Žymos archyvas: Perkūnas

„Mėnuo juodaragis“ griausmingai išlydės vasarą (6)

Šventės atidarymo apeigos | Kazimiero Šešelgio nuotr.

Jau šią savaitę, rugpjūčio 24-27 d., nuostabaus grožio Dūburio ežero saloje, savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė – „Mėnuo Juodaragis“, kvies visus vasarą pabaigti kartu. Keturias dienas lankytojus džiugins rinktinių Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai bei itin turtinga kultūrinė šventės programa.

Šiemet renginys pasiūlys per 70-ties atlikėjų pasirodymus, vakarėlius, rinktinius filmus ir paskaitas, vaikų kiemą su tik jiems skirta programa, DJ pasirodymus iki paryčių, gamtiškojo

Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje bus švenčiamos Žolinės (0)

title744849523

Rugpjūčio 15 dieną, Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia atvykti šeimas, jų draugus ir gimines į Žolinės šventę. Aukštatijos kaime, Račkiškės koplyčioje, 12 val. bus aukojamos Šv. Mišios, po kurių tradiciškai bus šventinamas šiųmetinis derlius bei gėlės ir žolynai.

 Visais laikais šios šventės metu, žmonės, parsinešę žolynus sudžiovindavo troboje, po to užkišdavo ant aukšto, klėties, tvarto, kad perkūnas netrenktų. Jie būdavo tarsi namų globėjai. Todėl šios šventės papročiai atspindi ir žmogaus bei gamtos vienovę.

Per Žolines Aukštaitijos kaime vyks kermošius, šventės dalyviai susipažins su vaistingų Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Laurinkienė – apie dievą Perkūną (video) (2)

Nijolė Laurinkienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Aštuntoje ciklo laidoje „Griausmavaldis Perkūnas“ dalyvavo habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Pasak mitologės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinojome apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį. Skaityti toliau

Baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ stebins išskirtiniais muzikiniais pasirodymais (video) (0)

juodaragis-atalyja-foto-did

Rugpjūčio 24-27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone vyks jau dvidešimta savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (MJR). Į savo jubiliejinę programą MJR įtraukė Lietuvos scenos atstovus, kurių gausa, stilistinė įvairovė ir vasaros pabaigos trenksmui ruošiami išskirtiniai, niekur kitur neskambėję muzikiniai pasirodymai nustebins ne vieną festivalių lankytoją.

„Šiemet „Mėnesio Juodaragio“ šventė žada kaip niekad daug išskirtinių pasirodymų, daugeliui dalyvaujančių kolektyvų šis renginys taps progą parodyti savo Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos) (3)

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ Skaityti toliau

Perkūno metas (video) (0)

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“  temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau

L. Vasilevičius. Statant Perkūno pirtį Jorės šventei – netikėtas atradimas (2)

Meistras Aliukas įdeda stebuklingą akmenėlį laikantį visą krūsnį. Kulionys. 2017-04-21 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kasmet  daugybė romuvių  iš visos Lietuvos suvažiuoja į  Jorę Kulionyse, Molėtų rajone, į savotiškus metinius  „pagonių atlaidus“.  Šeštadienį būna talka ant piliakalnio, pirtis, senoviniai žaidimai, laužas, jaunimo šokiai.  Sekmadienį vyksta šventinės apeigos – iš Dangaus šviesulių stebyklos žygiuojame į piliakalnį, giedame „Jori, tėvas šaukia“. Įkopę į viršūnę  giedame protėvių atminimo ir karines giesmes, aukojame  Dievams, ugniai, protėvių vėlėms. Krivė įšventina  naujus  Vaidilas ir   romuvius.   Po apeigos  priešpilyje vyksta apeiginė karių kova skirta Pilėnų atminimui pagerbti.  Nusileidę į slėnį užkuriame aukurą Dangaus stebykloje. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną, vaišinamės duona ir raudonais joručiais, sveikiname Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną (0)

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną | G. Skumbino nuotr.

Ramų ir gražų vasario 2-osios vakarą didelis Panevėžio romuvių būrys susirinko Perkūno šventvietėje, Žaliosios girios medžių apsuptyje, paminėti ir pašlovinti dievaitį Perkūną, paskatinti gamtos prabudimą. Vaidila Laimutis Vasilevičius pakvietė susirinkusiuosius prie aukuro ugnies atlikti apeigą, paaukoti dievams už praėjusius ir ateisiančius metus.

„Padėkojome deivei Gabijai, kad globoja mūsų šeimas, išsakėme jai savo troškimus, o vienas kitam palinkėjimus. Dievui Perkūnui paaukojome akmeninį kirvelį, prieš tai „sudėję“ į jį savo šilumą, dėkingumą. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Karalius ir piemenukas (0)

Saules palydos-daraskevicius

Buvo vienas sanas karalius, ir anas taip pasakė:

– Jau greit mirsiu ir Dievo neregėjau.

Pasakė taip, kad suveit visi didikai pas jį ir parodyt, kokis Dievas yr. Suvejo tie didikai, ir anas pasakė:

– Būsite nubausti, kad neparodysite man Dievo.

Visi bijojo, kad juos nubaus, kad jau mirtis jiems bus. Užgirdo vienas piemenukas, bet anas nemažas jau buvo, ir atajo. Atajo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau

Naisiuose antrą kartą atšvęsta Rasos šventė (nuotraukos) (0)

Naisiuose antrą kartą atšvęsta Rasos šventė | V. Šalavėjaus nuotr.

Birželio 23-iosios vakarą Naisiuose antrą kartą buvo švenčiama Rasos šventė – vasaros saulėgrįža. Senieji baltų papročiai sėkmingai prigyja šiame krašte, o į tradicines šventes susirenka daug dalyvių. Šių metų trumpiausia naktis buvo šilta, todėl buvimas gamtoje dovanojo malonias akimirkas ir geras emocijas.

Šventė prasidėjo vainikų pynimu: visi norintieji galvas pasidabino lauko žolynų dovanotais augalais. Eidami pro simbolinius vartus veidus šaltu vandeniu prausė vyrai ir moterys. Pagrindinės apeigos vyko Perkūno, Vėlino ir Praamžiaus skulptūrų apsuptyje ant Alkos kalno. Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sako, juog velniai seniaus daug dažniaus rodęsi žmonėms negu dabar. Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas, tai nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi.

Tokioj senovėje panorėjo vienas žmogus vesti. Bet, būdamas neturtingas ir turėdamas prie savęs didelę šeimyną, negalėjo nė kokiu kitu būdu išpildyti tą savo norą, kaip tik eidamas svetur ant uždarbio.

Išėjęs ant vieškelio netoli savo namų, susitiko su velniu. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų:
– Kurgi dabar eini?
– Einu ieškoti uždarbio. Norėčiau pačią vesti, bet neturiu kuo pradėti gyvenimo, – atsakė Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis! (0)

Kaziuko mugės eitynėse nešama Kalvelio stovyla | J. Antulio nuotr.

Kovo 19 d. 19.30 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Šventaragio slėnį, šalia Katedros į Pavasario lygiadienio šventę. Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, visi dalyvaujantys pavasario lygiadienio šventėje, kaip žada šventės rengėjai – sutiks mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvys atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Skaityti toliau

Perkūno šventė Akmenėje (nuotraukos) (0)

O. Balodžio ir M. Laukio nuotr.

Sausio 29 d. baltų pasaulėžiūros bendruomenė Akmenės Romuva, bei Akmenės krašto muziejus surengė Perkūno šventę. Į renginį susirinko gausus būrys akmeniškių ir svečių iš kitur atšvęsti Perkūno dieną. Šventinį vakarą vedė ir visus  ateinantiems metams įkvėpė Lietuvių tautiškumo ir laimės mokytojas, vaidila Valdas Rutkūnas.

Perkūno dienos šventė prasidėjo nuo trumpos vaizdinės medžiagos peržiūros. Šį  filmuką sudarė ištraukos iš praėjusių Lietuviškų renginių: Rasos šventės, Mildos Skaityti toliau

G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje (25)

Toras su stebuklinguoju kūju, galios juosta ir krivūle | kb.dk, Danijos Karališkosios bibliotekos  rankraščio nuotr.

Kai kurių mūsų vartojamų ženklų analizė byloja, kad mes jau esame užmiršę pirminę jų prasmę. Paprastas pavyzdys – raidė T. Jinai turi nuostabią savybę – slaptą ryšį su mūsų senuoju dievu Perkūnu. Kai pabandome sudaryti griausmo ar jam giminingų dievų sąrašą (1), didžioji dauguma vardų prasideda ta pačia raide T. Turbūt tai ne atsitiktinumas:

– Taara, Toora, Tuuri (estų, suomių, karelų) – dangaus ir griausmo dievas;
– Taranis – griausmavaldis keltų mitologijoje;
– Taru – chetų ir chatų griausmo dievas; Skaityti toliau

Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos) (0)

Baltų vienybės dienos minėjimas 2015 | Rengėjų nuotr

Rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos proga Naisiuose, ant Alkos kalno, vyko šventės minėjimas, kurio metu buvo surengti ne tik bendri laužai, bet ir dainos, žaidimai bei kt.

Vienybė, darna, tapatumas – tai tautos ir kiekvieno žmogaus gyvasties pagrindas. Vienybės idėja stiprino senąsias kultūras, suteikdama jėgų jų išlikimui. Ne išimtis ir senoji baltiškoji kultūra: darna jungė tiekgamtą su žmogumi, jo veikla, tiek skirtingas baltų tautas. Šiandien indoeuropiečių šeimoje girdime tik dvi baltų tautų kalbas – lietuvių ir latvių (žiemgalių, sėlių, skalvių, prūsų ir kitų Skaityti toliau

Miškas – vieta, kur gėrybes kuria pats Dievas (2)

melynes_Daivos.Vaiskunienes. nuotr.

Anksčiau eidamos į mišką uogauti moterys net ir apsirengdavo kiek geresniais drabužiais – girdi, „suplyšusiam kaip ubagui negražu, gali žmogų susitikti, išsigųs“, pasakojama LRT KLASIKOS laidoje „Ryto rasa krito“. O ką jau kalbėti apie jaunimą – vaikinai ir merginos būdavo „šventadieniškai apsidarę“, nes jiems uogavimas – dar viena dingstis susiburti, pasikalbėti, be to, jauni uogaudami rasdavo vienintelę progą pasivaikščioti poromis ir nusiskinti, senesniems nesekant, kitokią uogą – bučinį.

Beje, uogos ir bučinio palyginimas nėra tik išgalvota metafora. Jis atspindi uogų ir vedybų kontekstų sąsają. Prisirpusios, kvapnios uogos saldumas, Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

D. Vaitkutė. Ar ką tik gimusi „Vaivos juosta“ toliau gyvuos? (1)

DSC_1157-K100

Šių metų gruodžio 4 d. Baltijos baleto teatras ir kompozitoriaus V.Jakubėno draugija pakvietė šokio mėgėjus į baleto „Vaivos juosta“ premjerą, kuri vyko Lietuvos rusų dramos teatre. Kadangi dalyvavau šio nacionalinio baleto premjeroje, nusprendžiau pasidalinti savo, kaip žiūrovės, mintimis bei kai kurių žinomų visuomenės veikėjų nuomone apie renginį.

Balete išausta Vaivos juosta sujungė du meno pasaulius – šiuolaikinį šokį, kurio pastatymą įgyvendino režisierė Marija Simona Šimulynaitė, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtą kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką. Skaityti toliau

Sirvėdos regioniniame parke galima pasivaikščioti Baltų mitologiniu taku (0)

VSTT nuotr.

Atvykusius į Sirvėtos regioninį parką, direkcija nuo gruodžio 11 dienos pakvies aplankyti naujai įrengtą pažintinį gamtos taką, kurio tema – baltų mitologija. Einant taku galima bus pamatyti 17 skulptūrų, kuriose pavaizduotos senosios baltų dievybės – Perkūnas, Žemyna, Medeina ir kt. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Skulptūras kūrė žinomi Lietuvos menininkai.

Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi mitologinė.  Skaityti toliau

Sirvėtos pažintiniame take įsikūrė baltų dievų simboliai (2)

Sirvėtos regioninio parko direkcijos nuotr.

Sirvėtos regioniniame parke baigiamas įrengti naujas pažintinis takas, kuriuo vaikštant galima bus sužinoti apie baltų mitologiją. Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi  – „Mitologija“.  Šis kraštas garsėja legendomis, beveik apie kiekvieną įdomesnį medį, kalvą ar ežerą yra sukurta mitų…

Sirvėtos regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Pavel Trusov papasakojo, Skaityti toliau