Ketvirtadienis, 8 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Saulės arkliukai Diskusijos

I. Šatkauskas. Paparčio žiedas. Esė

Ignas Šatkauskas, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2017-07-29 00:17:28
1
Ignas Šatkauskas | Kristinos Vrubliauskaitės nuotr.

Ignas Šatkauskas | K. Vrubliauskaitės nuotr.

Ignas Šatkauskas | K. Vrubliauskaitės nuotr.

Ar matėte kada bulvarinio žurnalo viršelyje tokį užrašą: „10 būdų, kaip tapti doram“ ar „10 nepadorių klausimų apie dorovę“?

Ar jus mokė mokykloje, ką daryti, kad būtum doras? Ar dorinio ugdymo ar „tikybos“ užsiėmimai suformavo jūsų vertybes? O gal buvo kilęs toks įspūdis, kad, tarkim, chemijai ar matematikai skiriama kur kas daugiau dėmesio? Tai reikštų, kad svarbiau išmokti skaičiuoti nei būti doram? Na, žinoma! Koks būtų vagis, jei nemokėtų skaičiuoti?

O gal jus tėvas kada šitaip mokė: „Sūnau, jei apsivogsi, tau nebebus vietos šiuose namuose“? Ar tai dorovės įskiepijimas? Ar ją apskritai reikia skiepyti? O gal jai reikia leisti pačiai iš branduolio išaugti, pačiai stiebtis į Saulės šviesą?

Jei tėvas grasina bausme už nedorą elgesį ir sūnus, bijodamas rūstybės, nedaro nieko pikta, ar tokį sūnų galima laikyti doru žmogumi? O jei kokia religija nusidėjėliams grūmoja dievų teismu ar pomirtinėmis kančiomis ir tie vargšeliai susilaiko nuo negerų darbų, ar jie jau tampa dorovės įsikūnijimais?

Susidaro toks įspūdis, kad šio dalyko pasaulis mus palieka išmokti savarankiškai, kaip ir vaikščioti ant dviejų kojų išmokstame, na, savakojiškai… Aišku, mes galime matyti pavyzdžių ir jais sekti, bet juk seksime tai savomis kojomis, jei seksime, tai savomis lūpomis. Dorovės siekiame tik dėl jos pačios, o ne iš baimės būti nubausti. Tai reiškia, kad ir tėvo diržas neišmoko siekti dorybės, o tik išugdo įgūdžius to diržo vengti.

Taigi, kur užgimsta noras būti geram, darniam, dorovingam žmogui? Kada mes suprantam, kad linkime žmonėms viso, kas gera? Kada suprantame, jog negalima skriausti sesės, neleistina kankinti gyvūnų, negražu žaloti augalus?

Kas dera, tas ir dora.

Dorovė ir darna yra bet kokio darbo prasmė, siekiamybė. Mes stengiamės, kad darbas būtų atliktas gerai, gražiai ir darniai. Galima sakyti, kad ir viso gyvenimo prasmė yra darna. Mums ši prasmė duota kaip darnos ilgesys, kaip svajonė sutapti, susiderinti su pačia gamta. Šį pamatinį ir svarbiausią žmogaus ilgesį nuostabiai išreiškia lietuvių sakmė apie paparčio žiedą.

Jei mes pajuntame kažkokį neaiškų ilgesį, tai reiškia, kad mums kažko labai smarkiai trūksta, kad yra tam tikras atstumas, mus nuolat skiriantis nuo tobulos darnos. Šio atotrūkio nesuvoktume, jei mumyse nebūtų kažko, kas žinotų ar prisimintų tą būties darną, iš kurios įsčių jis atėjo į pasaulį kaip žmogus. Tarsi mumyse tūnotų slaptas etinis išminčius, kuris kartais į mus prabyla, o mes mokomės jo klausyti, nes jis yra tarsi arčiau gamtos nei mūsų kasdienis, išnaudotojiškas protas.

Išvada – mes nei visiškai darnios, nei visiškai barnios būtybės. Žmonės yra kažkur tarp dorovės ir nesantaikos. Arba mūsų sieloje yra ir žynys, kuris neišnaudoja, gerbia, tausoja pasaulį, ir vagis, kuris viską ima neatsiklausęs, nepaisydamas kitos gyvybės, kitos būtybės kančios. Priklausomai nuo to, kurį savo profilį puoselėjame, tokį dėsningumą imame įžvelgti ir gamtoje, būtyje. Vagies būdo žiūra pasaulyje pradeda regėti tik žiaurumą, plėšikavimą. Stipresnis žudo silpnesnį, didelė žuvis ryja mažą žuvį, stambūs oligarchai prispaudžia liaudį…

Tuo tarpu žynio ar kaip tik ne-žynio mąstymo būdas yra toks, kad gamta yra gera mums, ir visiems – vienodai, kad dovanoja mėlynes, kurios sveika akims ir net yra panašios į akis, kad nokina saldžius vaisius, kad miškuose ar pievose žydi gėlės, o jų nektarą renka bitės, kad žvėrys niekada nežudo be reikalo, perteklingai, kad gamtoje nėra godumo ar savanaudiškumo. Juk Saulė nieko neprašo už savo šilumą ir šviesą – tai tikrų tikriausias tobulo dosnumo pavyzdys. Žiūrint iš tokios perspektyvos gamta nėra negailestinga ir žiauri, o greičiau dosni, darni ir mylinti visa, kas gyva, kas esti.

Taigi vagis pasaulį regi pilną godumo, o tokio žmogaus žvilgsnis yra nedėkingas, nepagarbus ir išnaudotojiškas. Tuo tarpu į darną nukreipta žiūra arba žynio reginys yra pilnas dėkingumo už tas dovanas, kurias būtis jam davė, už Saulę, už miškus, už tai, kad yra gyvas.

Vienas gamtos dovanas naudoja kaip savaime suprantamą dalyką, be jokio saiko ar skolos gamtai pajautos, tarsi jis kažkuo būtų visa tai teisėtai nusipelnęs. Kitas suvokia, koks laimingas yra nešinas, tarkim, glėbiu malkų, kad gamta duoda šilumą, ne tik Saulės, bet ir ugnies. Jis supranta, kiek jis skolingas tiems medžiams, kurie maitina ugnį, Saulei už šviesą, gamtai už būtį, ir šių gėrybių lengva ranka nešvaisto.

Atrodytų, kad visa apimantis dėkingumas ir yra būdas artėti prie darnos. Paparčio žiedo legendą galima suprasti, kaip pasakojimą apie žmogaus kelią į darną, į save. Tai kartu yra ir žmogaus santykio su tradicija vaizdinys. Žmogus vienas išeina giliai į mišką ir ieško galbūt tik pasakose, sakmėse esančio stebuklingo žiedo. Įsivaizduokime, šis žmogus, vardu Lapinas, išsiruošia į tokią kelionę Rasų naktį. Vien tai, kad jis išėjo iš savo landos, jau reiškia, kad patikėjo ir atsidavė tradicijos, sakmių, legendų globon. Jau tuo Lapinas peržengė kasdienio vartotojiško mąstymo slenkstį. Tada, sekdamas legenda, jis ėjo gilyn į didžiausių girių papartynus, atsiklausdamas jonvabalių krypties.

Tos paslaptingos žalios švieselės kūrė nuostabią prieblandą. Lapinas atsidūrė ant kalno, kur iš paparčių susidaro ratas, o jo viduryje yra aikštelė, pakilusi aukščiau už daugumą paparčių. Iš ten atsivėrė miško veidas, nutviekstas jonvabalių šviesos. Tada, sekdamas legenda, Lapinas susirado šermukšnį, kuris jam pasiūlė šaką krivūlę, ja apsibrėžęs ratą, įsikūrė toje nuostabioje trumpiausios nakties aikštelėje, pačioje vasaros viršūnėje laukti paparčio žiedo.

Susidūrime su esminga darnos stoka slypi ypatingas susidvejinimas. Darnos stoka yra savanaudiškumas, kuris siekia save apriboti, tai – save naikinantis godumas, troškimas negeisti perteklingai, būti nuosaikiam ir doram žmogui. Paparčio žiedo ieškojimas, atsiskyrimas miške, rato brėžimas aplink nurodo šį dorovės siekį kaip atsisukimą į save, grįžimą į savo ištakas. Toji mitinė paparčio žiedo išmintis galbūt ir yra tai, kad giliai miške, vidurvasario naktį žmogus suranda save trokštantį to, ką ir taip turi – savo paties tyrą sąmonę ir santaiką su nepaaiškinamu darnos ilgesiu.

 

Saules_arkliukai_2013_Nr_2_VirselisTęsiame įdomiausių ir naudingiausių spausdintinių „Saulės arkliukų“ straipsnių skelbimą internetiniame pasaulyje: Saulės arkliukai, 2013, nr. 2, p. 5–6.

 

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas
  2. B. Rastenytė. Laikas ir erdvė. Esė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Levas says:
    6 metai ago

    Ieškantis randa

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Mėnuo juodaragis“ | Facebook nuotr.

Paskelbti svarbiausi 2023-ųjų metų vasaros etnorenginiai

2023 06 08
Atostogos | bigbank.lt nuotr.

Kokią apsaugą nuo saulės rinktis savo odai?

2023 06 04
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

2023 05 28
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 29 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (23): Vytauto g. 29 (II dalis)

2023 05 24
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 29 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (23): Vytauto g. 29 (I dalis)

2023 05 17
Minaičiuose paminėta 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (nuotraukos)

M. Kundrotas. Išlikti lietuviais: prasmės ir grėsmės

2023 05 14
Dalis maudyklų neatitinka higienos normos reikalavimų

Kaitria saule mėgaukitės atsakingai

2023 05 13
Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. 6A | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (8. Šilutės g., II dalis)

2023 04 18
Dalios Kedenienės margučiai.

Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

2023 04 08
VSD nuotr.

D. Kuolys. Liūdni ženklai ir akademijai, ir respublikai

2023 04 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Nacionalinėje bibliotekoje – „Kultūros nakties“ renginiai šeimoms | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Kultūra

Nacionalinėje bibliotekoje – „Kultūros nakties“ renginiai šeimoms

2023 06 08
Vazelės dalis. Parianas. Anglija, XVIII a. pab. – XIX a. pr. Rasta Klaipėdos piliavietės teritorijoje 1979 m. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Istorija

Klaipėdos Pilies muziejuje – archeologijos paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“

2023 06 08
Pratęstas pasiūlymas išpirkti vertingus gamtai miško sklypus | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Pratęstas pasiūlymas išpirkti vertingus gamtai miško sklypus

2023 06 08
„Mėnuo juodaragis“ | Facebook nuotr.
Etninė kultūra

Paskelbti svarbiausi 2023-ųjų metų vasaros etnorenginiai

2023 06 08
Botanikas atskleidė, kas bendro tarp laukinės pievos ir žydinčiais augalais praturtintos vejos | „Idea prima“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Botanikas atskleidė, kas bendro tarp laukinės pievos ir žydinčiais augalais praturtintos vejos

2023 06 08
Pasienis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Liepą atnaujinama vidaus sienų kontrolė

2023 06 07
Ukrainos vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė paramos Ukrainai stiprinimui

2023 06 07
Medžiai | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Atsiranda daugiau galimybių išsaugoti medžius

2023 06 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Supainiojot apie Seimas apsisprendė − pirmalaikių rinkimų nebus
  • Supainiojot apie Seimas apsisprendė − pirmalaikių rinkimų nebus
  • O Valakupius iškirs? apie Bus steigiami nauji draustiniai
  • Žinojote? apie Į Bernardinų sodą kvies vasaros skaitykla

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinėje bibliotekoje – „Kultūros nakties“ renginiai šeimoms
  • Klaipėdos Pilies muziejuje – archeologijos paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“
  • Pratęstas pasiūlymas išpirkti vertingus gamtai miško sklypus
  • Paskelbti svarbiausi 2023-ųjų metų vasaros etnorenginiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Paskelbti svarbiausi 2023-ųjų metų vasaros etnorenginiai

by Kristina Aleknaitė
2023 06 08
0
„Mėnuo juodaragis“ | Facebook nuotr.

Pristatomas šią vasarą Lietuvoje vyksiančių etnorenginių gidas. Į jį surinkti turintys giliausius papročius, sukeliančius didžiausius jausmus, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba...

Skaityti toliau

Kokią apsaugą nuo saulės rinktis savo odai?

by Ditė Česėkaitė
2023 06 04
1
Atostogos | bigbank.lt nuotr.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma po beveik 400 naujų odos melanomos atvejų, kurių dažna priežastis – nesaugus...

Skaityti toliau

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 05 28
1
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

– Folkloro sąjūdis ir festivalis „Skamba skamba kankliai“ glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, kokie poslinkiai vyko per šiuos 50 metų?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Supainiojot apie Seimas apsisprendė − pirmalaikių rinkimų nebus
  • Supainiojot apie Seimas apsisprendė − pirmalaikių rinkimų nebus
  • O Valakupius iškirs? apie Bus steigiami nauji draustiniai
  • Žinojote? apie Į Bernardinų sodą kvies vasaros skaitykla
  • Klaipėda kviečia apie Pristatoma virtuali paroda „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“
Kitas straipsnis
Kuršių mariose vyko tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis“ (nuotraukos)

Kuršių mariose vyko tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis“ (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai