Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021 02 16 16:43
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė tapo, kai buvo sunaikintas senasis gelminis dvasinis-religinis jos turinys. Juk tik naivuolis gali imtis varyti žiemą degindamas kažkokią iškamšą. Žiema išeina pati! Juoba šiais globalinio atšilimo laikais, kai ją jau gali prireikti net kviestis atgal.

Senosios baltų kultūros tyrimai Užgavėnių papročiuose leidžia matyti daug gilesnį, su baltų ir net indoeuropiečių religija susijusį turinį, o būtent, užčiuopia juose labai svarbių religinių kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo apeigų, susijusių su taip vadinamuoju Pagrindiniu mitu, raiškas.

„Pagrindinio mito“ (PM) teoriją XX a. 7–8 dešimtmetyje sukūrė rusų mokslininkai Vladimiras Nikolajevičius Toporovas ir Viačeslavas Vsevlodavičius Ivanovas remdamiesi bendrų baltų ir slavų mitinių siužetų tyrimais.  PM tai indoeuropiečių mitologijos teorija išryškinanti pagrindinį mitologinį  kovos tarp dangiškojo Griausmavaldžio ir chtoniškojo angies pasakojimą. Šį mitą kiek anksčiau nei rusų mokslininkai atkūrė ir olandas, sanskrito ir vedų tyrinėtojas Franciskas Bernardas Jakobas Kuiperis (Franciscus Bernardus Jacobus Kuiper). Pasitelkęs išimtinai indiškąją vedų tradiciją jis atkūrė dviejų dieviškųjų priešininkų Indros ir Vritros kovos mitą ir įvardijo jį Pagrindiniu Rigvedos mitu – Kosmogoniniu mitu (KM).  

F.B.J. Kuiperis šį mitą atitinkančias kalendorines apeigas įžvelgė su Žiemos saulėgrįža susietuose naujametinių švenčių papročiuose. V.N. Toporovas taip pat teigė, jog buvusi Pagrindinė šventė: Daugelyje archaiškų tradicijų išskiriama pagrindinė šventė. Ją švęsdavo tuo metu, kai archetipinės sąmonės požiūriu tariamai baigdavosi kažkuris kosminis pasaulio egzistencijos ciklas ir pasaulis esą panirdavo į pirmapradį chaosą. Apie tą patį kalbėjo ir legendinis rumunų religijotyrininkas Mirča Eliadė savo veikale „Amžinojo sugrįžimo mitas“ (Le Mythe de l’éternel retour; 1969 m.): Kad būtų sugrąžinta kosminė tvarka, tokioje šventėje buvo atliekami ritualai, pakartojantys mitinį pasaulio sukūrimo momentą.

Tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti grėsmingą būtybę tam, kad jos praryta, sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių. Tai buvo svarbiausia mūsų protėvių šventė, skirta gamtinio Tamsos persikeitimo į Šviesą apeiginiam įtvirtinimui  pačioje nualintoje žmogaus sieloje.

Būtent išlikusiuose Užgavėnių papročiuose ir apeigose įžvelgiame dviejų pagrindinių pasaulio galių susitikimą ir kovą. O kadangi šių galių kovą apsako vadinamasis Pagrindinis mitas, tad apeiginėje erdvėje jį atitinkantis Užgavėnių karnavalas ir galėjo būti Pagrindine švente.

Panašu, kad Užgavėnių karnavalas kaip tik ir pakartoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nepadalintas, ir kai žmogiškasis, dieviškasis ir velniškasis pradai buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavale mūsų žmogiškos kaukės persimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais bei visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtines galias, sugrįžę į  kasdienybę, jų dalias ir galias panaudotumėme naujo, darnaus, apvalyto nuo marinančių pinklių gyvenimo kūrybai.

Senąsias dvasines šventės ištakas vis dar gerai išreiškia pagrindinio šventės simbolio – pamėklės, žemaičių vadinamos More, naikinimo paprotys. Tyrinėtojai įvairiai aiškina Morės paskirties prasmę. Teigta, kad ji yra augmenijos gyvybinių jėgų įsikūnijimas, žiemos-mirties demonas, įasmeninti senieji metai ir panašiai. Neabejotina, kad žemaitiškas naikinamos pamėklės vardas – Morė yra giminingas įvairioms Europos tautoms žinomų žmogų sloginančių ir marinančių dvasių vardams su šaknimi Mar-, Mor-. Šios dvasios skleidžia destrukciją, mirtį, blogį, žmonių sąmonę drumsčiančius, košmarus (plg. prancūzų žodis cauchemar, anglų – nightmare košmaras), slogina ir marina žmogų. Seną šio vardo bendraindoeuropietišką kilmę liudija ir pavyzdžiui, senovės indų sanskrito arba pali kalbos žodis māra taip pat reiškiantis – „žudantis“, „naikinantis“. Įvairiose etnografinėse Lietuvos srityse išliko ir kitokių šios Užgavėnėse naikinamos būtybės vardų: Žemaitijoje – Kotrė, Sorė, Šiuorė… vidurio Lietuvoje – Čiučelė, Boba, Diedelis, Pelenų Diedas; šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje – Gavėnas. Pastaruoju metu, per etnografines šventes Užgavėnių pamėklės deginimo papročiui išplitus visoje Lietuvoje, daug kur įsitvirtino būtent  žemaitiškas vardas – Morė.

Taigi, žemaitiškos Užgavėnių pamėklės vardas greičiausiai mena net iš indoeuropietiškosios bendrystės laikų ataidintį dvasinį religinį marinančios dievybės vaizdinį. Tuomet ir Užgavėnių šventės apeiga skirta kovai ir pergalei prieš šią mitinę galią gali būti suvokiama kaip apeiginiu būdu atliekamas religinis veiksmas, nukreiptas į žmogaus kūno ir sielos atsparos neigiamiems dvasiniams ir kūniškiems poveikiams, vedantiems į mirtį, stiprinimą.

Morės išvežimas. Kurmaičių km., Kretingos vls. ir aps. ŠAIEM ng. 638, LLM 458 [1] nuotr.
Morės išvežimas. Kurmaičių km., Kretingos vls. ir aps. ŠAIEM ng. 638, LLM 458 [1] nuotr.
Pamėklė vežama ant ypatingo jai skirto įtaiso – rogių pavažos, prie kurios ant ašies pritvirtintas vežimo ratas. Vežama pamėklė sukiojasi tai į vieną, tai į kitą pusę, nes ratas, liesdamas žemę, suka iškamšą aplink ašį, ir ši švaistosi jai į rankas įtaisytu botagu arba spragilu, tartum gindamasi nuo ją persekiojančių kaukėtų persirengėlių. Apeigų pabaigoje pamėklė sudeginama arba rečiau paskandinama.
Čekų mitinės Užgavėnių būtybės vežimas | Čeněk Zibrt - Čeněk Zibrt. Masopust držíme. Praha : Nákladem F. Šimáčka, 1910 nuotr.
Čekų mitinės Užgavėnių būtybės vežimas | Čeněk Zibrt – Čeněk Zibrt. Masopust držíme. Praha: Nákladem F. Šimáčka, 1910 nuotr.

Tokiu būdu kaukėmis apsitaisę apeigų atlikėjai čia atitinka tas mitines būtybes, kurių užduotis – padėti pagrindinei dangaus dievybei nugalėti mirtį skleidžiančią Morę. Kaukės įkūnijo religiniuose mituose įvardinamus tūlus tautos didvyrius kadaise mitiniais laikais atlikusius itin svarbų žygdarbį – nugalėjusius tamsos ir mirties valdovą ir atkūrusius šio pasaulio tvarką ir darną. Todėl būtent jų kaukės ir pasitelkiamos žmonių atliekamoje apeigoje, kai atėjus laikui vėl šią pergalę prieš mirtį reikia pakartoti ir įtvirtinti.

