Žymos archyvas: prancūzai

Prancūzus domina Lietuvos žemės ūkis (0)

Prancūzus domina Lietuvos žemės ūkis | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuotr.

Prancūzijos investicijos Lietuvoje siekia daugiau kaip 0,5 mlrd. Eur. Ši šalis mums yra viena iš prioritetinių rinkų – tai rodo ir augančios prekybos apimtys. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, susitikęs su patarėja žemės ūkio klausimais Centrinės ir Rytų Europos regione Marie Christine LE GAL bei Prancūzijos ambasados atstovais, aptarė abi šalis dominančius žemės ūkio ir investicijų klausimus.

Iki šiol Prancūzija Lietuvoje yra daugiausiai investavusi į didmeninę ir mažmeninę prekybą, nekilnojamąjį turtą, statybas, transportą, ryšius ir kt. Susitikimo Žemės ūkio ministerijoje Skaityti toliau

Viešnia iš Paryžiaus: Nebijokime būti paranoikais (13)

Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdys. Kad tiesiausias kelias į ateitį, – Lietuva be sienų. Kad geriausias auklėjimas tas, kuris atleidžia vaiką nuo bet kokių pareigų. Kad brukte brukama Stambulo konvencija yra skaidri kaip ašara… Nebijokime būti paranoikais, sako 30 metų Paryžiuje gyvenanti publicistė, literatūros almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė Jelena Kondratjeva-Salgueiro. Ji patvirtina, kad ir Prancūzijoje žmonės pratinami galvoti ne savo galva, kad jiems primetamos išankstinės nuostatos, verčiančios piliečius infantilia mase. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos temą. Apie šios revoliucijos reikšmę ir priežastis pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, dar 1989 m. jos istoriją aprašęs savo knygelėje „Didysis Bastilijų šturmas“.

Kodėl Prancūzijoje, XVIII a. buvusi etaloniniu absoliutinės monarchijos pavyzdžiu, 1789 m. susvyravo karaliaus valdžia ir prasidėjo revoliucija? Kokiomis idėjomis gyveno to meto Prancūzijos visuomenė, su kokiomis problemomis ji Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje žvangės karių ginklai (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje žvangės karių ginklai | DARIUStudio.lt nuotr.

Sausio 14 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje bus parodytas prancūzų atsitraukimas iš Maskvos. Vaidins Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos. Jie „trauksis“ per Lietuvos liaudies buities muziejaus miškus, pievas, kaimus, „ginsis“ nuo priešų ir „puls“ muziejaus miestelį.

Daugiau nei 40 atitinkamaiapsirengusių ir ginkluotų karių atkurs ne tik lemtingos 1812 – 1813 metų žiemossvarbiausius įvykius, bet ir supažindins su karine apranga, karių būkle, ginkluote. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? (5)

 Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? | Alkas.lt nuotr.

Jungtinė Karalystė tarė savo žodį. Ji išstoja iš Europos Sąjungos. Nebe už kalnų 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimai. Nors ligšiol visais būdais siekta marginalizuoti euroskeptiškąjį Nacionalinį frontą, vis dažnėjantys imigrantų išpuoliai jo pergalę daro vis labiau tikėtina. Į sceną žengia Marina Le Pen.

Vienas pirmųjų veiksmų, kuriuos ji žada padaryti – surengti Jungtinės Karalystės Breksito pavyzdžio referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kas ją jau praminė madam Freksit. Jei Le Pen pergalę galima būtų vertinti kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Europos mastu, tai Freksitas šią Skaityti toliau

T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)

atlantico.fr nuotr.

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau

Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras (0)

R. Ščerbausko nuotr.

Šiandien, liepos 14 d.,  Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir įmonės šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs. Skaityti toliau

Žydų kareivis TV laidoje „Diagnozėje: valdžia“: jūs esate visiškai nepasiruošę priimti pabėgėlių (6)

Danielius Lupšicas_facebook.com

Antiteroristinių operacijų būrio narys, Izraelyje kovojęs su musulmonų teroristais teigia, kad Lietuva visiškai nesupranta į ką veliasi, sutikusi  priimti 1105 pabėgėlius iš  musulmoniškojo pasaulio. „Info TV“ laida  „Diagnozėje: valdžia“ eteryje pasirodys sekmadienį 19.30 val.

Danielius Lupšitsas (Danielius Lupshitz) Izraelyje gyveno 15 metų. Neseniai grįžo į Lietuvą. Su teroristais iš arti kovojęs žydų kareivis aiškina, kad Lietuva neturėtų priimti nė vieno pabėgėlio. Ypač po kruvinojo penktadienio Paryžiuje, kai per teroristų atakas žuvo daugiau nei 130 žmonių ir dar per 300 buvo sužeisti. Skaityti toliau

Lietuvių literatūra žavi užsienio skaitytojus (0)

ricardas-gavelis-vilniaus-pokerisKol Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje dirbanti lietuvių literatūros vertėja Rita Tuoresmaki (Reeta Tuoresmäki)  suomiškai bando prakalbinti Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, o Darius Džeimsas Rosas (Darius James Ross) angliškai – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kitus lietuvių literatūros kūrinius skaito Prancūzijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Estijoje…

Kūriniai ir vertėjai susilaukia puikių atsiliepimų. Siekdamas užsienyje gyvenančius lietuvių literatūros vertėjus supažindinti su naujausiomis lietuvių literatūros tendencijomis, Lietuvos kultūros institutas kviečia juos šį rudenį dalyvauti vertėjų seminare. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (64)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (16)

R. Martelio knygos „Lenkija ir mes“ viršelio fragmantas

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

Katastrofos nuojauta: 62 procentai prancūzų Prancūzijoje nebesijaučia kaip namuose (26)

Triumfo arka Paryžiuje

Sausio pabaigoje paskelbtos sociologinės apklausos duomenimis 62 procentai prancūzų nebesijaučia Prancūzijoje kaip namuose. Dar daugiau, 70 procentų, apklausos dalyvių pareiškė nuomonę, kad Prancūzijoje yra per daug užsieniečių, o 74 proc. mano, kad islamas yra nesuderinamas su Prancūzijos visuomene. 57 proc. prancūzų įsitikinę, kad Prancūzijoje išplitęs prieš baltuosius nukreiptas rasizmas.

Apklausos duomenimis, tik 29 proc. prancūzų mano, jog dauguma imigrantų, apsigyvenusių Prancūzijoje, yra gerai integravęsi į Prancūzijos visuomenę. 46 proc. apklaustųjų mano, kad bedarbystės lygis sumažėtų, jeigu būtų sumažinta imigracija.

Skaityti toliau

Startuoja aštuntieji „Žiemos ekranai“ (0)

Bruno ir Denio Podalydes filmas „Sudie, Berta“

Sausio 24 d., Vilniuje startuoja aštuntasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, kasmet nustebinantis žiūrovus stipriais debiutais, naujausiais meistrų filmais bei prancūzų kino klasika. Šiemet festivalis kvies septynių Lietuvos miestų žiūrovus sušilti rankas ir širdis tamsiose kino salėse, kur ekranuose personažai kalbės apie meilę.

Tokį toną „Žiemos ekranams“  padiktavo Erikas Romeras (Éric Rohmer) (1920-2010), vyriausias prancūzų Naujosios bangos režisierius, kuriam skirta šių metų retrospektyva. Rohmero filmuose meilė – kasdienis, savaime suprantamas dalykas, o personažai – aistringi, atviri, paprasti. Skaityti toliau

Prancūzija bunda: šimtatūkstantinis protesto mitingas prieš gėjų santuokas Paryžiuje (video) (8)

Protestas Paryžiuje prieš vienalyčių santuokų įteisinimą

Sausio 13-ąją Paryžiaus gatves užplūdo šimtai tūkstančių prancūzų, protestuojančių prieš prezidento socialisto Fransua Olando (François Hollande) pateiktą įstatymo projektą, kuriuo ketinama legalizuoti vienalytes santuokas Prancūzijoje ir leisti tokioms „šeimoms“ įsivaikinti vaikus. Planuojama, kad šis įstatymas galėtų įsigalioti jau šių metų birželį.

Policijos duomenimis Paryžiaus gatvėse protestavo 340 tūkstančių žmonių. Organizatorių teigimu jų buvo 800 tūkstančių, ir tai gerokai pranoko jų lūkesčius. Skaityti toliau

Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima (1)

Gediminas Zujus, Juozas Dingelis ir Linas Maknavičius Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV posėdyje Seime | G.Zemlicko nuotr.

Geresnio gyvenimo ieškoti pasišovusiems lietuviams Prancūzija nėra pienu ir medumi tekantis kraštas, todėl mūsų tautiečių vilties burės juos neša į Angliją, Airiją, na, dar Ispaniją. Atrodo, kad vaikystėje Aleksandro Diuma „Trijų muškietininkų“ ir „Karalienės Margo“ romanų pažadintas susidomėjimas Prancūzija, vėliau brandesniame amžiuje sustiprintas V. Hugo, O. de Balzako ir G. de Mopasano kūryba ne itin gyvas šiandieniniuose lietuviuose.

Pasivaikščioti Oskaro Milašiaus ar Juozo Miltinio takais Paryžiuje tūlam tautiečiui šiandien nėra joks gero tono ženklas, o tuo labiau būtinybė. Paryžius jau nėra ta vieta, be kurios neįsivaizduojamas dailininko ar kitos meno Skaityti toliau