Žymos archyvas: pilietis

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems (9)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.

Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

Vilniaus universitete vyks konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ (4)

kam.lt nuotr.

Spalio 12 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Mažojoje Auloje vyks Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, organizuojama konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ Joje bus diskutuojama, kaip Ukrainos ir Rusijos karas veikia pilietiškumo suvokimą Lietuvos ir Ukrainos visuomenėse.

Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros doktorantai Kęstutis Kilinskas („Pilietis, partizanas, karys – ar įmanomos Skaityti toliau

R. Cibas. Klišė (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę. Skaityti toliau

A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas (9)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. Tarp minimo projekto iniciatorių rasime ir daugiau asmenų, kuriems kalbos reikšmė tautos būčiai sunkiai suvokiama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos piliečių bendruomenė (5)

vyties-veliava-ir-piliakalnis-alkas.lt-nuotr

Amerikiečių teologas Timotis Keleris (Timothy Keller), aprašydamas bendruomenės reiškinį, pabrėžė: nėra bendruomenės be ribų. Įsivaizduokime pavyzdį – homoseksualistų organizacijos narys atsiverčia į krikščionybę ir prabyla, kad homoseksualizmas – nuodėmė. Kalba tai diena iš dienos, metai iš metų. Kad ir kokia tolerantiška – ar tokia besiskelbianti – būtų bendruomenė, anksčiau ar vėliau jai teks pasakyti savo nariui: tu privalai pasitraukti iš mūsų gretų, nes tai, ką tu kalbi, prieštarauja bendruomenės pasaulėžiūrai. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl užsieniečiai Lietuvoje gali turėti dvigubą pilietybę, o lietuviams neleidžiama? (1)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės nebūtinas, jei Lietuvos Respublikos Seimas ištaisys savo klaidas.

Meškos paslauga 

Referendumas dėl dvigubos pilietybės beprasmis ir nereikalingas. Problemos esmė ne Konstitucijoje, o klaidoje, kurią yra padaręs LR Seimas. Ir šią klaidą, turėdamas noro, Seimas gali ir privalo ištaisyti be referendumo ir be pavojingų pataisų Konstitucijoje. Kilęs ažiotažas dėl beprasmio referendumo, tolimas nuo tikslo padėti mūsų tėvynainiams ir neprofesionalus, kaip pradedančio gydytojo noras galvos skausmą gydyti giljotinos ar kirvio pagalba. Skaityti toliau

Seimas priėmė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimas priėmė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą, viename teisės akte apibrėždamas asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, nustatydamas šių dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas. Iki šiol asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimą, keitimą Lietuvos Respublikos piliečiams reglamentavo Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymai.

Nuo 2015 m. kovo 2 d. įsigaliosiančiame teisės akte įtvirtinta, kad asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda ir keičia teritorinės policijos įstaigos (galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda, keičia vidaus reikalų Skaityti toliau

Naujasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nudžiugins užsienio lietuvius (0)

asmens tapatybes kortele_dokumentai.ltVidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė Vyriausybei svarstyti ministro Dailio Alfonso Barakausko pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą,  kuris Lietuvos piliečiams suteiks daugiau privalumų bei patogumo, gaunant ir keičiant asmens dokumentus.

Naujasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas pakeis net tris šiuo metu galiojančius įstatymus: Paso, Asmens tapatybės kortelės ir Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymus, kurie nustato skirtingas paso ir Skaityti toliau

P. Gylys. Kodėl V.Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės? (58)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti pilietinės valios išreiškime. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa NEPILIEČIU bent jau pagal vieną požymį.  Taigi, kodėl jis taip pasielgė? Skaityti toliau

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau

P. Urbšys. Lietuva okupuota? (14)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 dienos posėdyje Seimas priėmė du teisinius aktus, susijusius su referendumu. Pirmuoju teisės aktu nuspręsta sudaryti ekspertų grupę, kuri pateiktų išvadas dėl reikalavimo paskelbti referendumą, o antruoju nutarimu kreipiamasi į Konstitucinį Teismą – prašoma išaiškinti, ar Referendumo įstatymo straipsnis, pagal kurį prieš kelias minutes buvo sudaryta ekspertų grupė, … neprieštarauja Konstitucijai.

Tokioje teisinėje painiavoje nėra lengva susigaudyti, tad norėtųsi priminti Referendumo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią buvo sudaryta ekspertų grupė. Įstatymas teigia: „Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė Skaityti toliau

Kultūros ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės – 2“ (0)

neuzmirstuoles-1Nesulaukę iš Vyriausybės  konkrečių sprendimų dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo 2014 metais bei žadėtų 49 milijonų skyrimo, kultūros  ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės –2“.

Akcijos metu Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei, visiems ministrams ir viceministrams, kitiems politikams kultūros ir meno darbuotojai iš visų Lietuvos kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų, kultūros centrų ir kt.)  siųs atviruką  „Neužmirštuolės –2“. Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, Skaityti toliau

D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje Seime įvyko migracijos ekspertų seminaras „Darbo migracija Baltijos šalyse: tendencijos ir perspektyvos“. Pranešimus skaitė ir debatuose dalyvavo įvairių NVO atstovai, ekspertai, praktikai bei tyrėjai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos. Buvo pateikta daug įdomios medžiagos apie migracijos dinamiką ir padėtį skirtingose ES šalyse bei galimas jos tendencijas.

Norėčiau sukoncentruoti savo ir Jūsų dėmesį į vieną pranešimą, kurį perskaitė Jan Niessen, Migracijos politikos grupės vadovas (Belgija, Briuselis). Skaityti toliau

R.Morkūnaitė. Diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams – pavėluota, tačiau būtina (7)

Radvilė Morkūnaitė | asmen. nuotr.

2014 metų gegužės pirmąją baigsis pratęsto Lietuvos narystės ES sutartyje numatyto pereinamojo laikotarpio dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ES piliečiams terminas. Nemanau, kad kam nors kyla abejonių, jog tai klausimas, aktualus daugeliui Lietuvos piliečių, net jei jie nėra žemės savininkai ar nuomininkai. Tenka apgailestauti, kad vis dar nežinome, kokia Lietuvos Vyriausybės pozicija ir siūlomi sprendimai šiuo klausimu. Skaityti toliau

D.Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens? (29)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).

Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla. Ir tai mums, gyvenantiems tik šia diena ir dar užsikrėtusiems emigracijos virusu, nėra gerai.

Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II) (1)

J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.

Svetimi svetimoje sostinėje

Vilnius blaškomas tarp kovojančių pusių tarsi žaisliukas. Išstūmę bolševikus 1919 m. balandžio 19 dieną ir įžengę į Vilnių, lenkai čia išsilaikė kiek daugiau nei metus. 1920 metų liepos viduryje bolševikai išvijo lenkus ir, remdamiesi Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi, palaipsniui, ėmė jį užleisti Lietuvai. Į Vilnių ėmė keltis Lietuvos valdžios įstaigos, tarp jų ir teismai, su jais ir Mykolas Riomeris kaip Lietuvos teisėjas. Tik rugpjūčio pabaigoje miestas jau yra visiškoje Lietuvos valdžioje (ji truko apie du mėn.), o rugsėjo mėnesį bolševikai, po sutriuškinimo prie Varšuvos, ima masiškai trauktis. Lenkai veržiasi Vilniaus pusėn, prasideda pirmieji ginkluoti susidūrimai Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I) (1)

Mykolas Riomeris | mdl.lt nuotr.

Šiame pavadinime skaitytojas, be abejo įžvelgs analogiją su Mykolu Lietuviu, legendiniu šešioliktojo amžiaus vidurio publicistu, lotyniškai parašiusiu traktatą, kuriuo bandyta ne tik kritikuoti, bet aplinkinių kaimynų pavyzdžiais paveikti kunigaikštystės valdovus susirūpinti valstybės likimu. Gal Riomeris (būtent Riomeris – ne Romeris, Römeris arba dar blogiau – Remeris, Rėmeris, reikėtų kartą dėl vartosenos susitarti) ir pats prieštarautų, bet tokio titulo jis tikrai yra nusipelnęs. Nežinia, kaip tą vardą vertintų ir plati, nuo XVII a. Lietuvoje apsistojusi ir išplitusi vokiečių kilmės, bet veikiau lenkiškos, ne lietuviškos, kultūros Riomerių giminė, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Provincialumo atgarsiai iš Jungtinės Karalystės – Zitos Čepaitės balsu (36)

Arnas Aleksandravičius

Visai neseniai interneto dienraštyje delfi.lt pasirodęs Zitos Čepaitės rašinėlis apie lietuvišką patriotizmą dėl savo menkos vertės nesukėlė jokios tautiečių reakcijos, nes niekas nesiteikė jo skaityti. Išskyrus Karolį Jachimavičių, kuris, atrodo, skaito beveik viską. Jo dėka ir užtikau šį tekstą socialiniame tinkle „Facebook“, už ką esu dėkingas, nes nemanau, kad tokie tekstai turėtų mėtytis viešojoje erdvėje niekieno nepašiepiami (beveik niekieno – ačiū delfi.lt komentatoriams už primintą varškės memą!).

Iš kvailybės šaipytis būtina, nes antraip ji anksčiau ar vėliau ims pretenduoti į standartą. Tai ką ten tokio baisaus p. Čepaitė brūkštelėjo? Galėčiau gi čia pacituoti visą išvargusį rašinuką, bet nebūtų labai logiška, todėl tiesiog perpasakosiu. Skaityti toliau

Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda (0)

R. Dichavičius „Laisvės paženklinti“

Kovo 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus knygos „Laisvės paženklinti“ pristatymas ir fotografijos darbų parodos, kuri užims dvi pilies vakarinių kazematų sales, atidarymas. Renginyje dalyvaus autorius, bus galima įsigyti pristatomą leidinį. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Trakų krašto fotografų asociacija „Fotra“.

„Labai svarbu ir simboliška, jog šalies valstybingumo šerdyje, Trakų salos pilyje, garbingai pristatomas kūrinys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams Skaityti toliau

A.Medalinskas. Ar norime, kad mūsų valstybė būtų gyvybinga? (1)

Alvydas Medalinskas

Jeigu žmogus kažko tikrai nori, jis gali to pasiekti. Jeigu galvosime apie savo valstybę, jos ateitį, suvokdami, kad rūpinamės ir mūsų pačių ateitimi, tai rasime ir būdų, kaip šiai valstybei vėl įkvėpti gyvybingumo. Tik pabandykime visi kartu šių kelių ieškoti, sukurkime instrumentus mūsų valstybėje, kaip įgyvendinti pačias geriausias idėjas.

Kad išsakytos idėjos būtų išgirstos, o vėliau ir įgyvendintos, kad netinkamai savo pareigas atliekantys būtų patraukti iš valdžios kėdžių ir kad šios kėdės nebebūtų tokios šiltos, patogios ir amžinos, reikalingas nuolatinis ryšys – kritiškas ir palaikantis – tarp valdžios ir visuomenės, Skaityti toliau

A.Zolubas. Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį (46)

Algimantas Zolubas, www.slaptai.lt

slaptai.lt, V.Visocko nuotr.Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę.

Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta.

Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Skaityti toliau