Žmogus nuo neatmenamų laikų trokšta pažaboti, valdyti savo vidines, sąmonės įtakai sunkiai pasiduodančias, nesąmoningąsias galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis stengiasi perkelti jas į išorinius regimus pavidalus, reiškinius ar daiktus, pastariesiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais, su kuriais jau yra pajėgus tvarkytis. Taip mumyse slypinčioms, sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms nematomoms galioms priskirdami apčiuopiamus atitikmenis savo kultūroje, įgauname galią jas suvokti, įtakoti ir suvaldyti. Tai kažkas panašaus į kompiuterio klaviatūra – kuomet siekdami sukelti trokštamus vyksmus mums nepasiekiamoje virtualioje reikšmių erdvėje liečiame gerai matomus ir apčiuopiamus mygtukus, kuriems bendru sutarimu yra priskirtos tam tikros reikšmės.

Figūra iš Užgavėnių apeigų... Šiaulių priemiestis | LLM 462 [2] nuotr.
Figūra iš Užgavėnių apeigų… Šiaulių priemiestis | LLM 462 [2] nuotr.
Tiesioginių žinių nurodančių į Pagrindinio kosmogoninio mito religinį reikšmingumą mūsų krašte randame 1477 metais išleistame Enėjo Silvijaus Pikolominio (Aeneas Silvius Piccolomini, 1405–1464) veikale „Kosmografija, arba Azijos ir Europos aprašymas“. Šiame veikale atpasakojamas 1401–1404 metais Žemaitijoje krikščionybę skelbusio vienuolio Jaronimo Prahiškio (Jeroným Pražský, 1369–1440) pasakojimas apie jo aplankytą „gentį“, garbinusią Saulę ir „pagarbiai laikiusią“ didelį geležinį kūjį:

Keliaudamas tolyn, [Jaronimas Prahiškis] rado kitą gentį, kuri garbino Saulę ir labai pagarbiai laikė nepaprasto didumo geležinį kūjį. Žyniai, paklausti, ką reiškia šis garbinimas, atsakę, jog kadaise ištisus mėnesius nebuvę matyti Saulės, kurią galingasis karalius buvo sugavęs ir uždaręs pačiame tvirčiausiame bokšte. Tada atėję Saulei į pagalbą Zodiako ženklai. Didžiuliu kūju jie sudaužę bokštą, išlaisvinę Saulę ir grąžinę ją žmonėms. Taigi, esąs vertas pagarbos įrankis, kuriuo mirtingieji atgavę šviesą. [3]

Šis Saulės/Pasaulio vadavimo iš tamsos valdovo gniaužtų mitinis pasakojimas yra, bene vienintelė žinoma, mūsų laikus pasiekusi tiesiogiai iš senosios baltų religijos žynių lūpų užrašyta žinia. Pasak Gintaro Beresnevičiaus, tai mitas apie pirmapradžius laikus, kai Pasaulis jau sukurtas, „tačiau vis dar trūksta gyvybinės galios bei žmonių ir dievų jungties, nes dievai ir žmonės vis dar nėra iki galo atskirti… Jie yra tarsi dar nesusitvarkę tarpusavio santykių“. Tačiau tarpininkų tarp dievų ir žmonių – kultūrinių didvyrių – žygiu ne tik išvaduojama Saulė, bet ir nustatomi kultiniai žmonių ir dievų santykiai.

Būtent Užgavėnių persirengėlių atliekamų karnavalinis apeigų pobūdis ir atlikimo kalendorinis laikas, kai vis dar trūksta šviesos bei gyvybinių galių, gerai atitinka mitinio pasakojimo turinį:  mitinių didvyrių bei Dievų žygį į anapusinį mirties ir tamsos jėgų pasaulį išlaisvinti pagrindinio šviesos ir gyvybės šaltinio – Saulės/Pasaulio iš mirties demono gniaužtų. Karnavalas perteikia sėkmingą bendrą žmonių, mitinių didvyrių bei dievų Saulės/Pasaulio vadavimo žygį. Kurio išdavoje gali būti suprastas ir kultūrinių didvyrių išaukštinimas juos iškeliant į dangaus skliautą, ir paverčiant gerai regimais dangaus ženklais – Zodiaku vaizdžiai įkūnijančiu kalendorinę-kosmologinę sistemą, reguliuojančią žmonių ir dievų santykius, nustatančią dievams skirtų apeigų laiką ir išraiškingai perteikiančią jų esmę [4].

Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Štai kaip glaustai galima būtų apsakyti šiuolaikinių Užgavėnių pranokėjos – esmingiausios senosios lietuvių religijos šventės apeiginius veiksmus:

Išsiilgę tamsos viešpaties įkalinto dieviškosios šviesos šaltinio – Saulės – mitinius protėvius didvyrius vaizduojantys ir į juos persikūnijantys kaukininkai persekioja ypatingu vežimu važiuojančią, tamsos galias įkūnijančią būtybę, pamynusią po savo kojomis besisukantį tekinį, simbolizuojantį Saulę, Šviesą, Pasaulį. Eisenos dalyviai Morę bando nudaužti nuo rato. Pakeliui jie užsuka į sodybas ir atlieka tam tikrus apeiginius veiksmus. Nuvežę Morę už kaimo ir nutraukę nuo rato – sudegina, sudrasko arba nuskandina. Kyla visuotinės linksmybės. Išvaduotąjį ratą – Saulę skleidžiančią dievišką šviesą, pagarbiai neša arba veža per kaimą ir skelbia, kad Mirtis išvaryta, pasaulis išvaduotas, todėl visi sveikina vieni kitus, linki visokeriopos sėkmės ir gerovės. Galiausiai Saulės ratą padeda kokioje nors garbingoje šventoje vietoje arba iškelia ant karties ten kur bus švenčiama Rasos šventė. Visi vaišinasi, stiprinasi apeiginėje puotoje, peraugančioje į visuotines linksmybes, kuriose dalyvauja visa bendruomenė. Valgiai, žinoma, taip pat turi apeiginę simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui blynai – tiesiogiai siejami su švytinčios Saulės skritulio vaizdiniu…

Morė | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
Mara prieš Budą | medium.com nuotr.

Na, o visų šių veiksmų atitiktis žmogaus sieloje – siekis prašviesinti, atgaivinti paties žmogaus susidrumstusią sąmonę ir tamsos jėgų nuvargintą dvasią bei kūną.

Kaip Buda prašviesėja ir dvasiškai nubunda, nugalėdamas pagrindinį savo priešininką Māra, išreiškiantį neigiamus, žudančius, naikinančius žmogaus sielos veiksnius, taip kiekvienas iš mūsų atsigavėti tegali tik įveikęs Morę savyje. Apeiginis Morės nugalėjimas šventėje, tai vaizdinga išraiška to, ką kiekvienas atskirai ir visi kartu turime atlikti, kad išlaisvintumėme Pasaulį savyje ir laimėtume dar vieną gyvenimo ratą po Saule.

Bet nepaprasto didumo kūjis – sunkus, tad atgauti šviesą mirtingiesiems pavyks tiktai susivienijus – vieniems su kitais, su Tautos dievais ir protėviais.

Tut.by nuotr.

Nuorodos:

  1. LLM – Lietuvių liaudies menas, Vilnius 1965, p. 458.
  2. LLM – Lietuvių liaudies menas, Vilnius 1965, p. 462.
  3. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 1: nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos, I,  p. 595.
  4. J. Vaiškūnas. Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2012.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  2. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  3. J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokią žinią neša Užgavėnių šventė? (video)
  5. Šių metų Užgavėnių šventė Rumšiškėse bus ypatinga!
  6. Klaipėda kviečia į užgavėnių šventę
  7. Naisiuose vyks didžioji Užgavėnių šventė
  8. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai švęs šurmulingą Užgavėnių šventę miesto Teatro aikštėje
  9. Vilniuje – Užgavėnių šventė
  10. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  11. J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)
  12. D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
  13. Bus kuriama didžiausia Užgavėnių kaukė Lietuvoje
  14. J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA!
  15. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  16. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  17. Artėja Užgavėnių mugė Vilniuje
  18. Išskirtinės Užgavėnių dūzgės Druskininkuose!
  19. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  20. Kauno botanikos sodas kviečia į Užgavėnių linksmybes
  21. Klaipėdiečiai kviečia į paskaitą apie Užgavėnių mitinę prasmę
  22. Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  23. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  24. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  25. J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją
  26. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio)
  27. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  28. Jorės šventė kviečia patirti slėpiningą kosminį virsmą
  29. Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos)
  30. Užgavėnių mugė Vilniuje

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Balsas-tyruose says:
    2 sav. ago

    ”…indoeuropiečių…” – O kas jie ? Indai ? Europiečiai ? Ar Indėnai ?

    Atsakyti
  2. Balsas-tyruose says:
    1 sav. ago

    O kokia kalba kalbėjo tie Indoeuropiečiai ? Nekalbėjo ?

    Atsakyti
  3. mociute says:
    1 sav. ago

    Nuosirdus DEKUI autoriui uz labai idomu rasini!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
Kviečia Užgavėnių kaukių paroda (nuotraukos)

Pajausti Užgavėnių dvasią Panevėžyje kviečia Kaukių alėja

2021 02 16
L. Purlienė. Kartais gyvenimo istorijoje būtinos Užgavėnės

L. Purlienė. Kartais gyvenimo istorijoje būtinos Užgavėnės

2021 02 15
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11

5 pasiūlymai smagioms ir išskirtinėms Užgavėnėms (video)

2021 02 11
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į nuotolines Užgavėnių kaukių gamybos pamokas

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į nuotolines Užgavėnių kaukių gamybos pamokas

2021 01 31
Klaipėdos senamiestyje įsikūrė „Užgavėnių ūžkampis“

Klaipėdos senamiestyje įsikūrė „Užgavėnių ūžkampis“

2021 01 29
Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

2021 01 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
Gamta ir žmogus

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

2021 02 27
Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?

2021 02 27
Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
Gamta ir ekologija

Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų

2021 02 27
Medicina | vdi.lt nuotr
Gamta ir žmogus

Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

2021 02 27
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
Lietuvoje

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
Gamta ir žmogus

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuotrauka apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
  • Žemyna apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Palaikykime brolį Paulių apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Sąjūdis buvo blaivus apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
  • Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
  • Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1634; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 959; komentarų: 14
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 822; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 727; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 683; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 645; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
19
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

– Jau daugiau kaip dvidešimt metų darbuojiesi lietuvių mitologijos lauke, išleidai net aštuonias knygas, o straipsnių, interviu ir vertimų ‒...

Skaityti toliau

Pajausti Užgavėnių dvasią Panevėžyje kviečia Kaukių alėja

by Ditė Česėkaitė
2021 02 16
0
Kviečia Užgavėnių kaukių paroda (nuotraukos)

Šiemet sutampa, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, bus švenčiamos ir Užgavėnės, tačiau dėl šalyje besitęsiančios pandemijos įprastos persirengėlių...

Skaityti toliau

L. Purlienė. Kartais gyvenimo istorijoje būtinos Užgavėnės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 02 15
0
L. Purlienė. Kartais gyvenimo istorijoje būtinos Užgavėnės

Kartais gyvenimo istorijoje būtinos Užgavėnės. Kodėl? Jei norit, papasakosiu, kaip buvo. Mano ir ansamblio istorija su Karininkų ramove prasidėjo juokingai....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Nuotrauka apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
  • Žemyna apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Palaikykime brolį Paulių apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Sąjūdis buvo blaivus apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • O virtuvė?!! apie Kaip maitintis, kad pratęstume savo sąnarių galiojimo laiką?
Kitas straipsnis
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai