Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.
Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.
– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia?
– Prieš trejus metus Lietuvoje buvo tirtos 193 upių vietos, 54 ežerai ir 12 tvenkinių. Apibendrinant tyrimų duomenis nustatyta, kad apie 70 proc. visų upių vandens kokybė buvo labai gera ir gera, apie 6 proc. – bloga ir labai bloga.
79 proc. ežerų ir tvenkinių vandens kokybė pagal bendrąjį azotą ir bendrąjį fosforą atitiko normą, 21 proc. vandens telkinių buvo viršytos didžiausios leistinos normos.
Tačiau Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo.
– Žemės ūkis apskritai yra vienas didžiausių aplinkos ir vandenų teršėjų. Kokios medžiagos iš tręšiamos žemės patenka į vandenį?
– Iš žemės ūkio į vandenį daugiausiai patenka azoto ir fosforo. Bendrojo azoto kiekis patenkantis į Baltijos jūrą iš žemės ūkio veiklos siekia 59 proc., bendrojo fosforo – 55 proc.
– Chemikalai patenka ir į šulinius. Ar turite duomenų apie šulinių vandenųkokybę? Kiek žmonių buičiai ir maistui naudoja šulinių vandenį?
– Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį. Maždaug pusėje šachtinių šulinių nitratų koncentracija vandenyje viršija ribinę vertę, apie 70 proc. šulinių organinių medžiagų koncentracija, kuria parodo permanganato indeksas, viršija ribinę vertę.
– Nitratų būna ir vandenyje, ir daržovėse. Kokie jų kiekiai yra kenksmingi?
– Pasaulinė sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad vanduo, kuriame nitratų koncentracija siekia iki 45 mg litre, yra nepavojingas žmogaus sveikatai, ir nustatė leistinąją paros dozę – 3,65 mg nitratų kūno svorio kilogramui. Suaugęs žmogus, sveriantis apie 60 kg, gali gauti ne daugiau kaip 220 mg niratų per parą.
Kai kurių ekologų nuomone, apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su nepatenkinama geriamojo vandens kokybe. Dalį nitratų, esančių daržovėse, ruošiant maistą pavyksta pašalinti (plaunant, verdant, pašalinant labiausiai užterštas augalo dalis), o vandenyje esantys nitratai į žmogaus organizmą patenka visi. Nitratai vandenyje 1,25 karto kenksmingesni už nitratus maisto produktuose.
– Kokias ligas sukelia nitratai? Kam jie labiausiai kenkia?
– Dideli nitratų kiekiai geriamajame vandenyje yra pavojingi visiems, tačiau labiausiai kenkia kūdikių sveikatai.
Nitratai arba amonio junginiai organizme virsta nitritais. Pastarieji jungiasi su hemoglobinu ir susidaro methemoglobinas. Methemoglobino susidarymas vyksta per pirmąsias 4 valandas nuo nitratų patekimo į žmogaus organizmą. Vėliau jo kiekis ima mažėti. Šis junginys sumažina kraujo pajėgumą pernešti deguonį iš plaučių į audinius. Kyla deguonies nepakankamumas, gali sutrikti kūdikių vystymasis, o pagyvenusiems žmonėms suaktyvėti degeneraciniai procesai.
Tyrimai rodo, kad 40 proc. Kauno rajono moterų, pagimdžiusių mažo svorio ar apsigimusį naujagimį, vartojo geriamąjį vandenį, kuriame nitratų kiekis viršijo leidžiamąją vertę. Ypač pavojingi nitratai senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat disbakterioze.
Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas, jautriausi yra kūdikiai iki 4 mėnesių amžiaus. Kūdikių organizmo jautrumas priklauso nuo jų skrandžio rūgštingumo – kuo mažesnis rūgštingumas, tuo nitratai tampa pavojingesni. Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas pamėlusių kūdikių sindromu: pamėlsta vaiko oda, jis tampa irzlus, mieguistas, kankina dusulys. Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausia atsiranda vaikams, kurių mamos nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį.
– Kaip galima pašalinti nitratus iš vandens?
– Būtina žinoti, kad, virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens.
Tik labai brangių filtrų pagalba, visiškai pakeitus vandens cheminę sudėtį, vandenį galima išvalyti nuo nitratų, tačiau geriau panaikinti priežastis, dėl kurių į vandenį patenka didelės azoto koncentracijos.
– Kaip vertinate Lietuvos vandentiekio vandens kokybę? Ar jame gali būti likusių cheminių medžiagų?
– Lietuvos vandentiekio vandens kokybė didžiuosiuose miestuose yra gera. Fiksuojami tik atskiri padidinti geležies, mangano koncentracijos atvejai. Jei vandens dezinfekcijai naudojami chloro junginiai, gali susidaryti žmogaus organizmui pavojingi junginiai. Susidarantys kiekiai nors ir neviršija ribinės rodiklio vertės, tačiau kai kurių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad turi neigiamos įtakos sveikatai.
– Ką šiais metais Jūsų universitetas parodys renginio „Tyrėjų naktis” lankytojams?
– Aplinkotyros laboratorijoje bus galima išstirti vandens kokybę, įsitikinti kokį vandenį geriame.
Projektą „Tyrėjų naktis 2012” įgyvendina Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais: Aleksandro Stulginskio universitetu, Baltijos pažangių technologijų institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Prie projekto kviečiamos jungtis visos bendrojo lavinimo mokyklos.
