Žymos archyvas: Rasos

D. Rastenienė. Kaip mes švenčiame Rasas (Jonines) (nuotraukos) (0)

Rasų šventė Antanų kaime | D. Vyčinienės nuotr.

Nereikėjo man dabar žiūrėti to filmo apie Černobilio tragediją. Kaip tyčia – socialinio tinklalapio  „Facebook“ srautas „išmetė“ nemokamą lietuviškai dubliuotą visą seriją. Visai sugedo nuotaika. Pati prisimenu tas dienas. Buvo giedra. Turėjau pažįstamų fizikų iš Mokslų akademijos institutų – sklido gandai apie padidėjusią radiaciją, radioaktyvius debesis ir t. t. Stengiausi šeimą laikyti kiek įmanoma daugiau namie, neleidau į lauką. Dabar gailiuosi, kad negėriau degtinės, aš jos niekada negėriau, o ar vaikui irgi galima duoti degtinės? Negėrėme jodo kapsulių… Ir be to filmo žinojome, kad esame ir būsime palikti likimo valiai, mūsų vyrai buvo vežami prie to reaktoriaus darbams, dauguma jų jau mirę, Skaityti toliau

52-ajį kartą sužibs Rasos šventės ugnys KERNAVĖJE (0)

Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Birželio 23 d. 20 val. Kernavėje vyks jau 52-oji Rasos šventė. Istoriniame Pajautos slėnyje ir ant didingų Kernavės piliakalnių trumpiausią vasarvydžio naktį bus atliekamos senosios vasaros saulėgrįžos apeigos, kūrenami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama, šokama, dainuojama.

Šventė baigsis ryte, tekančios saulės sutikimu. Šventę rengia Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras.

Būtent čia ant Kernavės piliakalnių prieš 52 metus, 1967 m., sovietinės priespaudos laikais, Rasos šventės dvasią atkūrė Indijos bičiulių draugijos nariai, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antanas Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kalonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti.

Tie 1967-ieji tapo ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais. Ramuva pradėjusi platų etnokultūrinį judėjimą, siekdama atkurti senuosius tautos papročius bei šventes, perimdama ir naujam gyvenimui prikeldama liaudies dainas, tuomet tapo svarbiu Lietuvos dvasinio atgimimo šviesuliu. Ramuvos pradėtas tautos dvasinio paveldo atgaivinimo žygis padėjo pamatą Senosios baltų religinės bendrijos Romuvos įkūrimui.

Štai kaip pirmosios Rasos šventės Kernavėje svarbą apsako jos dalyvis prof. Vacys Bagdonavičius:

„Bene stipriausią impulsą veikimui būsimieji ramuviečiai gavo iš savo pačių dar kaip Indijos bičiulių 1967 m. birželį užkurto Rasos laužo senojoje Kernavėje. Kažin ar jie tikėjosi, kad tas laužas bus labai svarbus, kad jo toji liepsna sovietmečio šaltyje išlikti padės. Ramuviečiai ir jų pasekėjai  jautėsi besišildą prie protėvių sukrautomis malkomis kūrenamo laužo, besiglaudžią prie probočių auginto medžio kamieno, užčiuopią dar tebepulsuojančią to medžio šaknų gaivinančią gyvastį, išgirdę tautos savasties balsą.

Su Rasos laužų kaitra į ramuviečių ir jų pėdomis pasekusią jaunesniąją kartą įsismelkė ir gandiškoji vidinio pasipriešinimo dvasia, vydūniškoji dvasios giedra, savotiškas nenugalimumo, vidinio tvirtumo pojūtis. Galima sakyti, jog Rasos laužų šviesoje ramuviečiai išvydo labai ryškius Mahatmos Gandžio bei Vydūno portretus, įsijautė į šių dvasios didžiūnų skelbtas idėjas, į jų gyvenimo, veiklos ir kovos principus, pamatė jų ypatingą artimumą sau. Atšvęstos Vydūno (1968), paskui M. Gandžio (1969) šimtmečio sukaktys ir buvo savotiška dvasios kaitrą skleidę laužai, gražiai paryškinę giluminę Rasos laužų prasmę“.

Vienas pagrindinių Rasos švenčių Kernavėje rengėjų, pirmasis Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas prisiminė: „Kernavė tarsi magnetas pritraukė senosios baltų kultūros ir religijos ieškotojus. Tradicinės Joninės sovietiniais metais buvo virtusios meninės saviveiklos ir masinio girtavimo švente, todėl buvo nutarta atsisakyti koncertų ir bet kokių pasirodymų scenoje, bufetų ir alkoholio. Ir tai padaryti pavyko“.

Duok Dieve, kad laisvoje Lietuvoje liberalios-vartotojiškos visuomenės ideologijos priglušinti vėl nepaverstume tautos dvasią ugdžiusios Rasos šventės – liaudiškos saviveiklos, sceninių koncertų, barų ir svaigalų festivaliu.

Rasos A4

Joninės, Rasos PUNSKE (0)

jonines_2019-725x10241

Rasų šventė ant Lygamiškio piliakalnio prie Šventosios upės (0)

2019 06 22 Rasos ant Lygamiškio piliakalnio32019 06 22 Rasos ant Lygamiškio piliakalnio4Panevėžio žygeivių Rasų šventės:

1974 m. Vilkatėnuose, prie Šventosios upės
1975 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
1976 m. ant Raginėnų piliakalnio, prie Daugyvenės upelės
1977 m. ant Simėnų piliakalnio, prie Ančios upės
1978 m. ant Sukinių piliakalnio, prie Šventosios upės
1979 m. ant Berzgainių piliakalnio, prie Siesarties upės
1980 m. ant Kiukiškių piliakalnio, prie Įkojo upės
1981 m. ant Altoniškio piliakalnio, Nemuno krante
1982 m. ant Maišiakulės piliakalnio, prie Suojo upės
1983 m. ant Aukštuonos piliakalnio, prie Dubysos upės
1984 m. ant Betygalos piliakalnio, prie Dubysos
1985 m. ant Padubysio piliakalnio, prie Dubysos
1986 m. Lietavos ir Neries upių santakoje
1987 m. ant Kubilių piliakalnio, prie Gryžuvos upelės
1988 m. ant Molavėnų piliakalnio, prie Šešuvio upės
1989 m. ant Skarbo piliakalnio, prie Neries
1990 m. Garšvių Ustronėje, knygnešių žemėje
1991 m. ant Plinkaigalio piliakalnio, prie Šušvės upės
1992 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
1993 m. Berčiūnuose, Ateitininkų stovykloje, prie Sanžilės
1994 m. Niurkonyse, prie Lėvens upės
1995 m. ant Burvelių alkakalnio, prie Nevėžio upės
1996 m. ant Raginėnų piliakalnio, prie Daugyvenės upelės
1997 m. ant Latavos piliakalnio, prie Šventosios upės
1998 m. ant Ožiakalnio alkakalnio, prie Lėvens upės
1999 m. ant Ąžuolpamūšės piliakalnio, prie Tatulos upės
2000 m. ant Burvelių alkakalnio, prie Nevėžio upės

Trečiojo tūkstantmečio Rasų šventės:

2001 m. ant Kubilių piliakalnio, Gryžuvos ir Dubysos santakoje
2002 m. ant Kriklinių piliakalnio, prie Pyvesos upės
2003 m. ant Kulionių piliakalnio, prie Želvos upės
2004 m. ant Gordų kalvų, prie Dubysos upės
2005 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
2006 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
2007 m. ant Molavėnų piliakalnio, prie Šešuvies upės
2008 m. ant Padubysio piliakalnio, prie Dubysos upės
2009 m. ant Verslavos piliakalnio, prie Šventosios upės
2010 m. ant Kubilių piliakalnio, prie Gryžuvos upelės
2011 m. ant Velikuškių piliakalnio, Sartų ežero krante
2012 m. ant Rekčių piliakalnio, prie Ventos upės
2013 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudies upės
2014 m. Ožnugario Romuvoje prie Upinykės upės
2015 m. ant Sukinių piliakalnio prie Šventosios upės
2016 m. ant Burvelių alkakalnio prie Nevėžio upės
2017 m. ant Maišiakulės piliakalnio prie Vastapos upės
2018 m. ant Berzgainių piliakalnio prie Siesarties upės
2019 m. ant Lygamiškio piliakalnio prie Šventosios upės

Vasaros Saulėgrįža DIJŪTA KALNALYJE (0)

2019 06 22 Vasaros Saulėgrįža
Birželio 22 d. Dijūta Kalnalis kviečia į vasaros Saulėgrįžos – Rasos šventę.

Rasos – tai pačios Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Taip pat – ir žmogui, jojo atgimimui kūne bei sieloje.
Vasaros saulėgrįža – tai šviesos triumfas, prieš tamsą, neišmanymą…
Tai nušvitimo šventė, kurią drauge su gamta, švenčia ir žmogus. Tokiu būdu deklaruodamas savo pasirinkimą.
Švęskime drauge!!!

RASŲ ŠVENTĖS EIGA:

12:00 – 17:00 Pasiruošimas šventei.
17:00 PASVEIKINIMAS, APEIGINIS ĖJIMAS PRO VARTUS, APSIPRAUSIMAS, DAINOS, ŠVENTINIAI RATELIAI.
19:00 LAUKŲ, MEDŽIŲ LANKYMAS. VAINIKŲ PYNIMAS. KUPOLIAVIMAS. BŪRIMAI IŠ ŽOLYNŲ. KUPOLINIŲ RATELIAI
21:00 VAIŠIŲ STALAS – VAIŠĖS SUNEŠTINĖS
21:45 SAULĖS PALYDĖJIMAS
22:30 UGNIES APEIGA, BŪGNŲ RATELIS PRIE AUKURO, DAINOS, DEGLŲ ĮDEGIMAS
23:30 DEGLŲ NEŠIMO CEREMONIJA
23:45 ŠVENTINIO LAUŽO ĮKŪRIMAS
0:00 DIDYSIS BŪGNŲ RATAS
0:30 ŽAIDIMAI. RATELIAI. ŠOKIAI. ŠOKINĖJIMAS PER LAUŽĄ. VAINIKŲ MĖTYMAS
3:00 VAINIKĖLIŲ PLUKDYMAS
04:30 PRAUSIMASIS RASA. SAULĖS SUTIKIMAS (teka 04:42)

VAIŠĖS SUNEŠTINĖS!

Yra galimybė nakvynei.

Daugiau info:
dk@dijutakalnalis.lt
+370 606 29350

Dijūta Kalnalis – Vieni Kitiems!

Kaip mus rasti:
Nuo Kauno važiuoti Šakių link. Pravažiavus Zapyškį sukti Kriūkų link. Ties 9 km stulpeliu sukti kairėn, įvažiavimas į Kalnalį.
GPS: 55.0162784,23.5710748

Rasos šventė Verkių parke (0)

Rasos Verkiuose2018 m. birželio 22 d., penktadienį Verkių parke vyks tradicinė Rasos šventė.
Jau devynioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia vilniečius ir miesto svečius dalyvauti gražiausioje metų šventėje. Nuo 19 val. vakaro kupoliausime, pinsime vainikus, bursime iš žolynų, vaišinsimės vaistažolių arbata, suksime kupolinių ratelius, sutartinėmis pagerbsime ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydėsime vakaro saulę,  šoksime prie laužo, leisime vainikus Nerimi, prausimės ryto rasoje ir kartu sutiksime tekančią saulę. Valstybės 100-mečio proga bus atlikta žolynų vainikų apeiga.
Meninę apeiginę programą atliks žinomi Vilniaus miesto folkloro ansambliai: „Jorė“, „Laukis“, „Nalšia“, „Poringės“, „Radasta“, „Varangė“, „Kūlgrinda“, „Raskila“, „Griežikai“, Lydos lietuvių kapela „Rūta“, tradiciniai muzikantai. Veiks žolynų turgelis, dalyvaus Botanikos instituto vaistažolių žinovės, būrėjos iš žolynų. Pasipuoškite vainikais, susiskinkite devynių žolynų Kupolę, pasiimkite lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykite į liepomis kvepiantį Verkių parką.

ŠVENTIŠKAI NUOTAIKAI
Pasipuoškite tautiniais drabužiais, ar bent su vaikinais ir baltais marškiniais, o merginos sijonėliais bei žolynų vainikais.

ŠVENTĖS PROGRAMA
18.30-19.30 Kupoliavimas, vainikų pynimas, vaistažolių turgelis;
19.30 Pasveikinimas, apeiginis vartų apėjimas;
19.45 Kupolinių rateliai, būrimai iš žolynų;
20.30 Ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro, sutartinių giedojimas;
21.00 Vakaro Saulės palydėjimas dainomis, medžių pagerbimas;
21.40 Šventinio laužo, stebulės uždegimas, šokiai, dainos, suneštinės vaišės,
vaistažolių arbatos gėrimas, Jonų pagerbimas;
23.30 Eitynės su fakelais prie Neries, vainikų plukdymas;
Iki saulės patekėjimo: paparčio žiedo ieškojimas, šokinėjimas per ugnį,
maudynės, medžių, javų lankymas, ritualinis prausimasis ryto rasa,
tekančios Saulės pagerbimas dainomis.

ŠVENTINĖS PROGRAMOS ATLIKĖJAI:
Folkloro ansamblis „JORĖ“ (vad. Rūta Aleksiūnienė)
Folkloro ansamblis „LAUKIS“ (vad. Lijana Šarkaitė-Viluma)
Folkloro ansambliai „NALŠIA“, „PORINGĖS“, „RADASTA“  (vad. Audronė Vakarinienė)
Folkloro ansamblis „VARANGĖ“ (vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė)
Apeigų folkloro grupė „KŪLGRINDA“ (vad. Inija Trinkūnienė)
Liaudies dainų klubas „RASKILA“ (vad. Jurgita Vaitiekūnienė)
Tradicinė kapela „GRIEŽIKAI“ ( vad. Gaila Kirdienė)
Lydos lietuvių bendruomenės kapela „RŪTA“
Vaistažolių žiniuonės, būrėjos: RITA BALSEVIČIŪTĖ, RITA BALKUTĖ, EGLĖ VALENTĖ
Botanikos instituto vaistažolių specialistės
Šventės vedėja – NIJOLĖ BALČIŪNIENĖ

Daugiau informacijos tel. 8614 76090 (Nijolė)

Šventės rengėjai – LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJA
Šventės partneriai – GTC Botanikos institutas, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, teisingo laisvalaikio organizatoriai „EVENTUM GROUP“
Šventės rėmėjai: KULTŪROS MINISTERIJA, LIETUVOS KULTŪROS TARYBA

Rasos Verkiuose | Vytauto Daraškevičiaus nuotr.
Rasos Verkiuose | Vytauto Daraškevičiaus nuotr.
Rasos Verkiuose | Vytauto Daraškevičiaus nuotr.
Rasos Verkiuose | Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

Žolininkai pataria – jau metas skinti ir džiovinti vaistažoles (0)

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė | asmeninė nuotr.

Birželio 21 d. 16 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio g. 1, Kulionyse, Molėtų raj.) vyks renginys „Kupolių žolynai“, skirtas svarbiausiai vasaros šventei – Rasoms (Kupolinėms).

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai kviečia kartu su etnininke Almira Didžiokiene pasidalinti žiniomis ir pasigaminti įvairių žolynų mišinių, ištraukų, tepaliukų, tinkančių pasigražinimui ir sveikatos stiprinimui, pasivaišinti tik ką prisirinktų liepžiedžių  arbata. Skaityti toliau

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė (1)

Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“?

Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo kilęs toks įspūdis, kad, tarkim, chemijai ar matematikai skiriama kur kas daugiau dėmesio? Tai reikštų, kad svarbiau išmokti skaičiuoti nei būti doram? Na, žinoma! Koks būtų vagis, jei nemokėtų skaičiuoti? Skaityti toliau

Joninių spiečius Trakų r. (0)

Jonini__spie_ius_Pilialaukyje_2017Artėjant Joninių arba Rasos švenčių Lietuvoje maratonui, kuomet gamta įgauna daugiausia jėgų ir galių, kyla klausimas – kur šį, mistišką ir ypatingą, persilaužimo laiką sutikti ir švęsti  turiningiausia? Atsakymą kužda Užukampio kaimo (Trakų r.) istorinė Lietuvos didžiųjų valdovų žemėje esanti kaimo turizmo sodyba Pilialaukis (Galvės gatvė 120, Užukampio kaimas, Trakų rajonas), kuris birželio 23 d. nuo 18 val. kviečia lietuvius ir svečius atsigręžti į senąsias, autentiškas Joninių šventės tradicijas ir drauge mokytis kultūringo jos šventimo.

Šventės rengėjai įspėja, jog atvykę į Joninių šventę Pilialaukyje Jums nuobodžiauti tikrai neteks. Po patekimo į Joninių spiečių per iškilmingus, žolėmis pintus vartus, turėsite tradiciškai apsiplauti vandeniu, taip tampant visateisiais, dvasiškai švariais, bei pasiruošusiais siautulingai Joninių šventei dalyviais.

Pažintis su senosiomis Joninių tradicijomis prasidės drauge su Lietuvoje gerai pažįstama etninės kultūros puoselėtoja Dalia Mockevičiene. Jos dėka svečiai turės neeilinę galimybę iš arti pažinti pagonybe ir krikščionybe persipynusios Joninių, Rasos šventės papročius, apeigas bei tradicijas. Pavyzdžiui, kaip sužinoti, už kiek metų netekėjusios mergelės ištekės, kaip apsirėdęs pasipiršti ateis jų būsimas vyras. Apeigomis ir dainomis, pagerbdami Jonus, Janinas, Rasas bus įžiebiamas aukuras, atiduodama garbė ugnies deivei Gabijai.  Drauge su etnologe keleiviai pins vaizdus iš saulės, ugnies, vainikus iš ąžuolo, bus raginami pajusti gamtos ir žmogaus nepertraukiamą ryšį.

Šventės muzikinę nuotaiką kurs – Trakų Vokės folkloro ansamblis „Vija“, drauge su jo vadovu Arvydu Kirda bei Grigiškių folkloro ansamblis „Spalgena“.

Laumės stebuklai

Pilialaukyje veiksiančiame Joninių spiečiuje nestigs apeigų ir burtų – čia veiks magiškoji pavėsinė, kurioje kiekvienas norintis galės ne tik susipažinti su tikrų tikriausiomis būrimosi subtilybėmis, bet ir pasileisti į Joninių nuotykius su tikrų tikriausia pagoniškąja ragana – Laume – Birute Lenktyte-Masiliauskiene. Srūvant vidurvasario šviesai, Laumė pristatys žolynus ir vaistažoles, kurie Joninių naktį įgauna daugiausiai galios ir gydomųjų savybių. Drauge su Laume kiekvienas svečias turės progą išbandyti burtus iš augmenijos, išmokti rišti laimės amuletus bei stebuklingas pirties vantas. Drauge su Laume magiškojoje pavėsinėje bus verdama arbata iš laukuose surinktų žolelių, pinamas Joninių vainikas.

Neeilinė galimybė

Pilialaukio organizuojamos Joninių nakties šventės išskirtinumas – suteikiama neeilinė galimybė pamatyti (o galbūt ir sudalyvauti) iki 10000 metų tradicijas turinčio fermentuoto grūdų gėrimo (alaus) darymo eigą ir kažkiek pajusti sklandančią protėvių dvasią . Šio pirmapradžio, senolių rakanduose daromo, iš vasarvidžio pievų, pelkių ir miškų nuskintais augalais gardinto alaus degustuoti kasdien nepavyks. Tačiau šios šventės dalyviai turės progą susipažinti alaus darymu ir, šiam subrendus, tapti vienais iš nedaugelio, galėsiančių paragauti ypatingo ir retai daromo alaus. Šį išskirtinį alų darys ir pristatymą ves Pilialaukio aludaris Artūras. Pasak jo, šitas alus yra daromas, ne verdamas, išlaikant tradicijas tų laikų, kai didelių virimui skirtų indų tiesiog nebuvo. Šventės metu alus bus daromas mediniuose induose, kaimuose vadinamais rykais arba rakandais, kuriuose salyklas bus salinamas, o po to ir tekinamas karštu vandeniu. Salinimo metu atšalęs salyklo ir vandens mišinys bus pašildomas senoviniu būdu – lauže įkaitintais akmenimis. Pasak aludario Artūro, Joninių garbei alus bus daromas su daug žolių, šakelių, kas leis jį vadinti griutu, kai alaus skonis išgaunamas ne tik salyklo bei apynių, bet ir žolių pagalba. Pristatymo metu dalyviams, prisidėjusiems prie proceso, bus įteikti sertifikatai, kurie suteiks galimybę per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) paragauti ir pavaišinti savo draugus per Jonines darytu alumi.

 Naktišokiai ir Poliarizuoti stiklai

Joninių naktį vainikuos visų laikų jos didenybė – Muzika, kurią dovanos muzikantai iš Vilkaviškio – „Senas archyvas“ ir legendiniai medinio roko atstovai ir kūrėjai – „Poliarizuoti stiklai“. Ši, viena iš nedaugelio Lietuvos pramoginės muzikos grupių, vadinantys save PLANETA, yra legendinės dainos „Medžiai be lapų“ autoriai. Grupės „Poliarizuoti stiklai“ muzikantai – Šarūnas Mačiulis, Viktoras Beriozovas, Jonas Vasilevičius, Arvydas Skernevičius ir Eugenijus Pugačiukas savo entuziastinga atliekama muzika įkvėps visus svečius surinkti visas šios trumpiausios nakties dangaus žvaigždes.

Mažiausieji Joninių dalyviai šventės metu ieškos stebuklingo paparčio žiedo, jodinės arkliuku, dalyvaus rungtyse, ragaus blynų ir žolelių arbatos.

Joninių laužo ugnis PILIALAUKYJE užges 2 val., tuomet visi svečiai, pajutę artimesnį ryšį su gamta ir protėviais, skubės namo.

tumblr.com nuotr.

Rasos-Joninės Rekstino miške (0)

PANEVĖŽYJE Rekstino miške (siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys – Rubikiai devynioliktame kilometre stotelėje „Rekstino miškas“) Rasos-Joninės.Rasos-panevezyje-2017

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Susiraskite savo Rasos šventę 2017 (video) (0)

K. Keišos nuotr.

Alkas.lt sveikina visus artėjančios Rasos šventės proga ir linki šį šventą laiką pagal mūsų Tautos protėvių papročius atšvęsti mielame bendraminčių būry širdžiai mieloje, šventoje vietoje. Šviesos, Darnos ir Skalsos! Skaityti toliau

Joninės Šilainėje (0)

984 06 06 Joninės Šilainėje1
Kirtus Kalvarijos – Budzisko sienos perėją važiuoti Via Baltica iki Šipliškės. Šipliškėje pasukti į kairę – link Punsko (ženklas Puńsk). Punske sukti link Ožkinių kaimo (pirmosios kryžkelės į dešinę). Vėliau kelią nurodys kelrodžiai su užrašu „Šilainė“.

Vidurvasario šventė sujungia Baltijos ir Šiaurės šalis (video) (0)

Baltijos ir Siaures saliu vidurvasario svente Kairenuose_lrp.lt

Birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių Vidurvasario šventėje. Tradicine tapusią šventę Kairėnų botanikos parke organizavo Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadoriai.

„Šiaurės ir Baltijos šalių vidurvasario šventė – daugelio laukiamas ir mėgstamas renginys. Tai ne tik gera proga atsiminti bendras kultūrines tradicijas, bet ir tvirtos mūsų partnerystės ir draugystės simbolis. Ši šventė – tai dar vienas įrodymas, kad esame partneriai ir sąjungininkai, kartu besirūpinantys regiono žmonių gerove ir saugumu“, – sakė šalies vadovė. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

V. Daraškevičius: Nesu abstrakčios fotografijos gerbėjas (0)

Vyt_Daraskevicius_valstietis.lt

Fotografas Vytautas Daraškevičius turėjo progą lankytis ne vienoje šalyje, tad jo archyvuose tūno milžiniškas kiekis įdomių fotografijų, tačiau surengti parodas ar išleisti fotoalbumus nėra taip paprasta. Kodėl? „Kultūros taryba prioritetus skiria madingam, šiuolaikiškam, bet ne visada vertingam menui“, – liūdnai konstatavo menininkas. Šią savaitę buvo atidaryta fotografo paroda „Saulės ratu“, kurioje užfiksuotos sakralinės romuvių metų švenčių akimirkos. Žinoma, parodą menininkas parengė savo lėšomis.

Meilė fotografijai gimė paauglystėje Skaityti toliau

Metų kryžius (4)

Geležinė paminklo viršūnė. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Dalios Rastenienės nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau

E. Malūkas. Dvasinga Rasų šventė Darsūniškio kaime! (1)

Rasos Drasuniskyje_E.Maluko nuotr

Skausmingai užsimaniau per Rasas pamatyti, išgirsti, paklausyti kažko tokio, ko seniai neragavęs. Ir nusibeldžiau į Kaišiadorių rajoną ir ne šiaip kažkur, o į Darsūniškes šalia Nemuno. Tokį mažytį Lietuvos kaimą per šniokščiantį lietų, per balas, per permirkusias pievas. Tokį, kurs užsitvėręs damba nuo Nemuno pavasarinių užtvankų, tokį lėkštą ir tokį tarsi atplyšusį. Ir ką čia pamatysiu, kai kaime viso labo vos per du šimtus žmonių?! Ir kas belsis per tokį lietų?! Skaityti toliau

Jau kitąmet Kernavėje paparčio žiedas pražįs šalia viduramžių miesto (0)

Kernavė| K.Driskiaus nuotr

Šiąnakt beieškant  stebuklingojo paparčio žiedo, prisiminkite, kad mūsų protėviai taip pat jo ieškojo prieš kelis šimtus metų.  Kitąmet paparčio žiedo ieškosim ir patys, nusikėlę į senuosius laikus.  Praeities dvelksmą trumpiausią metų naktį ypatingai pajusite Lietuvos Trojoje – Kernavėje.

2016 metais Kernavė švenčiančius Rasos šventė pasitiks šiek tiek kitokia, o jau ir šiemet ant vieno iš piliakalnio žmonės pastebės besikuriančią naują gyvenvietę. Skaityti toliau

Vidurvasario šventė Vištytyje drauge su lietuviais iš Karaliaučiaus (0)

Vistytyje Rasos_rengeju nuotr

Birželio 23 dieną (antradienį) 18 val. Vištyčio regioninio parko direkcija kviečia visus į Vištytį (Vilkaviškio r.). Čia pačiame Lietuvos pakraštyje, netoli miestelio esančioje Šaltalankio giraitėje, klegės draugiški kaimynai. Visų laukia vidurvasario šventė – nepaprasta šviesiausios saulės, žemės, vandens, ir augalų žydėjimo diena ir paslaptinga naktis:nepatirti jausmai, stebuklo laukimo pilnatvė, nuoširdžios bičiulystės ar ramaus pabuvimo virpesys, toks kokį galime patirti tik susijungus ugniai,vandeniui, žolynams. Skaityti toliau

Kauniečiai kviečiami Rasas (Jonines) švęsti Senosios prieplaukos amfiteatre (0)

Rasos-darasksviciaus-nuotr

Šį antradienį, birželio 23 d., kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Senosios prieplaukos amfiteatrą, kur vyks įspūdinga Rasų (Joninių) šventė. Po šventės kauniečiai namo galės sugrįžti papildomais troleibusais ir autobusais.

Amfiteatre vyksiančią šventę pradės folk-roko grupė „Marga muzika“, ant scenos pasirodysianti 19.00val. 20.15 val. juos pakeis folk-roko grupė „Ūkanose“. Skaityti toliau

Susiraskite savo Rasos šventę 2015 (video) (9)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Alkas.lt sveikina visus artėjančios Rasos šventės proga. Linkime didžiausių galių, neblėstančio Dieviško įkvėpimo kurti, šviesti, žydėti, subrandinti vaisius ir visas kliūtis tautos kelyje nugalėti.

Linkime Rasos šventę atšvęsti mielų bendraminčių ir draugų būryje šventoje mūsų protėvių žemėje pagal sentėvių papročius.

Žengdami pro kupolėmis apipintus Rasos šventės vartus į šventinę erdvę – įveikime ribą, skiriančią mus nuo dieviškosios gamtos šventovės, o giedodami senas protėvių giesmes ir kartodami apeiginius veiksmus, ištirpdykime mūsų sielas nuo gamtos dvasios skiriančias sienas. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą! (10)

rasos -daraskevicius1

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Skaityti toliau

Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles (0)

Eziuoles_Vingos V

Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.

Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos,

Skaityti toliau

Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje – žolynų burtai (0)

etnografine-pajurio-zvejo-sodyba-muziejus.lt-nuotr

Vasarai beldžiantis į duris, Lietuvos jūros muziejus lankytojus kviečia į kūrybines dirbtuves „Ei, kieno kieno žalias kiemelis..?“, kurios vyks Klaipėdos Kopgalyje įsikūrusioje Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje. Jau trečius metus žaliajam kiemeliui vadovauja ir įvairaus amžiaus „menininkų“ laukia tautodailininkė, viena iš „Buities ir margučių palėpės” įkūrėjų, Angelė Rauktienė.

Praeitą savaitę prasidėjusiose nemokamose kūrybinėse dirbtuvėse jau apsilankė nemažai susidomėjusiųjų. Vieni tyrinėjo natūralias medžiagas – žolynus ir šieną, medžio šakeles, kiti iš karto entuziastingai įsitraukė į kiemelio šeimininkės Skaityti toliau

Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę (27)

Rasos-svente-daraskeviciaus-nuotr

Gegužės 4 d. buvo išplatinta Seimui adresuota peticija, raginanti pasirašyti „Dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše“.

Mat Seime vėl imtasi veiksmų, kad iš šventinių dienų sąrašo būtų išbraukti Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.) ir Rasos (Joninių) šventė (birželio 24 d.).

Peticijoje nepritariama Seime užregistruotam įstatymo projektui „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ (Nr. XIIP-1833), kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo.

Skaityti toliau

EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)

Rasos 2013 Dieveniskese_dirpd.am.lt

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau

Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse (1)

Rasos 2013m. Dieveniškėse | dirpd.am.lt nuotr.

Birželio 23 d. 21 val. Dieveniškių (Šalčininkų r.) pievoje,  prie Gaujos upės
Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia tradicinę Rasos šventę. Dalyvaus Alytaus rajono Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“ (vadovė Dalia Jucienė) bei  Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“ (vadovas Robertas Petkevičius).

Šventės programoje: varduvininkų pagerbimas, tradicinės Rasos apeigos: apeiginis prausimasis, kupoliavimas, įvairiūs burtai iš žolynų ir ne tik, saulės palydėjimas, ugnies pagerbimas, liepsnojantis Joninių laužas, vainikų plukdymas Gaujos upe bei įprastas paparčio žiedo ieškojimas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dieveniškėse organizuojama Rasos šventė Skaityti toliau

Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge (15)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt sveikina signatarą, Seimo narį Algirdą Patacką rugsėjo 28 d.  atšventusį savo neeilinį gimtadienį. Linkime sveikatos, kovinių ir kūrybinių galių kelyje į Darną ir Tiesą.

Ta proga skelbiame 2008 m. žurnale „Liaudies kultūra“ spausdintus Algirdo Patacko prisiminimus „Pogrindis virtęs pastoge”. A.Patacką kalbina Saulė Matulevičienė.

Algirdas Patackas – Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, besidomintiesiems lietuvių etnine kultūra pažįstamas kaip originalių etnologinių studijų autorius [1] Skaityti toliau