Trečiadienis, 17 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kaip buvo švenčiama Perkūno diena?

www.alkas.lt
2018-02-03 17:03:40
711
PERŽIŪROS
3
J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą

Jūratės Valančiūtės pieš.

Vasario 2 d.iki šiol  bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi ir Dievui Perkūnui.  

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos.

Jeigu vasario antrą dieną dar daug sniego ant stogų, vasarą būsią vešlios pievos, o per šienapjūtę daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena – vėlyvas pavasaris ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Mažiesiems buvo draudžiama daužyti varveklius – suguls linai.

Sakoma, kad per tą dieną jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašelius, kad galėtų atsigerti.

Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vasario 2-oji – Perkūno diena
  2. J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą
  3. Grabnyčios, Perkūno diena ir vaško žvakelė
  4. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Elgetas says:
    8 metai ago

    Labai abejoju. Dlugošas 1411 vasario 1 Horodleje mate Lietuvos kariumene, kuri išsirikavo pulkais- ty oficiali ceremonija-paradas, iškeliavo į mišką, pasistate pirtis ir maudesi. Reik manyt kad krikscioniskame kraštae alku nebuvo, o kurie buvo per 200 metu užmiršti. Todel laikinas alkas buvo upes krantas be ledo, šaltinis. Žemynos šventas vanduo.Maždaug žiemos vidurys, tarp Kaledu ir lygiadieno.Galetu paleastronomai nustatyt kokia buvo menulio faze 1411,02,01.

    Atsakyti
  2. Elgetas says:
    8 metai ago

    Su tais dievais iš viso nieko neaišku. Buvo 2 tikybos, 2 panteonai- tie kuri lavonus degino buvo mozurai, o kaip kiti, kaip AtilaPaikis, kurios laidojo ?Kaip juos nesumaišyt ir nesuverst i bendra katila.
    Gruodas- Nalsios dievas, kuris cia buvo pries angelus ir krive su druska.
    Austeja negali but dievas, nes tai yra švetyklas su šventiku. Štai ka reiškia pasakos.
    Norit pamatyt ragana: tai kate.Kate cionai atsinese lietuviai, pagal tai galima datuot.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Senovėje laiko tėkmė buvo matuojama pagal Liūto ( o tai – didelis katinių šeimos atstovas) priekinės pėdos žvaigždyne padėtį (žv. Regulas) danguje. Kadangi Zodiako žvaigždynai (kartu ir “katės” pėda žv. Regulas) sukasi apie šiaurinį dangaus sferos polių lėtai ir ratą apsuka kartą per 25.920 metų, atstačius buvusią padėtį su pasisukusia dabartine padėtimi (1 laip. = 72 m.), galima ir nustatyt, prieš kiek laiko anas įvykis buvo.
    Tai – ne laiko metuose, o laiko tėkmės per tūkstančius metų klausimas. Jūs, Elgetai, teisingai sakote, kad pagal katę, kuri turi “katinišką” Liūto žvaigždyno pėdą Saulės ekliptikoje ir taip “rega” laiką, galima datuoti. Klausimas tik, kaip tą buvusio laiko “pėdą” kur aptikti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šeima
Lietuvoje

Prezidentas teikia pajamų mokesčio paskatą augančioms šeimoms

2026 06 17
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė elektros rinkos pokyčiams

2026 06 17
Renovacija
Lietuvoje

Ministerija lengvina pastatų atnaujinimo procesus

2026 06 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Atsiimtos pensijų fondų lėšos gali atsiliepti socialinei paramai

2026 06 17
Policija
Gamta ir žmogus

Ypatingas policijos dėmesys – blaivumui ir ne tik

2026 06 17
E. sveikata
Lietuvoje

Tęsiant sistemų atnaujinimo darbus, laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 17
Renovacija
Lietuvoje

Kaunas skatins daugiabučių atnaujinimą

2026 06 17
Pinigai
Lietuvoje

Siūloma ilginti lengvatinių paskolų grąžinimo terminą ūkininkams

2026 06 17
Ką galima rasti LGT saugomuose dokumentuose
Lietuvoje

Geologijos fondas – ne tik geologams: ką galima rasti LGT saugomuose dokumentuose

2026 06 17
Orkestro vasara 2026: Jono Šliūpo garbei
Kultūra

Orkestro vasara 2026: Jono Šliūpo garbei – Naujojo Orleano ritmais

2026 06 17
Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę
Etninė kultūra

Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

2026 06 17
Prasideda XXIII-oji Tarptautinė Tytuvėnų vasaros šventė
Kultūra

Prasideda XXIII-oji Tarptautinė Tytuvėnų vasaros šventė

2026 06 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • skt. apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Mikabalis apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas teikia pajamų mokesčio paskatą augančioms šeimoms
  • Vyriausybė pritarė elektros rinkos pokyčiams
  • Ministerija lengvina pastatų atnaujinimo procesus
  • Atsiimtos pensijų fondų lėšos gali atsiliepti socialinei paramai

Kiti Straipsniai

Romuva švenčia Jorės šventę ant Kulionių piliakalnio

J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

2026 02 18
Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Perkūnas“. 1923 m.

J. Zikaro „Perkūno“ įkūnijimas

2025 08 15
Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis)

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II)

2025 01 17
A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

2024 10 15
Perkūno diena | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2024 02 02
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

„Stabmeldžių kalbos“ (Narevo) žodynėlis

2021 07 02
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • skt. apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Mikabalis apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • Kažin apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
  • +++ apie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas: stipri valstybė be stiprios tautos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Neringoje atidaryta „Stintapūkio“ šventė (nuotraukos)

Neringoje atidaryta „Stintapūkio“ šventė (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai