
  10. J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai
  11. Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą
  12. Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos)
  13. Karaliaučiaus studentai domisi Lietuvos istorija
  14. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė (audio)
  15. Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tvankstas says:
    4 metai ago

    Dėl nuskandintų laivų – jie buvo su Vokietijos vėliavomis, pagal tarptautinę teisę priekaištai negalimi. Turėjo būti su Raudonojo Kryžiaus vėliavomis, kad parodyti civilių ir ligonių plukdymą.
    Nacionalsocialistinei Vokietijai tie nuskandinimai buvo naudingi propagandiniam klyksmui, todėl ir kabojo Vokietijos vėliavos.
    Peržvelgiant vietovardžius ir žmonių pavardes 1900-1913 m. vokiškumo Tilžės, Įsruties, Gumbinės, Pilkalnio, Goldapo kraštuose būta 5-8 nuošimčiai – viskas perdėm lietuviška.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rengėjų nuotr.

Vilniuje – baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys TIESIOGIAI 13 val.

2023 11 24
Pristatyta Dr. Severino Vaitiekaus knyga „Kas mūsų – jėga įgysim“ | LGGRTC nuotr.

Pristatyta Dr. Severino Vaitiekaus knyga „Kas mūsų – jėga įgysim“

2023 11 23
Lietuvaitės jojikės pasitinka Vokietijos kaizerį Wilhelmą II prie karalienės Luizės ąžuolo Tauralaukyje. 1890 m. rugpjūčio 25 d. | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija ir paroda apie šišioniškius

2023 11 19
Litvinizmas | autoriaus nuotr.

V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos

2023 11 19
Tarptautinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“

2023 10 18
KKLJC dailės studijos VARSA darbas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje duris atvers paroda „Pėdos Klaipėdoje“

2023 10 17
Istorinis Klaipėdos krašto ir šiaurinės Rytų Prūsijos dalies žemėlapis | wikipedija.org nuotr.

Genocido centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“

2023 10 12
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Mes savo sienų nesaugom?

2023 10 09
Jūrų muziejuje – išskirtinė jūrinių ginklų paroda | muziejus.lt nuotr.

Jūrų muziejuje – išskirtinė jūrinių ginklų paroda

2023 09 28
Ketvirtasis „Vyčių rinktinės žygis 2023“ – skiriamas Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečiui ir Žirgo metams paminėti

Ketvirtasis „Vyčių rinktinės žygis 2023“ – skiriamas Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečiui ir Žirgo metams paminėti

2023 09 28
Rodyti daugiau

Naujienos

S. Birgelis. Žvilgsnis pro VR akinius į čiurlionišką pasaulį
Kultūra

S. Birgelis. Žvilgsnis pro VR akinius į čiurlionišką pasaulį

2023 11 27
Kviečia virtuali paroda „Vytautas Ylevičius – kasdienybės metraštininkas“ | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Kviečia virtuali paroda „Vytautas Ylevičius – kasdienybės metraštininkas“

2023 11 27
Sportas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus didina sporto veiklų finansavimą

2023 11 27
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys svarbiausi Ukrainos užsienio diplomatijos tikslai

2023 11 26
Vilniuje vyks studentų liaudiškos muzikos šventė „Linksminkimos“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Studentija siautė liaudiškos muzikos šventėje „Linksminkimos“

2023 11 26
Seimo narys A. Ažubalis, V. Juraitis, Z. Jankauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas P. Saudargas, A. Baniulaitienė, D. Smalinskas | lzs.lt nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V. Juraitis. Ką mena fotoparoda, skirta lietuvių valstybinės kalbos 35-mečiui

2023 11 26
Banko kortelė | Pexels nuotr.
Gamta ir žmogus

Ko keliautojai nežino apie išlaidas užsienyje

2023 11 26
K. Pyplys-Mažytis antras iš dešinės 1948 metais Stocholme kartu su kitais rezistentais | Rengėjų nuotr.
Istorija

Išleista knyga apie vieną žymiausių Lietuvos partizanų K. Pyplį-Mažytį

2023 11 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diedas apie Trys svarbiausi Ukrainos užsienio diplomatijos tikslai
  • dar apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  • dar apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  • Gudriai sumanė! apie Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Vėgėlė. Ar gali valstybę valdyti nuteista partija?
  • Eismo įvykiai: kada draudikai žalos neatlygina?
  • S. Birgelis. Žvilgsnis pro VR akinius į čiurlionišką pasaulį
  • Kviečia virtuali paroda „Vytautas Ylevičius – kasdienybės metraštininkas“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilniuje – baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys TIESIOGIAI 13 val.

by Jonas Vaiškūnas
2023 11 24
1
Rengėjų nuotr.

Lapkričio 24 d., 13 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, įvyks baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys – konferencija „Etnografinio...

Skaityti toliau

Pristatyta Dr. Severino Vaitiekaus knyga „Kas mūsų – jėga įgysim“

by Kristina Aleknaitė
2023 11 23
0
Pristatyta Dr. Severino Vaitiekaus knyga „Kas mūsų – jėga įgysim“ | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu išleido dr. Severino Vaitiekaus knygą „Kas mūsų –...

Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija ir paroda apie šišioniškius

by Kristina Aleknaitė
2023 11 19
1
Lietuvaitės jojikės pasitinka Vokietijos kaizerį Wilhelmą II prie karalienės Luizės ąžuolo Tauralaukyje. 1890 m. rugpjūčio 25 d. | MLIM archyvo nuotr.

Lapkričio 29–30 dienomis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į 2-jų dienų mokslinę konferenciją „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ bei jungtinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Diedas apie Trys svarbiausi Ukrainos užsienio diplomatijos tikslai
  • dar apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  • dar apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  • Gudriai sumanė! apie Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma
  • Apie ideologinį užsakymą. apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
Kitas straipsnis
Lietuviai pritaikė nepaprastą sprendimą, mažinantį išeikvojamos energijos kiekį

Lietuviai pritaikė nepaprastą sprendimą, mažinantį išeikvojamos energijos kiekį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai