Žymos archyvas: prasmė

Šiandien – Pasaulinė kultūros diena 2019 (tiesioginė transliacija) (0)

2019 04 15 08:00

Taikos vėliava Seime 2015 | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Balandžio 15-oji Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje minima jau 13-tą kartą ir 11-tą kartą keliama Taikos vėliava. Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.

Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto Skaityti toliau →

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

2018 10 14 15:30

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

2018 04 11 08:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau →

Sąmoningumas – savo tikrųjų poreikių suvokimas (0)

2017 09 27 07:30

Kai duodame protui laisvą valią, dažnai jis pasigauna neigiamas emocijas išreiškiančias mintis: apie nuoskaudas, išdavystes, gailestį sau ar pan. Dažniausia šios mintys būna susijusios su praeitimi arba ateitimi, tačiau suprantame, kad praeities daugiau nebėra, o galvojimas apie ateitį yra paprasčiausia mūsų fantazija. Taip nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas. Apie jį ir apie jo ugdymo svarbą šiuolaikiniam žmogui pasakoja dr. Violeta Barvydienė, spalį atidaromo asmenybės identiteto instituto „iGrow“ viena iš įkūrėjų. Skaityti toliau →

Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti (0)

2017 06 23 17:21

Birželio 26 d. (pirmadienį) 19 val. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, 4 aukštas) vyks interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“, skirtos įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

Keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“ sukurta, minint semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Skaityti toliau →

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su fizikos prof. L. Valkūnu (I) (audio) (1)

2016 11 25 10:00

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir užtemdęs mūsų protą bei širdį grubumu, Skaityti toliau →

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio) (4)

2016 06 07 13:00

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Vienybės žygis aplink Lazdijų kraštą (0)

2016 02 15 09:42

Rekordine-vienybe-Veisiejuose-akcijoje-dalyvavo-apie-500-žmoniu.punskas.lt

Lietuvos trispalvė žmonių rankomis keliauja aplink Lazdijų kraštą. Ši puiki idėja subūrė šio krašto žmones žygiui „Apjuoskim Lazdijų kraštą“. Žygio pradžia buvo paskelbta praėjusią savaitę per Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jo metu sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Vėliau kiekvienas tarybos narys pasirašė žygį lydinčiame metraštyje. Didelė minia žmonių laukė iš savivaldybės pastato išnešamos vėliavos.

Lazdijuose vėliavą nešė Lazdijų parapijos klebonas Nerijus Žvirblys, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago jaunųjų šaulių kuopa, Skaityti toliau →

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu (audio) (30)

2016 01 23 10:55

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Alko radijuje pradedama nauja laida „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas kartu su įvairiais pašnekovais, kurie remsis mokslo pasiekimais, filosofinėmis teorijomis bei kartu su įvairių religinių konfesijų atstovais ieškos atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius į kuriuos žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bei bandė atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau →

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos) (0)

2015 09 24 16:00

"Klaros santykiai" spektaklio premjera | Donato Stankevičiaus nuotr.

Rugsėjo 25–27 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre antroji sezono premjera – Dea Loher „Klaros santykiai“. Kalbėdamas apie šį pastatymą režisierius pripažįsta, kad ši medžiaga buvusi savotišku iššūkiu – joje itin jaučiamas moteriškas pasaulio pajautimas: „ Autorė pateikia daug savęs, savo supratimo, išpažinimo apie tai, kas vyksta aplink ją ir kiekvieną mūsų. Ji davė raktą, o mes stengėmės viską pateikti su egzistenciniu humoru.“

Pjesė apie mus

Drama „Klaros santykiai“ (vok. Klaras Verhaeltnisse) – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulinį populiarumą pelniusios vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesių. Skaityti toliau →

Išrinktas gražiausias lietuviškas įmonės pavadinimas (0)

2015 02 20 19:32

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija septintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. DELFI skaitytojų sprendimu, šiemet gražiausio lietuviško pavadinimo savininke tapo mažoji bendrija „Dūzgynė“, gavusi 5567 skaitytojų balsus.

Antroje vietoje liko UAB „Rūko karoliai“, surinkusi 4892 skaitytojų balsus. Iš viso konkurse sulaukta 18,801 tūkst. balsų.

Konkurso nugalėtoja ir dar dešimt įmonių penktadienį pagerbtos Kultūros ministerijoje. „Dūzgynei“ įteiktas specialus DELFI prizas.

„Dūzgynės“ vadovas Andrius Smilga DELFI sakė, kad pavadinimas gimė įvertinus būsimą veiklą ir jaunimo mėgstamą žodį, kuriuo pakeistas angliškasis „afterparty“.

Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Vėlinės – mirusiųjų ir gyvųjų akistata (50)

2014 10 31 13:07

Vėlinių vėlumai persmelkus mūsų dienas ir gyvenimo erdvę, dėdami gėles ir degdami žvakeles ant artimųjų ir tolimųjų kapų, žvelgdami į antkapių įrašus – prisimename mirtį. Dabar ji apčiuopiama, nes yra čia pat šalia mūsų, be abstrakčių priminimų ir kartojimų memento mori, dabar ji žvelgia tiesiai į akis mūsų senelių, tėvų, brolių ir seserų, senolių ir jaunuolių vardais ir veidais iš antkapių plokščių. Ji veikia mūsų mintis ir jausmus brūkšneliais įrėmintais gimimo ir mirties metų skaičių. Skaityti toliau →

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

2014 04 24 11:48

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas? O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau →

E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne (12)

2014 04 22 19:23

Kalbą mus mokina suprasti kaip bendravimo, susižinojimo priemonę. Tačiau lietuviams kalba nėra tik komunikavimo instrumentas. Kiekvienas lietuvis, net ir negalėdamas savo minčių artikuliuoti įmantriais terminais, suvokia kalbos metafizinę prasmę.

Viešumoje niekas apie tai nekalba – politikai, valdininkai, inspektoriai, amatininkai mėgina išsisukti postringaudami apie kalbą, kuri neturi ryšio su gyvastingumu, su dvasingumu, su kūryba. Ją varto rankose kaip daiktą, kaip prekę, kaip priemonę, kuria galima pasinaudoti, Skaityti toliau →

J. Almonaitienė. Kokia jūsų darbo prasmė? (1)

2013 11 20 10:41

Imtis šios temos mane paskatino Lietuvos psichologų sąjungos šiemet inicijuotos konferencijos tema „Psichologas organizacijoje: sprendimai darbuotojų gerovei kurti“. Ji privertė suklusti: kažkas naujo! Tikrai ne pasaulio mastu, bet čia, Lietuvoje, ko gero, taip. Iš tiesų, kieno labui šiandien dirba „tipiškas“ organizacijų psichologas? Ir, apskritai, kieno labui organizacijose dirba kiekvienas iš mūsų? Ar kai kada gerovė, kurios savo darbe taip atkakliai siekiame, nėra tik tariama?

Paglostymai ir dūriai darbo temomis

Psichologas Ericas Berne (Eric Berne) žmonių apsikeitimus žinutėmis Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

2013 02 12 10:45

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

2013 01 31 13:15

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

2013 01 25 12:20

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau →

Linas Zubė: Lėlininkas turi būti trečias brolis (0)

2012 10 04 13:07

Šeimos teatro „Lino lėlės“ aktorių, režisierių ir dailininką Liną Zubę apie premjerinį spektaklį, kuriamo lėlių teatro filosofiją, misiją ir kt. kalbina Gitana Gugevičiūtė.

Kodėl „Žuvėjėlis“? Kaip išsirinkote šią pasaką iš galybės kitų lietuvių liaudies pasakų? Kuo ji patraukli, įdomi Jums ir kuo aktuali šiuolaikiniam žiūrovui?

Rinkausi labai sunkiai. Perskaičiau krūvas visokių pasakų, bet kai tiksliai nežinai, ko nori, kai skaitai siužetą ir jo nepreparuoji, nematai, kas po juo slypi, atmeti visas tas istorijas, tuos siužetus. O kodėl „Žuvėjėlis“? Nežinau, kažkaip gražu. Ten jis dainuoja su paukšteliais, paprašo dangaus paukštelių pagalbos ir jie jam padeda… Atradau tinkamus du šios pasakos variantus, iš kurių lipdžiau trečią. Truputį parašiau pats. Skaityti toliau →

Gytis Paškevičius. Mano kraštas (video) (1)

2011 12 29 15:18

Šitą žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris

Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai Skaityti toliau →