Šiąnakt beieškant stebuklingojo paparčio žiedo, prisiminkite, kad mūsų protėviai taip pat jo ieškojo prieš kelis šimtus metų. Kitąmet paparčio žiedo ieškosim ir patys, nusikėlę į senuosius laikus. Praeities dvelksmą trumpiausią metų naktį ypatingai pajusite Lietuvos Trojoje – Kernavėje.
2016 metais Kernavė švenčiančius Rasos šventė pasitiks šiek tiek kitokia, o jau ir šiemet ant vieno iš piliakalnio žmonės pastebės besikuriančią naują gyvenvietę. Tai – skansenas – muziejus po atviru dangumi. Investuojant apie 1 mln Eur Europos Sąjungos fondų lėšų Kernavėje įrenginėjama XIII – XIV a. viduramžių miesto fragmento mokslinė rekonstrukcija.
Vaizdingoje Neries pakrantėje, Pajautos slėnio amfiteatre, stūkso piliakalniai, šalia kurių nuo neatmenamų laikų kūrėsi senovės gyvenvietės ir buvo laidojami žmonės.
Įvairių laikotarpių Kernavės vietovės archeologiniai paminklai aprėpia visas epochas ir šiame regione egzistavusias archeologines kultūras. Priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, kapinynai, viduramžių palikimas išliko beveik nepažeisti iki mūsų dienų. Vietovės išskirtinė vertė – apgyvendinimo tęstinumas.
Kultūrologiniu aspektu viduramžių Kernavės paveldas yra svarbus kaip paskutinės Europoje nekrikščioniškos senovės baltų valstybės miestietiškos kultūros fenomenas.
Nuo 1999 m. kasmet Kernavės rezervate organizuojamas eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos valstybės dienai – paminėti.
Nuo 1967 m. Kernavėje vyksta tradicinė vasaros saulėgrįžos – Rasos arba Joninių šventė.
Atkurto viduramžių miesto fragmente numatoma demonstruoti senuosius amatus, archajišką gyvenseną ir senąsias tradicijas, rengti teatralizuotus pasirodymus.
