Žymos archyvas: nitratai

Ar tikrai geriate švarų vandenį? Geriamojo vandens cheminė tarša (0)

Ar tikrai geriate švarų vandenį? Geriamojo vandens cheminė tarša | Pixabay nuotr.

Kasdien suvartojame didelius kiekius vandens. Net tik paprasčiausiai atsigaivindami stikline vandens, bet ir su maistu, gaminant ar plaunant produktus. Labai svarbu, kad šio gyvybiškai svarbaus mums elemento kokybė būtų gera, vanduo būtų saugus sveikatai. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai. Taip pat turi būti užtikrinama apsauga nuo taršos. Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto Skaityti toliau

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? (1)

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? | zenpr.lt nuotr.

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo taršos. Skaityti toliau

Jeigu geriame šulinio vandenį, įsitikinkime, kad jis saugus (0)

offthegridnews.com

Lietuvoje vis dar nemažai gyventojų naudoja šulinių vandenį. Į šulinius vanduo patenka iš gruntinio vandens šaltinių, kurie yra itin jautrūs išorės poveikiui. Didžiausias pavojus sveikatai, galintis kilti dėl šulinio vandens vartojimo, kyla tais atvejais, kai šulinio vanduo užteršiamas nitritais, nitratais.

Nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs yra kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitratai organizme virsta nitritais. Skaityti toliau

Pesticidų ir nitratų neišvengsime, tačiau jų kiekis neviršija normos (0)

steadystrength.com nuotr.

Vartojant iš Europos Sąjungos atkeliaujančius vaisius bei daržoves rizikos viršyti nitratų paros normą beveik nėra. Tačiau ir pesticidų, ir nitratų vis vien galime aptikti šviežiuose vaisiuose bei daržovėse, nes tam tikras jų kiekis yra visiškai normalus ir nepavojingas žmogaus organizmui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, jog viena iš pagrindinių neigiamų medžiagų, galinčių būti vaisiuose ir daržovėse, yra pesticidai. Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja nuolatos kontroliuoti ir stebėti pesticidų kiekį įvežamuose vaisiuose ir daržovėse. Skaityti toliau

Daržovės iš prekybos centrų: vitaminai jos ar nuodai? (0)

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Pasidarė įprasta žiemą valgyti šviežius agurkus, salotas, pomidorus, ridikėlius iš prekybos centrų. Valgome tas daržoves ir galvojame, kad gauname dozę vitaminų ir stipriname imuninę sistemą. O kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų gauname su pramoniniu būdu užaugintomis daržovėmis ir kaip jie kenkia žmogaus organizmui? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų, klausiama Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio. Skaityti toliau

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą? (0)

societyforscience.org nuotr.

Ar atidžiai skaitote maisto produktų etiketes? Ką iš tikrųjų jose reiškia raidė „E“ su skirtingais numeriais? Po jais slepiasi įvairiausi – sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi – maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti.

„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – pasakoja Irma Šveikauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė. – Dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti.“ Skaityti toliau

Lietuvoje šulinių vandens kokybė negerėja – apie trečdalio jų vanduo užterštas (0)

Launchministry.org nuotr.

Lietuvoje visuomenės sveikatos centrai kasmet, gavę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį, organizuoja vandens kokybės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar šulinių vanduo nėra užterštas nitritais ir nitratais.  Tyrimai šiems gyventojams nieko nekainuoja, jie atliekami valstybės lėšomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris atsakingas už duomenų apie visoje Lietuvoje ištirtų šulinių vandenį pateikimą Sveikatos apsaugos ministerijai, Skaityti toliau

Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Artėjant pavasariui, netinkamai laikomi vaisiai apvysta, pasikeičia jų išvaizda, o daržovės dar pradeda ir dygti, žaliuoti. Kaip vartoti tokius produktus, kad jie nepakenktų sveikatai?

Žiemos pabaigoje ir pavasarį iš visų daržovių bene atidžiausiai maistui reikėtų ruošti bulves. Mat pradėjus dygti ir pažaliavus bulvei, susidaro sveikatai pavojingas toksinas solaninas. Ši kancerogeninė medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus, skrandžio ir kvėpavimo organų veiklos sutrikimus. Ypač didelė solanino koncentracija susikaupia po pažaliavusia bulvių luobele. Tad tą bulvės vietą reikėtų storiau nulupti arba tokių daržovių visai nesirinkti maistui. Solanino kiekis Skaityti toliau

Vaikų sveikatai skirtais metais, daugiau dėmesio bus skiriama jų maitinimo kokybei (0)

Nutritionhealthfoods.com nuotr.

Šiuos metus paskelbus vaikų sveikatos metais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar daugiau dėmesio ketina skirti ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų maisto tvarkymo skyrių veiklos priežiūrai ir kontrolei. Siekiama užtikrinti, kad vaikams būtų tiekiamas tik tinkamos kokybės ir saugus maistas, sveikatai palankūs patiekalai.

Atsiliepiant į Lietuvos tėvų forumo iškeltas problemas, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko patikrinimus keliuose sostinės lopšeliuose darželiuose. Skaityti toliau

Trečdalio šulinių vanduo Lietuvoje kelia pavojų sveikatai (0)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL ) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“. Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami daugiau nei 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių. Akcijos metu išsityrusiems šulinio vandenį buvo įteikiamas šulinio pasas, kuriame nurodytos nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos vandenyje leistinos ribinės vertės bei rekomendacijos dėl vandens kokybės stebėsenos.
Skaityti toliau

Beveik trečdalis tirtų šulinių užteršti nitratais (0)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių (gruntinį vandenį) Lietuvoje vartoja beveik ketvirtadalis gyventojų. Patikrinimai rodo, kad gruntiniame vandenyje dažnai randamos normas viršijančios nitratų ir nitritų koncentracijos, ypač pavojingos nėščiųjų ir kūdikių sveikatai.

Siekiant apsaugoti naujagimių ir kūdikių sveikatą nuo apsinuodijimo nitratais ir nitritais,  pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą visuomenės sveikatos centrai apskrityse atlieka Skaityti toliau

Apie nitratus daržovėse ir vandenyje (0)

nerijusfotos.lt, N.Jakimavičiaus nuotr.

Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratų visuomet yra bet kokiame augale, tik skiriasi jų kiekis.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto  Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina  Venckevič aiškina, jog nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga. Skaityti toliau

„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį (0)

efoto.lt Gedimino nuotr.

Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia? Skaityti toliau

Idėmiai rinkitės kepamus mėsos gaminius (0)

efoto.lt, tomo nuotr.

Tiek vasarą, tiek kitų metų laikotarpiu, esant šiltam ir gražiam orui, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai informuoja, kad kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Skaityti toliau

Šulinys dėl nitratų, nitritų ir bakterijų tampa grėsme sveikatai (0)

Šulinys | efoto.lt akme nuotr.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.

Saugotis reikia patiems

„Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos, įrengimo, priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, Skaityti toliau

Idėmiai rinkitės kepamus mėsos gaminius (1)

efoto.lt | V.Kavaliūno nuotr.

Atšilus orams, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Skaityti toliau

Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra (1)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Nors Lietuva garsėja kaip kokybiško viešai tiekiamo vandens šalis, tačiau ne visi gyventojai aprūpinami tinkamu geriamuoju vandeniu. Beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių.

Prasidėjus pavasario polaidžiams bei potvyniams, Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai ragina atkreipti dėmesį į šachtinių šulinių vandens kokybę. Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys ir šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Skaityti toliau

Šachtinių šulinių kokybė – specialistų dėmesio centre (0)

Šulinys | efoto.lt, Š.Vaitiekūno nuotr.

Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi pačiu nesaugiausiu geriamojo vandens šaltiniu – šachtiniais šuliniais, kurių vanduo dažnai gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais).

Jautriausia vandens taršai gyventojų grupė – tai nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali į audinius pernešti deguonies, Skaityti toliau

Neištirtas vanduo gali kenkti sveikatai (1)

Šachtinių šulinių geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka jam keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad vandens vartojimas nekelia rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei. Šachtinių šulinių vandens kokybe labiausiai turėtų domėtis jį vartojančios besilaukiančios ar mažus vaikučius auginančios mamos, nes vandenyje aptinkami didesni nitritų ir nitratų ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus.

Norint išsitirti šachtinio šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos skyriaus specialistai, gavę rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, Skaityti toliau

Lietuvoje užaugintas daržoves vartoti saugu ir sveika (0)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams dažnai užduodami klausimai apie pesticidų ir sunkiųjų metalų kiekius daržovėse. Didėjant aplinkos taršai ir vartotojų sąmoningumui, ypač populiarėja ekologiškos daržovės. Ar lietuviškos daržovės – ekologiškos ir ne, iš tiesų yra saugios vartoti? Siekiant atsakyti į šį klausimą ir įvertinti dažniausiai vartojamų daržovių (ypač ekologiškų) galimą taršą, šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo Lietuvos ūkiuose užaugintų daržovių nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų tyrimus. Skaityti toliau

Ar galime sumažinti nitratų kiekį daržovėse? (0)

Gintautė Brazauskaitė, www.alkas.lt

V.Strikaitytės nuotr.

Nuo seno teigiama, kad daržoves ir vaisius valgyti sveika, nes tai – vertingiausias vitaminų ir mineralų šaltinis. Jie, pagal sveikos mitybos piramidę, užima antrą vietą po grūdinių produktų ir yra reikalingi išlaikyti gerą žmogaus sveikatą, ilgą amžių. Kas dieną rekomenduojama suvartoti 3–5 porcijas daržovių ir vaisių. Tačiau jeigu auginamos daržovės gausiai tręšiamos, su jomis gauname ir kenksmingų nitratų.

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje. Tam tikras jų kiekis augaluose visada yra natūralus. Kitaip tariant, be  nitratų niekas neužaugtų. Nuo jų visiškai apsisaugoti neįmanoma.  Skaityti toliau

Ar saugu vartoti šachtinių šulinių vandenį? (0)

Renata Pavinkšnytė, www.alkas.lt

Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius. Be jo neįsivaizduojamas ekonominis, socialinis, kultūrinis gyvenimas. Vanduo yra būtinas žmogaus organizmui, tai – maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato duomenimis, be geriamojo vandens žmogus išgyventų tik 2 dienas.

Žmogaus organizme yra apie 60–70 proc. vandens. Jo yra kraujyje, raumenyse, plaučiuose, smegenyse, širdyje ir kituose organuose. Vanduo reguliuoja temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, šalina iš organizmo toksinus bei atlieka daugelį kitų funkcijų. Skaityti toliau