Žymos archyvas: praeitis

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 424–439, 448, 454, 457–458 ir išnašos p. 543, 548, 549; visi kursyvai autoriaus).

Tai, ką vadiname tautiniu atgimimu, nėra vien lietuvių kalbos sugrįžimas į viešąjį gyvenimą ir individų pastangos atgaivinti kolektyvinę savigarbą. Tautiniai atgimimai (jų laikotarpis nėra pasibaigęs) – simbolinės pasaulio organizacijos ir žmogaus psichologijos kaitos dalis.

*** Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? (video) (9)

Šventė „Lituanicon“ | LRT nuotr.

Sulaukus 2020 metų, pastebėjome, kad daugybė iki šiol ateitį vaizdavusių fantastinių kūrinių, dabar jau pasakoja apie praėjusį laiką… Tad šiemet šventės „Lituanicon“ dalyviai ieškojo atsakymų į įvairius klausimus.

Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? Kuriuose kūriniuose praeitis yra vaizduojama su didžiausiu moksliniu tikslumu? Kaip savo ateitį įsivaizduoja dabartiniai autoriai? Renginį praleidę žiūrovai, bei jį dar kartą prisiminti norintys dalyviai, kviečiama žiūrėti reportažą iš renginio. Skaityti toliau

P.S. Krivickas. Nojaus arka arba renovacija (2)

Pixabay.com nuotr.

VEIKĖJAI: PRAEITIS, BIBLIJA, DIEVAS, DABARTIS, ISTORIKAS, EKSPERTAS, EKSCENTRIKAS, NIURZGLYS

PROLOGAS

ISTORIKAS. Būkite pažįstami su šio vodevilio veikėjais – vienais matomais, o kitais, kurie nepasirodys, bet esami dalyviai pagal jų butus arba kajutes, jei palygintume namą su laivu. Skaityti toliau

„Vilties švyturys“ – šimtai į gyvenimą grąžintų žmonių (video) (0)

Vilties svyturys logo

„Daug kas yra linkęs vengti žmonių, praeityje turėjusių priklausomybių. Tačiau tie, kas su jais susipažįsta, dažniausiai pakeičia savo nuomonę, nes vienas pagrindinių blaivybės išlaikymo sąlygų – visiškas sąžiningumas. Tad paprastai buvę priklausomi asmenys būna dar geresni darbuotojai“, – sako jau daugiau kaip penkiolika metų Priklausomybės ligų reabilitacijos centrui „Vilties švyturys“ vadovaujantis Albertas Lučunas.

Mirė daug jaunystės draugų

Taip nutiko, kad Albertą Lučuną su žmona Inga supo nemažai priklausomų žmonių, tad jie pamažu įsitraukė į įvairias priklausomybių prevencijos veiklas,

Skaityti toliau

Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skirtas teatro kritikui Helmutui Šabasevičiui (0)

Helmutas Šabasevičius | LRT nuotr.

Lietuvos teatro sąjunga 2019 metus palydi svarbiu papročiu. Nuo 2009 m. piniginiu apdovanojimu pagerbiami teatro kritikai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Šiais metais apdovanojimas buvo skirtas menotyrininkui, šokio istorikui ir kritikui Helmutui Šabasevičiui už svarų indėlį į teatrinės praeities ir dabarties diskursą.

Šabasevičiaus pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: 19 a. Lietuvos kultūra, choreografijos, scenografijos istorija. Per ilgametę profesinę veiklą jis paskelbė daugybę teatro ir dailės istorijos, kritikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Skaityti toliau

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (3)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

Biržų miesto šventė „Kai Biržai apkabina…“ nukels atgal į praeitį (0)

„Kai Biržai apkabina...“ | Birzai.lt nuotr.

Liepos 3-5 d. biržiečius ir miesto svečius draugėn vėl subūrė Biržų miesto šventės renginiai. Šių metų šventės pavadinimas – šiltas ir simboliškas „Kai Biržai apkabina…“

Rugpjūčio 4 d., viena Biržų gatvių persikels į tarpukario laikus. Ten bus galima ne tik išsiburti iš kavos tirščių ar gauti rekomendacijų kūno raumenims stiprinti, bet ir iš tiesų įsigyti lašinių arba ožką. Biržiečius ir miesto svečius įtraukiantis sumanymas – Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro iniciatyva. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą? (35)

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi  kokie grybai,  vienas po kito naikinami  iš senesnių laikų  užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai,  savu laiku  atspindėjo anų dienų  idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni  paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai,  vos ne  „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar  anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti,  jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi  naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.

Bet ar  tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

Išleistas pirmasis leidinys Lietuvoje, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją (0)

LEU nuotr.

Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu, Skaityti toliau

Parodoje – Lietuvos keramikos praeitis, dabartis ir ateities užuomazgos (1)

Parodoje – Lietuvos keramikos praeitis, dabartis ir ateities užuomazgos | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos skyriuje, atidaryta paroda – „Lietuvių šiuolaikinės keramikos proveržis“. Ši paroda suteikia galimybę susipažinti su vieno reikšmingiausio ir ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio Panevėžio tarptautinio pasitarimo rinkinio lietuviškąja dalimi.

Parodoje pristatomi 36-ių menininkų, prisidėjusių prie veržlaus keramikos judėjimo, darbai. Jie buvo sukurti 1990–2016 metais ir atrinkti iš daugiau nei 600 kūrinių rinkinio, sukauptos per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius. Skaityti toliau

Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai (3)

Simtmecio spalvos_Raciuniene-ant-motociklo-Indian-1911_simtmeciospalvos.lt

Viena nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių. O įspūdingos nuotraukos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo gali įamžinti valstybės šimtmetį – sukaktį, kuri gaivina tautinį pasididžiavimą, vienybę ir žvilgsnį į ateitį. Lietuvos šimtmečio istorija tapo pamatu unikaliam „Šimtmečio spalvų“ projektui, kuriuo „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus.

Projektas bendram darbui suvienijo 28 profesionalų komandą. Iki projekto pradžios peržiūrėta daugiau negu 6000 nuotraukų. Atrinkta 50 išskirtinių kadrų, kurių seniausias užfiksuotas 1918 metais. Nuotraukų spalvinimo procesas jau užtruko daugiau negu 300 valandų ir vis dar tęsiasi. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

Sausakimšoje Prezidentūros salėje vyko filmo „Radviliada“ premjera (video) (0)

Filmo Radviliada filmavimas_FB foto

Vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vyko lietuviškojo filmo „Radviliada“ peržiūra ir susitikimas su kūrybinės grupės nariais. Valstybės institucijų atstovai, diplomatai, žinomi  kultūros veikėjai ir tiesiog kinu besidomintys piliečiai turėjo unikalią galimybę ne tik išvysti vienos iš galingiausių Europos dinastijų istoriją, bet ir gyvai pabendrauti su tiesioginiu Radvilos Juodojo palikuoniu Princu Maciejumi Radvila (Maciej Radziwill).

„Radviliada“ – tai spalvinga dokumentinio kino kelionė, kurioje susitinka dabartis ir praeitis, susilieja dokumentiniai tyrinėjimai, Skaityti toliau

„Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos) (0)

Europos paveldo dienų plakatas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.

„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau

J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą (0)

vilnius-nuo-jo-pradzios-iki-1750-metuKnygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau

Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius (3)

Lituanistai_lrkm.lt

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Lietuvos skaitytojams išversti šiųmete Nobelio premija apdovanoto P.Modiano romanai (0)

P.Modianio romanas_Leidyklos Alma littera nuotr

Šių laikų Marceliu Prustu vadinamas prancūzų rašytojas Patrikas Modiano (Patrick Modiano) šiais metais tapo penkioliktuoju Prancūzijos rašytoju, pelniusiu Nobelio literatūros premiją. Šis apdovanojimas rašytojui skirtas už atminties meną, prikėlusį sunkiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį tikrovišką okupacijos metų pasaulį. Šios temos taip pat ryškiai atsiskleidžia ir Patriko Modiano romanuose „Povestuvinė kelionė“ bei „Iš užmaršties gelmių“, kuriuos Lietuvoje leidykla „Alma littera“ išleido vienoje knygoje. Abu romanai skaitytoją nukelia į pasaulį, matomą P. Modiano akimis. Romaną „Povestuvinė kelionė“ vertė Aurelija Leonavičienė, o „Iš užmaršties gelmių“ – Jonė Ramunytė. Skaityti toliau

A. Patackas. Obuolys nuo obels… (5)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Santykiai tarp tėvų ir vaikų, kartų problema, pasaulėžiūros tęstinumo laidavimas yra svarbi tautos išlikimo sąlyga. Ypač svarbi ji yra mums, lietuviams, nes istoriškai taip susiklostė, kad per pastaruosius du šimtus metų nepavyko užtikrinti, kad bent dvi kartos gyventų laisvoje erdvėje, nepriklausomoje valstybėje. Jau išaugo ir beveik subrendo karta, gimusi po 1990 m. Kovo 11-sios.

Kokia ji bus, ką paveldės iš tėvų, ir ką įneš naujo? Ar nebus užkrėsta praeities virusais, ar atlaikys naujus, dažnai netikėtus, nebūtus ir nelauktus iššūkius, apie kuriuos mes, išeinantys, net nenutuokėme? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

O vis dėl to kokie tie lietuviai naivūs… Jų nepamokė nei lenkų agresija 1920 m., kai buvo okupuotas visas Vilniaus kraštas, nei pasaulio galingųjų abejingumas, ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo vakarinių ir rytinių agresorių, nei klastingas SSRS ir nacistinės Vokietijos sąmokslas, nei nacių garantijos išvijus Raudonąją armiją Lietuvos likimą perduoti į jos pačios rankas, nei viltingi ir neištesėti Amerikos pažadai tuoj tuoj išvaduoti ją iš sovietinės okupacijos… Ir pridursiu: vargu ar bus išmoktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokos. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

K.Masiulis prašo nestatyti Lukiškių aikštėje paminklo „Tautos dvasia“ (8)

Paminklas „Tautos dvasia“

„Paprašiau ministro apsaugoti Lietuvą nuo „Tautos dvasios“. Nors esu didelis šiuolaikinio meno gerbėjas, mėgstu ir abstrakčius, ir minimalistinius kūrinius, tačiau šiuo atveju, kai kuriamas visuomeninis projektas, negalima neatsižvelgti į daugumos visuomenės narių nuomonę. Ar teisinga yra nedideliam būrelyje nuspręsti kokio paminklo reikia Tautai, o paskui tai įgyvendinti tos Tautos mokesčiais?“ – sako parlamentaras.

Vertinimo komisijoje dirbo architektas Rolandas Palekas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Blotnys, architektas Tomas Grunskis, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Skaityti toliau

Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą (10)

Šventė meilės deivei Mildai | S.Šmigelsko nuotr.

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos, dalyvaujančios didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai gaivina ir puoselėja senąsias baltų tradicijas ir amatus. Gegužės mėnesį jie pirmą kartą Alytuje surengė šventę „Meilės deivės Mildos globoje“ ir viliasi, kad ji taps gražia tradicija, kuri kasmet suburs visus besidominčius savo tautos praeitimi.

„Galvodami apie dabartį ir ateitį, negalime pamiršti ir savo praeities, kilmės šaknų, – sako Ramunė Uždavinytė, Dailiųjų amatų mokyklos projektų vadovė. – Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje išpopuliarėjo Valentino diena, deja, ji itin komercinė. Nusprendėme visiems priminti, kad mūsų protėviai taip pat turėjo meilės šventę, ir pakvietėme ją švęsti.“

Anot R. Uždavinytės, nėra išlikę tikslių duomenų, kaip pagoniškoje Lietuvoje buvo minima meilės deivės Mildos diena. Skaityti toliau