Žymos archyvas: organizmas

Saulės vis daugiau, bet liūdesys ir nerimas tik stiprėja? (0)

mowdirect.co.uk nuotr.

Nors vis dažniau galime džiaugtis pasirodančiais saulės spinduliais ir energijos turėtų tik daugėti, atsiradęs liūdesys, nerimas ar apatija nebūtinai rodo pavasarinę depresiją. Gali būti, kad jūsų organizmui paprasčiausiai trūksta vandens. Šaltuoju metų laiku vandens poreikis natūraliai sumažėja, tačiau sveikatos specialistų teigimu, tik išsiugdę įprotį reguliariai gerti vandenį, pavasarį galite pasitikti energingesni. Skaityti toliau

Naujas iššūkis – Cukraus detoksas (2)

Mitybos specialistė, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Kristina Bondar | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Nuo spalio 15 dienos, Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia į naują 30 dienų iššūkį. Vieną vienintelį kartą dalyviai bus kviečiami dalyvauti Kristinos Bondar sudarytoje, moksliniais tyrimais pagrįstoje cukraus detokso programoje, kuri aprašyta neseniai išleistoje knygoje.

„Cukraus detoksas – tai nėra eilinė dieta. Ši programa pareikalaus šiek tiek daugiau pastangų ir pasiryžimo. Tačiau rezultatai jus tikrai nudžiugins – žmonės jau išbandžiusius programą, pakviesiu pasidalinti savo įspūdžiais. Skaityti toliau

Peršalimo sezonas artėja: stiprinti imunitetą reikia iš anksto (0)

Eyesattack.com nuotr.

Sloga, gerklės perštėjimas, bendras silpnumas – pirmieji požymiai, pranešantys apie peršalimą. Nors didžiausia tikimybė susirgti peršalimu kyla rudeniui jau įsibėgėjus, siekdami išvengti ligų, savo organizmą turime stiprinti iš anksto. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?

Farmacininkė Regina Molotkova pažymi, kad keičiantis orams ir aplinkui padaugėjus peršalusių ir virusų paveiktų žmonių, kyla didesnė tikimybė pasigauti ligą, o didžiausią įtaką sergamumui turi organizmo atsparumas ir imunitetas. Skaityti toliau

Maisto netoleravimas: kalta ne tik gliuteno „bomba“ (0)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Ar gali sveikas maistas tapti jūsų slaptu priešu? Vis tik taip atsitinka, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto gaminių ir prasideda įvairūs uždegiminiai procesai, kurie gali tapti lėtiniais. Tuomet dažnai pučia pilvą, lydi nuovargis, jaučiami įvairūs skausmai, išberia odą ar net pradeda augti svoris.

Varginantys simptomai išnyksta

Įpratę pasitikėti tik tabletėmis žmonės dažnai stebisi, kaip vien dėl mitybos pakeitimų gali išnykti įvairūs nemalonūs simptomai. Skaityti toliau

Kokius mineralus geriausiai įsisavina žmogaus kūnas? (0)

Kokius mineralus geriausiai įsisavina organizmas? | Pixabay nuotr.

Sumažėjęs darbingumas, energijos stoka, mieguistumas, nusilpęs imunitetas, virškinimo problemos – tai tik keli simptomai, kurių pagrindine priežastimi gali tapti mineralų trūkumas žmogaus kūne, tačiau dažnas apie šių elementų trūkumą nė nesusimąsto. Net ir nedidelė jų stoka gali lemti labai rimtus sveikatos sutrikimus, vis dėlto, užuot mineralų pusiausvyrą palaikę kasdien, tautiečiai dažniausiai tik žiemą ir pavasarį skuba kūnui „padėti“ pirkdami sintetinius mineralus ir vitaminus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mineralinės medžiagos geriau įsisavinamos, jeigu yra gaunamos su maistu ir vandeniu, ne vartojant maisto papildus. Skaityti toliau

Mūsų kūnas šaukiasi pavasario – kaip sau padėti ir tinkamai pasiruošti (0)

Organizmas šaukiasi pavasario – kaip sau padėti ir jam tinkamai pasiruošti | Pixabay nuotr.

Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras kūno išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis.

Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija. Skaityti toliau

Atsikelti ryte tampa sunkiausia misija? Tai – organizmo ženklas jums (0)

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė | „Eurovaistinės“ nuotr.

Jei atsikelti ryte ypač sudėtinga ir net po nakties miego jaučiatės pavargę, tai ženklas – kad organizmui reikia pokyčių. Daugelis žmonių, ypač žiemos sezonu, skundžiasi ne tik prasta miego kokybe, bet ir itin sunkiu pabudimu ryte. Pasak sveikatos specialistų, įtakos tam gali turėti fizinis ar emocinis pervargimas, nusilpęs imunitetas, miego režimo nesilaikymas. Rytinis nuovargis gali būti ir rimtesnių ligų priežastimi.

Gydytojas Rimgaudas Vincevičius teigia, kad apie miegą kiekvienas mūsų turime žinoti du svarbiausius dalykus: kiek laiko miegame ir kada einame miegoti. Skaityti toliau

Drėgmė – tylusis žudikas namuose: pasekmės ir kaip su tuo kovoti (1)

 pxhere.com nuotr.

Ar žinote, kokio drėgnumo ore praleidžiate darbo dieną? O kokio drėgnumo oru kvėpuojate naktį? Jei atsakyti tenka neigiamai – gali būti, jog patys to net nežinodami rimtai kenkiate savo organizmui. Kokias pasekmes mūsų sveikatai turi per drėgnas ar per sausas patalpų oras bei kaip šią problemą spręsti dar prieš įsikeliant į naujus namus, atskleidžia sveikatos ir statybų ekspertai.    

Maždaug 1–2 procentus mūsų prakaito sudaro druskos, riebalų rūgštys, aminorūgštys, azotinės ir kitos medžiagos, Skaityti toliau

Ką valgome: duoną ar chemikalus? (1)

Ž. Grašienės nuotr.

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

Ligos priežastis – maistas Skaityti toliau

Kaip įveikti stresą prieš šventes? (0)

dermatologia.net nuotr.

Ką stresas daro su mūsų organizmu, priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų individualaus mąstymo. Tyrimų duomenimis, jeigu į patiriamą stresą žiūrime kaip į žalojantį mūsų organizmą, tai tikriausiai taip ir bus, tuo tarpu jeigu į jį žvelgiame kaip į pagalbą tam tikrose situacijose, stresas ir nerimas gelbsti.

Psichologas Julius Tilvikas sako, kad šventiniu metu geriausia į patiriamą stresą žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda įveikti žūtbūtinį skubėjimą. Farmacininkė Laura Vanagaitė pritaria ir antrina, kad šiuo metu svarbu neneigti, kad elgiamės neįprastai nei likusią metų dalį. Skaityti toliau

Vaistininkai įspėja: daugelis sergančių nežino, nei kas iš tiesų yra antibiotikai, nei kaip juos vartoti (0)

Vaistininkai įspėja: daugelis sergančių nežino, nei kas iš tiesų yra antibiotikai, nei kaip juos vartoti | Pixabay nuotr.

Lapkričio 13-18 dienomis, pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai.

Tai ne tik reiškia didesnius iššūkius negaluojantiems, bet ir ilgainiui mažėjantį pačių vaistų veiksmingumą. Tad kaip juos vartoti teisingai ir iš tiesų jais pagelbėti organizmui?

Skaityti toliau

Pirmokai miega per trumpai (1)

Positiveparentsandkids.com nuotr.

Miego trukmė ir jo kokybė augančiam kūnui yra ypatingai svarbūs faktoriai, kad vaiko vystymasis būtų sklandus. Apklausos internete rezultatai rodo, kad paaugliai nuo 12 iki 16 vidutiniškai miega iki 9 valandų, 7–8 metų amžiaus vaikai – 9,5 valandos. Sveikatos specialistai sako, kad tai bent valanda per mažai nei rekomenduojama.

Vaistinių tinklo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atlikta apklausa parodė, Skaityti toliau

Vaikų akis prižiūrinti gydytoja: jau geriau televizorius nei mobilus telefonas (0)

Vaikai akiniai

Iki mokslo metų pradžios likus vos kelioms dešimtims dienų, vaistinėse pagausėjo klausimų, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai. Prieš pradedant pirmą klasę arba sugrįžtant į mokyklą po vasaros atostogų, ypač svarbu pasirūpinti mažųjų akimis, mat mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai.

Morkų ir mėlynių nepakanka

Vaikų gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė sako, kad norint užtikrinti ir išlaikyti gerą regėjimą, vien liaudiškų priemonių nepakaks. Skaityti toliau

Vasara jau įpusėjo! Palengvinkite savo mitybą (0)

w8themes.com nuotr.

Mityba vasarą nereikalauja daug pasiaukojimo, juk atėjus vasaros karščiams visad lengviau kontroliuoti savo apetitą, kadangi organizmui nereikia papildomų kalorijų. Tokiu atveju verta rinktis lengvus patiekalus ir daugiau skysčių. Dažnai tokia mityba padeda ne tik  atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir pagerinti savo savijautą. Štai keletas patarimų, kaip galima suplanuoti puikią vasarinę dietą.

Daugiau vaisių ir daržovių Skaityti toliau

Kepenų ligos: nesukeliančios skausmo ir klastingos (0)

dietdoctor.com nuotr.

Dažnai manoma, jog pirmasis bet kokios ligos požymis – skausmas, tačiau mūsų organizme yra ir skausmo receptorių neturintis „tylusis“ organas, kurio veiklos sutrikimai dažnai lieka nepastebėti. Tai – kepenys. Specialistų teigimu, pradinėse ligų stadijose gali nepasireikšti jokie simptomai, tačiau, sutrikus kepenų veiklai, ilgainiui sutrikdomos ir gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos.

Kepenys – didžiausias vidaus organas, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procesuose ir saugantis organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, teršalų. Kauno klinikų gastroenterologės Sigitos Gelman teigimu, pastebėti tam tikrus funkcijų sutrikimus yra labai sudėtinga, nes kepenų ligos – itin klastingos, o ryškūs simptomai pasireiškia tik ligai įsibėgėjus. Skaityti toliau

Kaip gydytis nealinant kūno? (0)

Piene_JonoV.nuotr

Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami kūnui.

„Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios kūną vieninga darnia visuma, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija Skaityti toliau

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais (0)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Jei atkopiant saulei bei šylant orui sumažėjo darbingumas, jaučiate bendrą kūno silpnumą, esate dirglesni, neskubėkite to priskirti įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų gyvybinių jėgų kaip kilpa neveržia anemija, paprastai vadinama mažakraujyste.

Sekina visą organizmą

Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Skaityti toliau

Daugelis lietuvių skundžiasi odos bėdomis, bet ja visiškai nesirūpina (2)

thefitindian.com

Beveik pusė Lietuvos gyventojų, o ypač moterys – net 7 iš 10 – jaučia po žiemos pablogėjusią ar pasikeitusią odos būklę. Tačiau net 40 proc. lietuvių teigia, kad savo oda nesirūpina apskritai, o daugelis oda besirūpinančių, ja rūpinasi netinkamai, parodė amerikiečių bendrovės  užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Kartu su pavasariu mūsų organizmą pasitinka nepalankūs išorės veiksniai: temperatūros pasikeitimai, stipresni vėjai, vitaminų trūkumas ir pirmoji saulė – visa tai gali stipriai paveikti žiemos nualintą odą.

Skaityti toliau

Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo (1)

A. Mačiukas, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas | Rengėjų nuotr.

Ar treniruotės gali sendinti ir sukelti organizmo destrukcija? Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad taip.

„Nors lietuviai pradėjo sportuoti labai aktyviai,  sportavimas yra gan neapmąstytas. Daugelis renkasi treniruočių rūšis, kurios nėra tinkamos, ir tai rodo, kad žmonėms trūksta atsakingo ir objektyvaus požiūrio į savo sveikatą“, – teigia beveik trisdešimt penkerius metustreniruočių patirties turintis Aurimas Mačiukas. Pasak jo, dažniausios sportuojančių lietuvių klaidos – Skaityti toliau

7 žingsniai sveikesnės mitybos link (0)

 foodforthoughtireland.ie nuotr.

Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, lietuviams ne itin rūpi mityba bei jų sveikata – vos 21,3 proc. šalies gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Europos komisija prognozuoja, kad tokia situacija lems liūdnas pasekmes – dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo ateityje gali padaugėti lėtinių ligų, įvairių psichikos sveikatos sutrikimų ir kt. sveikatos problemų. Nors įpročių kaita – sudėtingas ir ilgas procesas, anot virtuvės šefo ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nario Nerijaus Ižganaičio, klausimas „rūpintis savo sveikata, ar ne“ neturėtų net kilti. Skaityti toliau

S. Veržikauskas. Geroji žinia veganams: žolė valgoma ir perkelia ją valgančius į aukštesnį dvasinį lygmenį (2)

Karvė | Uncyclopedia.wikia.com nuotr.

Humoreska

Žiūrėjau vakar filmuką apie meškinus ir jiems pavydėjau. Anie juk visavalgiai ir kol dar nėra lašišų, gali valgyti viską, kas po snukiu papuola. Įspūdinga buvo stebėti, kaip meškiukai, tarsi briedžiai kokie, ėdė žolę.

Aš, žmogus, taip pat esu vadinamas visavalgiu, tačiau mėsos valgyti negaliu, nes taip patampu netiesioginiu žudiku, teršiu karmą, tamsinu čakras ir naikinu sveikatą. Kūnas juk ne tam duotas, kad iš jo tyčiotis.

Tada pamaniau, kad jei pasistengčiau, gryna žole misti galėčiau ir aš. Bet, kad viską daryti teisingai, pasitelkiau mokslą. Karvių ir kitų žolėdžių virškinimo traktas nepalyginamai didesnis, nei žmogaus, yra net kelios virškinimo kameros. Viso to turėti negaliu, bet išeitis ir čia yra. Skaityti toliau

Kokią duoną rinktis metant svorį? (0)

Duona | LLBM nuotr.

Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai, deja, vis dar mažuma paiso visų sveikatos piramidėje nurodytų mitybos principų. Visiems gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau pagal apklausas, tik 72,5 proc. lietuvių šių rekomendacijų laikosi. Skaityti toliau

VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais (0)

Santariškių klinikų nuotr.

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra. Skaityti toliau

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai (0)

tellyouall.com nuotr.

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Skaityti toliau

Ar tikrai žarnyno infekcijos pavojai slypi tik vištienoje? (0)

D. Makaravičienė | asmenino archyvo nuotr.

Kampilobakteriozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų (kur kas dažnesnė, nei salmoneliozė ar šigeliozė), kurią sukelia Campilobacter bakterijos. Negydant šios infekcijos, bakterijos iš organizmo natūraliu būdu gali būti šalinamos net iki 2–7 savaičių, o žmogaus organizmas ir imunitetas smarkiai nusilpsta. Nors dėl šios ligos žmonės neretai kaltina užkrėstą vištienos mėsą, gydytojai atkreipia dėmesį, kad didelė galimybė susirgti egzistuoja ir valgant jautieną, kiaulieną, avieną ar jūrų žuvį, tačiau laikantis pagrindinių higienos taisyklių, nemalonaus negalavimo galima išvengti. Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Kai net sveikas maistas tampa priešu (2)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?

Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Skaityti toliau

R. Cibas. Kas mes lietuviai? (23)

kuriamerespublika.lt nuotr.

Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…

Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…

Organizmas

Žmogaus ar gyvūno organizmas, didelis ar mažas – turi abipusę nervų sistemą. Skaityti toliau

Vitaminas D padeda sėkmingiau išgyventi sergant vėžiu (0)

nmvrvi.lt nuotr.

Jei krūties ar žarnyno vėžio diagnozės nustatymo metu  pacientai organizme turėjo sukaupę daugiau vitamino D, jų galimybės išgyventi ir pasiekti ligos remisiją buvo didesnės nei tų, kam vitamino D trūko, rodo didelis tyrimas.

„Gautieji rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D gali turėti įtakos ligos eigos prognozei sergantiems krūties, žarnyno ir ypač limfmazgių vėžiu“, – sako vienas tyrimo autorių Dr. H. Vangas (Hui Wang).

Kinų mokslininkų metaanalizė apėmė duomenis apie 17332 vėžiu sirgusius asmenis iš 25 anksčiau visame pasaulyje atliktų tyrimų. Apžvalgos rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Clinical Endocinology and Metabolism“, – praneša nutraingredients.com. Skaityti toliau

Skandinavai ieško, kaip senatvėje išvengti kaulų lūžių (0)

Oplife.net nuotr.

Skandinavijoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai parodė, kad magnis ir vitaminas B12 gali apsaugoti senyvų žmonių kaulus nuo lūžių ir taip palengvinti sparčiai senėjančios visuomenės funkcionavimą.

Vartojant vandenį su palyginti didele magnio koncentracija sumažėja klubo lūžių, rodo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas.

Norvegijoje geriamojo vandens sudėtis priklausomai nuo vietovės yra gana skirtinga. Mokslininkai išnagrinėjo, kiek vienur ar kitur vanduo Skaityti toliau