Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021 02 16 16:43
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė tapo, kai buvo sunaikintas senasis gelminis dvasinis-religinis jos turinys. Juk tik naivuolis gali imtis varyti žiemą degindamas kažkokią iškamšą. Žiema išeina pati! Juoba šiais globalinio atšilimo laikais, kai ją jau gali prireikti net kviestis atgal.

Senosios baltų kultūros tyrimai Užgavėnių papročiuose leidžia matyti daug gilesnį, su baltų ir net indoeuropiečių religija susijusį turinį, o būtent, užčiuopia juose labai svarbių religinių kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo apeigų, susijusių su taip vadinamuoju Pagrindiniu mitu, raiškas.

„Pagrindinio mito“ (PM) teoriją XX a. 7–8 dešimtmetyje sukūrė rusų mokslininkai Vladimiras Nikolajevičius Toporovas ir Viačeslavas Vsevlodavičius Ivanovas remdamiesi bendrų baltų ir slavų mitinių siužetų tyrimais.  PM tai indoeuropiečių mitologijos teorija išryškinanti pagrindinį mitologinį  kovos tarp dangiškojo Griausmavaldžio ir chtoniškojo angies pasakojimą. Šį mitą kiek anksčiau nei rusų mokslininkai atkūrė ir olandas, sanskrito ir vedų tyrinėtojas Franciskas Bernardas Jakobas Kuiperis (Franciscus Bernardus Jacobus Kuiper). Pasitelkęs išimtinai indiškąją vedų tradiciją jis atkūrė dviejų dieviškųjų priešininkų Indros ir Vritros kovos mitą ir įvardijo jį Pagrindiniu Rigvedos mitu – Kosmogoniniu mitu (KM).  

F.B.J. Kuiperis šį mitą atitinkančias kalendorines apeigas įžvelgė su Žiemos saulėgrįža susietuose naujametinių švenčių papročiuose. V.N. Toporovas taip pat teigė, jog buvusi Pagrindinė šventė: Daugelyje archaiškų tradicijų išskiriama pagrindinė šventė. Ją švęsdavo tuo metu, kai archetipinės sąmonės požiūriu tariamai baigdavosi kažkuris kosminis pasaulio egzistencijos ciklas ir pasaulis esą panirdavo į pirmapradį chaosą. Apie tą patį kalbėjo ir legendinis rumunų religijotyrininkas Mirča Eliadė savo veikale „Amžinojo sugrįžimo mitas“ (Le Mythe de l’éternel retour; 1969 m.): Kad būtų sugrąžinta kosminė tvarka, tokioje šventėje buvo atliekami ritualai, pakartojantys mitinį pasaulio sukūrimo momentą.

Tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti grėsmingą būtybę tam, kad jos praryta, sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių. Tai buvo svarbiausia mūsų protėvių šventė, skirta gamtinio Tamsos persikeitimo į Šviesą apeiginiam įtvirtinimui  pačioje nualintoje žmogaus sieloje.

Būtent išlikusiuose Užgavėnių papročiuose ir apeigose įžvelgiame dviejų pagrindinių pasaulio galių susitikimą ir kovą. O kadangi šių galių kovą apsako vadinamasis Pagrindinis mitas, tad apeiginėje erdvėje jį atitinkantis Užgavėnių karnavalas ir galėjo būti Pagrindine švente.

Panašu, kad Užgavėnių karnavalas kaip tik ir pakartoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nepadalintas, ir kai žmogiškasis, dieviškasis ir velniškasis pradai buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavale mūsų žmogiškos kaukės persimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais bei visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtines galias, sugrįžę į  kasdienybę, jų dalias ir galias panaudotumėme naujo, darnaus, apvalyto nuo marinančių pinklių gyvenimo kūrybai.

Senąsias dvasines šventės ištakas vis dar gerai išreiškia pagrindinio šventės simbolio – pamėklės, žemaičių vadinamos More, naikinimo paprotys. Tyrinėtojai įvairiai aiškina Morės paskirties prasmę. Teigta, kad ji yra augmenijos gyvybinių jėgų įsikūnijimas, žiemos-mirties demonas, įasmeninti senieji metai ir panašiai. Neabejotina, kad žemaitiškas naikinamos pamėklės vardas – Morė yra giminingas įvairioms Europos tautoms žinomų žmogų sloginančių ir marinančių dvasių vardams su šaknimi Mar-, Mor-. Šios dvasios skleidžia destrukciją, mirtį, blogį, žmonių sąmonę drumsčiančius, košmarus (plg. prancūzų žodis cauchemar, anglų – nightmare košmaras), slogina ir marina žmogų. Seną šio vardo bendraindoeuropietišką kilmę liudija ir pavyzdžiui, senovės indų sanskrito arba pali kalbos žodis māra taip pat reiškiantis – „žudantis“, „naikinantis“. Įvairiose etnografinėse Lietuvos srityse išliko ir kitokių šios Užgavėnėse naikinamos būtybės vardų: Žemaitijoje – Kotrė, Sorė, Šiuorė… vidurio Lietuvoje – Čiučelė, Boba, Diedelis, Pelenų Diedas; šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje – Gavėnas. Pastaruoju metu, per etnografines šventes Užgavėnių pamėklės deginimo papročiui išplitus visoje Lietuvoje, daug kur įsitvirtino būtent  žemaitiškas vardas – Morė.

Taigi, žemaitiškos Užgavėnių pamėklės vardas greičiausiai mena net iš indoeuropietiškosios bendrystės laikų ataidintį dvasinį religinį marinančios dievybės vaizdinį. Tuomet ir Užgavėnių šventės apeiga skirta kovai ir pergalei prieš šią mitinę galią gali būti suvokiama kaip apeiginiu būdu atliekamas religinis veiksmas, nukreiptas į žmogaus kūno ir sielos atsparos neigiamiems dvasiniams ir kūniškiems poveikiams, vedantiems į mirtį, stiprinimą.

Morės išvežimas. Kurmaičių km., Kretingos vls. ir aps. ŠAIEM ng. 638, LLM 458 [1] nuotr.
Morės išvežimas. Kurmaičių km., Kretingos vls. ir aps. ŠAIEM ng. 638, LLM 458 [1] nuotr.
Pamėklė vežama ant ypatingo jai skirto įtaiso – rogių pavažos, prie kurios ant ašies pritvirtintas vežimo ratas. Vežama pamėklė sukiojasi tai į vieną, tai į kitą pusę, nes ratas, liesdamas žemę, suka iškamšą aplink ašį, ir ši švaistosi jai į rankas įtaisytu botagu arba spragilu, tartum gindamasi nuo ją persekiojančių kaukėtų persirengėlių. Apeigų pabaigoje pamėklė sudeginama arba rečiau paskandinama.
Čekų mitinės Užgavėnių būtybės vežimas | Čeněk Zibrt - Čeněk Zibrt. Masopust držíme. Praha : Nákladem F. Šimáčka, 1910 nuotr.
Čekų mitinės Užgavėnių būtybės vežimas | Čeněk Zibrt – Čeněk Zibrt. Masopust držíme. Praha: Nákladem F. Šimáčka, 1910 nuotr.

Tokiu būdu kaukėmis apsitaisę apeigų atlikėjai čia atitinka tas mitines būtybes, kurių užduotis – padėti pagrindinei dangaus dievybei nugalėti mirtį skleidžiančią Morę. Kaukės įkūnijo religiniuose mituose įvardinamus tūlus tautos didvyrius kadaise mitiniais laikais atlikusius itin svarbų žygdarbį – nugalėjusius tamsos ir mirties valdovą ir atkūrusius šio pasaulio tvarką ir darną. Todėl būtent jų kaukės ir pasitelkiamos žmonių atliekamoje apeigoje, kai atėjus laikui vėl šią pergalę prieš mirtį reikia pakartoti ir įtvirtinti.

Žmogus nuo neatmenamų laikų trokšta pažaboti, valdyti savo vidines, sąmonės įtakai sunkiai pasiduodančias, nesąmoningąsias galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis stengiasi perkelti jas į išorinius regimus pavidalus, reiškinius ar daiktus, pastariesiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais, su kuriais jau yra pajėgus tvarkytis. Taip mumyse slypinčioms, sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms nematomoms galioms priskirdami apčiuopiamus atitikmenis savo kultūroje, įgauname galią jas suvokti, įtakoti ir suvaldyti. Tai kažkas panašaus į kompiuterio klaviatūra – kuomet siekdami sukelti trokštamus vyksmus mums nepasiekiamoje virtualioje reikšmių erdvėje liečiame gerai matomus ir apčiuopiamus mygtukus, kuriems bendru sutarimu yra priskirtos tam tikros reikšmės.

Figūra iš Užgavėnių apeigų... Šiaulių priemiestis | LLM 462 [2] nuotr.
Figūra iš Užgavėnių apeigų… Šiaulių priemiestis | LLM 462 [2] nuotr.
Tiesioginių žinių nurodančių į Pagrindinio kosmogoninio mito religinį reikšmingumą mūsų krašte randame 1477 metais išleistame Enėjo Silvijaus Pikolominio (Aeneas Silvius Piccolomini, 1405–1464) veikale „Kosmografija, arba Azijos ir Europos aprašymas“. Šiame veikale atpasakojamas 1401–1404 metais Žemaitijoje krikščionybę skelbusio vienuolio Jaronimo Prahiškio (Jeroným Pražský, 1369–1440) pasakojimas apie jo aplankytą „gentį“, garbinusią Saulę ir „pagarbiai laikiusią“ didelį geležinį kūjį:

Keliaudamas tolyn, [Jaronimas Prahiškis] rado kitą gentį, kuri garbino Saulę ir labai pagarbiai laikė nepaprasto didumo geležinį kūjį. Žyniai, paklausti, ką reiškia šis garbinimas, atsakę, jog kadaise ištisus mėnesius nebuvę matyti Saulės, kurią galingasis karalius buvo sugavęs ir uždaręs pačiame tvirčiausiame bokšte. Tada atėję Saulei į pagalbą Zodiako ženklai. Didžiuliu kūju jie sudaužę bokštą, išlaisvinę Saulę ir grąžinę ją žmonėms. Taigi, esąs vertas pagarbos įrankis, kuriuo mirtingieji atgavę šviesą. [3]

Šis Saulės/Pasaulio vadavimo iš tamsos valdovo gniaužtų mitinis pasakojimas yra, bene vienintelė žinoma, mūsų laikus pasiekusi tiesiogiai iš senosios baltų religijos žynių lūpų užrašyta žinia. Pasak Gintaro Beresnevičiaus, tai mitas apie pirmapradžius laikus, kai Pasaulis jau sukurtas, „tačiau vis dar trūksta gyvybinės galios bei žmonių ir dievų jungties, nes dievai ir žmonės vis dar nėra iki galo atskirti… Jie yra tarsi dar nesusitvarkę tarpusavio santykių“. Tačiau tarpininkų tarp dievų ir žmonių – kultūrinių didvyrių – žygiu ne tik išvaduojama Saulė, bet ir nustatomi kultiniai žmonių ir dievų santykiai.

Būtent Užgavėnių persirengėlių atliekamų karnavalinis apeigų pobūdis ir atlikimo kalendorinis laikas, kai vis dar trūksta šviesos bei gyvybinių galių, gerai atitinka mitinio pasakojimo turinį:  mitinių didvyrių bei Dievų žygį į anapusinį mirties ir tamsos jėgų pasaulį išlaisvinti pagrindinio šviesos ir gyvybės šaltinio – Saulės/Pasaulio iš mirties demono gniaužtų. Karnavalas perteikia sėkmingą bendrą žmonių, mitinių didvyrių bei dievų Saulės/Pasaulio vadavimo žygį. Kurio išdavoje gali būti suprastas ir kultūrinių didvyrių išaukštinimas juos iškeliant į dangaus skliautą, ir paverčiant gerai regimais dangaus ženklais – Zodiaku vaizdžiai įkūnijančiu kalendorinę-kosmologinę sistemą, reguliuojančią žmonių ir dievų santykius, nustatančią dievams skirtų apeigų laiką ir išraiškingai perteikiančią jų esmę [4].

Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Štai kaip glaustai galima būtų apsakyti šiuolaikinių Užgavėnių pranokėjos – esmingiausios senosios lietuvių religijos šventės apeiginius veiksmus:

Išsiilgę tamsos viešpaties įkalinto dieviškosios šviesos šaltinio – Saulės – mitinius protėvius didvyrius vaizduojantys ir į juos persikūnijantys kaukininkai persekioja ypatingu vežimu važiuojančią, tamsos galias įkūnijančią būtybę, pamynusią po savo kojomis besisukantį tekinį, simbolizuojantį Saulę, Šviesą, Pasaulį. Eisenos dalyviai Morę bando nudaužti nuo rato. Pakeliui jie užsuka į sodybas ir atlieka tam tikrus apeiginius veiksmus. Nuvežę Morę už kaimo ir nutraukę nuo rato – sudegina, sudrasko arba nuskandina. Kyla visuotinės linksmybės. Išvaduotąjį ratą – Saulę skleidžiančią dievišką šviesą, pagarbiai neša arba veža per kaimą ir skelbia, kad Mirtis išvaryta, pasaulis išvaduotas, todėl visi sveikina vieni kitus, linki visokeriopos sėkmės ir gerovės. Galiausiai Saulės ratą padeda kokioje nors garbingoje šventoje vietoje arba iškelia ant karties ten kur bus švenčiama Rasos šventė. Visi vaišinasi, stiprinasi apeiginėje puotoje, peraugančioje į visuotines linksmybes, kuriose dalyvauja visa bendruomenė. Valgiai, žinoma, taip pat turi apeiginę simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui blynai – tiesiogiai siejami su švytinčios Saulės skritulio vaizdiniu…

Morė | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
Mara prieš Budą | medium.com nuotr.

Na, o visų šių veiksmų atitiktis žmogaus sieloje – siekis prašviesinti, atgaivinti paties žmogaus susidrumstusią sąmonę ir tamsos jėgų nuvargintą dvasią bei kūną.

Kaip Buda prašviesėja ir dvasiškai nubunda, nugalėdamas pagrindinį savo priešininką Māra, išreiškiantį neigiamus, žudančius, naikinančius žmogaus sielos veiksnius, taip kiekvienas iš mūsų atsigavėti tegali tik įveikęs Morę savyje. Apeiginis Morės nugalėjimas šventėje, tai vaizdinga išraiška to, ką kiekvienas atskirai ir visi kartu turime atlikti, kad išlaisvintumėme Pasaulį savyje ir laimėtume dar vieną gyvenimo ratą po Saule.

Bet nepaprasto didumo kūjis – sunkus, tad atgauti šviesą mirtingiesiems pavyks tiktai susivienijus – vieniems su kitais, su Tautos dievais ir protėviais.

Tut.by nuotr.

Nuorodos:

  1. LLM – Lietuvių liaudies menas, Vilnius 1965, p. 458.
  2. LLM – Lietuvių liaudies menas, Vilnius 1965, p. 462.
  3. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 1: nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos, I,  p. 595.
  4. J. Vaiškūnas. Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2012.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  2. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  3. J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokią žinią neša Užgavėnių šventė? (video)
  5. Šių metų Užgavėnių šventė Rumšiškėse bus ypatinga!
  6. Klaipėda kviečia į užgavėnių šventę
  7. Naisiuose vyks didžioji Užgavėnių šventė
  8. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai švęs šurmulingą Užgavėnių šventę miesto Teatro aikštėje
  9. Vilniuje – Užgavėnių šventė
  10. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  11. J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)
  12. D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
  13. Bus kuriama didžiausia Užgavėnių kaukė Lietuvoje
  14. J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA!
  15. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  16. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  17. Artėja Užgavėnių mugė Vilniuje
  18. Išskirtinės Užgavėnių dūzgės Druskininkuose!
  19. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  20. Kauno botanikos sodas kviečia į Užgavėnių linksmybes

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Balsas-tyruose says:
    1 metai ago

    ”…indoeuropiečių…” – O kas jie ? Indai ? Europiečiai ? Ar Indėnai ?

    Atsakyti
  2. Balsas-tyruose says:
    1 metai ago

    O kokia kalba kalbėjo tie Indoeuropiečiai ? Nekalbėjo ?

    Atsakyti
  3. mociute says:
    1 metai ago

    Nuosirdus DEKUI autoriui uz labai idomu rasini!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventei Kernavėje – 55!

2022 06 22
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (II)

2022 06 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (I)

2022 06 12
Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

Aukštaitijos etninės kultūros reikalai aptarti Leliūnuose

2022 05 31
Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija)

J. Vaiškūnas. Kai Saulės užtemimas tampa proto aptemimu

2022 04 30
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
J. Vaiškūnas. Kaip suprasti Mėnulį?   

J. Vaiškūnas. Savaitgalį „ypatingo astronominio reiškinio“ nebus: „rožinė pilnatis“ dangaus nenutvieks

2022 04 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.
Etninė kultūra

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Rusijos invazija. Volodymyras Zelenskis ir Borisas Džonsonas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

2022 06 30
Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka
Lietuvoje

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą
Lietuvoje

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Valdas apie Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri
  • Global-Kapitalistas apie Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1958; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1036; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 897; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 801; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 603; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 30
0
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Išbraidyti rasoti žolynai piliakalnio šlaituose, palydėtos akimis tirpstančios žvaigždėtame danguje laužo žiežirbos, nusiprausta stebuklingoje ryto rasoje, pabuvota darnoje su gamta......

Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
5
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Švenčioniškis Jonas Vaiškūnas Lietuvos Romuvos vasaros stovykloje „Švenčionija“ (2015 08 10-16) toliau kalba apie šventumą, pyktį, sėkmę ir nesėkmę, apie aukuro ir sielos...

Skaityti toliau

Rasos šventei Kernavėje – 55!

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 22
2
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 23-24 d. Kernavėje vyks jau 55-oji Rasos šventė.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  • Valdas apie Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri
  • Global-Kapitalistas apie Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO
  • Global-Kapitalistas apie M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

Kitas straipsnis
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai