Šeštadienis, 24 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kaip buvo švenčiama Perkūno diena?

www.alkas.lt
2018-02-03 17:03:40
3
J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą

Jūratės Valančiūtės pieš.

Vasario 2 d.iki šiol  bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi ir Dievui Perkūnui.  

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos.

Jeigu vasario antrą dieną dar daug sniego ant stogų, vasarą būsią vešlios pievos, o per šienapjūtę daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena – vėlyvas pavasaris ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Mažiesiems buvo draudžiama daužyti varveklius – suguls linai.

Sakoma, kad per tą dieną jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašelius, kad galėtų atsigerti.

Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vasario 2-oji – Perkūno diena
  2. J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą
  3. Grabnyčios, Perkūno diena ir vaško žvakelė
  4. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Elgetas says:
    7 metai ago

    Labai abejoju. Dlugošas 1411 vasario 1 Horodleje mate Lietuvos kariumene, kuri išsirikavo pulkais- ty oficiali ceremonija-paradas, iškeliavo į mišką, pasistate pirtis ir maudesi. Reik manyt kad krikscioniskame kraštae alku nebuvo, o kurie buvo per 200 metu užmiršti. Todel laikinas alkas buvo upes krantas be ledo, šaltinis. Žemynos šventas vanduo.Maždaug žiemos vidurys, tarp Kaledu ir lygiadieno.Galetu paleastronomai nustatyt kokia buvo menulio faze 1411,02,01.

    Atsakyti
  2. Elgetas says:
    7 metai ago

    Su tais dievais iš viso nieko neaišku. Buvo 2 tikybos, 2 panteonai- tie kuri lavonus degino buvo mozurai, o kaip kiti, kaip AtilaPaikis, kurios laidojo ?Kaip juos nesumaišyt ir nesuverst i bendra katila.
    Gruodas- Nalsios dievas, kuris cia buvo pries angelus ir krive su druska.
    Austeja negali but dievas, nes tai yra švetyklas su šventiku. Štai ka reiškia pasakos.
    Norit pamatyt ragana: tai kate.Kate cionai atsinese lietuviai, pagal tai galima datuot.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    7 metai ago

    Senovėje laiko tėkmė buvo matuojama pagal Liūto ( o tai – didelis katinių šeimos atstovas) priekinės pėdos žvaigždyne padėtį (žv. Regulas) danguje. Kadangi Zodiako žvaigždynai (kartu ir “katės” pėda žv. Regulas) sukasi apie šiaurinį dangaus sferos polių lėtai ir ratą apsuka kartą per 25.920 metų, atstačius buvusią padėtį su pasisukusia dabartine padėtimi (1 laip. = 72 m.), galima ir nustatyt, prieš kiek laiko anas įvykis buvo.
    Tai – ne laiko metuose, o laiko tėkmės per tūkstančius metų klausimas. Jūs, Elgetai, teisingai sakote, kad pagal katę, kuri turi “katinišką” Liūto žvaigždyno pėdą Saulės ekliptikoje ir taip “rega” laiką, galima datuoti. Klausimas tik, kaip tą buvusio laiko “pėdą” kur aptikti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas
Naujienos

Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

2025 05 24
Plyni kirtimai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 24
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Lietuvoje

Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

2025 05 24
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
Lietuvoje

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Moldovoje
Lietuvoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
Jono Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

2025 05 23
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

2025 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juozas apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus
  • Mikabalis apie Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip tinkamai apželdinti kiemą?
  • Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia
  • Laukiniai gyvūnai miesto gatvėse – kas atlygins padarytą žalą?
  • Technologijos keičia televizoriaus žiūrėjimo įpročius

Kiti Straipsniai

Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis)

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II)

2025 01 17
A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

2024 10 15
Perkūno diena | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2024 02 02
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

„Stabmeldžių kalbos“ (Narevo) žodynėlis

2021 07 02
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Juozas apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus
  • Mikabalis apie Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Neringoje atidaryta „Stintapūkio“ šventė (nuotraukos)

Neringoje atidaryta „Stintapūkio“ šventė (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai