Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį

www.alkas.lt
2012-09-26 08:12:28
0
„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį
efoto.lt Gedimino nuotr.
efoto.lt Gedimino nuotr.

Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia?

– Prieš trejus metus Lietuvoje buvo tirtos 193 upių vietos, 54 ežerai ir 12 tvenkinių.  Apibendrinant tyrimų duomenis nustatyta, kad apie 70 proc. visų upių vandens kokybė buvo labai gera ir gera,  apie 6 proc. – bloga ir labai bloga.

79 proc. ežerų ir tvenkinių vandens kokybė pagal bendrąjį azotą ir bendrąjį fosforą atitiko normą, 21 proc. vandens telkinių buvo viršytos didžiausios leistinos normos.

Tačiau Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo.

– Žemės ūkis apskritai yra vienas didžiausių aplinkos ir vandenų teršėjų. Kokios medžiagos iš tręšiamos žemės patenka į vandenį?

– Iš žemės ūkio į vandenį daugiausiai patenka azoto ir fosforo. Bendrojo azoto kiekis patenkantis į Baltijos jūrą iš žemės ūkio veiklos siekia 59 proc., bendrojo fosforo – 55 proc.

– Chemikalai patenka ir į šulinius. Ar turite duomenų apie šulinių vandenųkokybę? Kiek žmonių buičiai ir maistui naudoja šulinių vandenį?

– Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį. Maždaug pusėje šachtinių šulinių nitratų koncentracija vandenyje viršija ribinę vertę,  apie 70 proc. šulinių organinių medžiagų koncentracija, kuria parodo permanganato indeksas, viršija ribinę vertę.

– Nitratų būna ir vandenyje, ir daržovėse. Kokie jų kiekiai yra kenksmingi?

– Pasaulinė sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad vanduo, kuriame nitratų koncentracija siekia iki 45 mg litre, yra nepavojingas žmogaus sveikatai, ir nustatė leistinąją paros dozę – 3,65 mg nitratų kūno svorio kilogramui. Suaugęs žmogus, sveriantis apie 60 kg, gali gauti ne daugiau kaip 220 mg niratų per parą.

Kai kurių ekologų nuomone, apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su nepatenkinama geriamojo vandens kokybe. Dalį nitratų, esančių daržovėse, ruošiant maistą pavyksta pašalinti (plaunant, verdant, pašalinant labiausiai užterštas augalo dalis), o vandenyje esantys nitratai į žmogaus organizmą patenka visi. Nitratai vandenyje 1,25 karto kenksmingesni už nitratus maisto produktuose.

– Kokias ligas sukelia nitratai? Kam jie labiausiai kenkia?

– Dideli nitratų kiekiai geriamajame vandenyje yra pavojingi visiems, tačiau labiausiai kenkia kūdikių sveikatai.

Nitratai arba amonio junginiai organizme virsta nitritais. Pastarieji jungiasi su hemoglobinu ir susidaro methemoglobinas. Methemoglobino susidarymas vyksta per pirmąsias 4 valandas  nuo nitratų patekimo į žmogaus organizmą. Vėliau jo kiekis ima mažėti. Šis junginys sumažina kraujo pajėgumą pernešti deguonį iš plaučių į audinius. Kyla deguonies nepakankamumas, gali sutrikti kūdikių vystymasis, o pagyvenusiems žmonėms suaktyvėti degeneraciniai procesai.

Tyrimai rodo, kad 40 proc. Kauno rajono moterų, pagimdžiusių mažo svorio ar apsigimusį naujagimį, vartojo geriamąjį vandenį, kuriame nitratų kiekis viršijo leidžiamąją vertę. Ypač pavojingi nitratai senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat disbakterioze.

Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas, jautriausi yra kūdikiai iki 4 mėnesių amžiaus. Kūdikių organizmo jautrumas priklauso nuo jų skrandžio rūgštingumo – kuo mažesnis rūgštingumas, tuo nitratai tampa pavojingesni. Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas pamėlusių kūdikių sindromu: pamėlsta vaiko oda, jis tampa irzlus, mieguistas, kankina dusulys. Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausia atsiranda vaikams, kurių mamos nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį.

– Kaip galima pašalinti nitratus iš vandens?

– Būtina žinoti, kad, virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens.

Tik labai brangių filtrų pagalba, visiškai pakeitus vandens cheminę sudėtį, vandenį galima išvalyti  nuo nitratų, tačiau geriau panaikinti priežastis, dėl kurių į vandenį patenka  didelės azoto koncentracijos.

– Kaip vertinate Lietuvos vandentiekio vandens kokybę? Ar jame gali būti likusių cheminių medžiagų?

– Lietuvos vandentiekio vandens kokybė didžiuosiuose miestuose yra gera. Fiksuojami tik  atskiri padidinti geležies, mangano koncentracijos atvejai. Jei vandens dezinfekcijai naudojami chloro junginiai, gali susidaryti žmogaus organizmui pavojingi junginiai. Susidarantys kiekiai nors ir neviršija ribinės rodiklio vertės, tačiau kai kurių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad turi neigiamos įtakos sveikatai.

– Ką šiais metais Jūsų universitetas parodys renginio „Tyrėjų naktis” lankytojams?

– Aplinkotyros laboratorijoje bus galima išstirti vandens kokybę, įsitikinti kokį vandenį geriame.

Projektą „Tyrėjų naktis 2012” įgyvendina Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais: Aleksandro Stulginskio universitetu, Baltijos pažangių technologijų institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Prie projekto kviečiamos jungtis visos bendrojo lavinimo mokyklos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar saugu vartoti šachtinių šulinių vandenį?
  2. Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė
  3. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  4. Šulinys dėl nitratų, nitritų ir bakterijų tampa grėsme sveikatai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Eismas | pixabay.com nuotr.

Dėl spūsčių miestuose kalti ne tik studentai

2023 09 08
Plačiažnypliai vėžiai | zuv.lt nuotr.

Ežerai praturtinti plačiažnypliais vėžiais

2023 09 05
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti | unsplash.com, I. Yunmai nuotr.

5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

2023 08 31
Kaip išplauti įsisenėjusias dėmes iš baldų? | freepik.com nuotr.

Kaip išplauti įsisenėjusias dėmes iš baldų?

2023 08 31
„Sūduvos vandenys“ | lps.lt nuotr.

Marijampoliečių laukia dideli vandens tiekimo sutrikimai?

2023 08 28
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame buteliuke?

Vanduo: pagalba apsinuodijus ar nusideginus?

2023 08 27
„Žydintis“ vanduo | aad.lrv.lt nuotr.

Karštas oras skatina vandens „žydėjimą“

2023 08 21
Dažyti plaukai | pexels.com nuotr.

Vasara – išbandymas plaukams ir galvos odai

2023 08 21
Ką reikėtų žinoti apie sveikesnius saldžių gėrimų pakaitalus?

Pagalba užklupus dehidratacijai

2023 08 21
Nida |Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Tiriama oro kokybė Šilutėje ir Nidoje

2023 08 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasas, pilietybė| lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus

2023 09 14
Jau veikia intelektinei nuosavybei skirta svetainė
Lietuvoje

Pasirūpinti intelektine nuosavybe – paprasčiau

2023 09 14
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM: didės dienos stacionarų skaičius

2023 09 14
Miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Dar 2 miškuose skelbiama stichinė nelaimė

2023 09 14
Orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos atidarymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste – žingsnis tvarumo link

2023 09 14
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.
Istorija

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

2023 09 14
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

2023 09 14
Pareigūnai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Parengtos Vidaus tarnybos statuto pataisos

2023 09 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kaip gražu! apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Išdavystė??? apie „Storm Shadow” smūgis Putinui į paširdžius
  • >Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Buhalterinė apskaita Panevėžyje – kokia nauda verslams?
  • Tinkamo padangų montavimo svarba
  • V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Dėl spūsčių miestuose kalti ne tik studentai

by Ditė Česėkaitė
2023 09 08
0
Eismas | pixabay.com nuotr.

Vairuotojams puikiai pažįstama tradicija – nuo rugsėjo piko valandomis bemaž visiškai sustojęs eismas įvairiose universitetinių miestų gatvėse, ypač – pagrindinėse...

Skaityti toliau

Ežerai praturtinti plačiažnypliais vėžiais

by Ditė Česėkaitė
2023 09 05
0
Plačiažnypliai vėžiai | zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. ...

Skaityti toliau

5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

by daiva
2023 08 31
0
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti | unsplash.com, I. Yunmai nuotr.

Kūne nuolat vyksta daugybė procesų, o jiems reikalinga energija, kuri gaunama medžiagų apykaitos proceso metu. Tai vienas svarbiausių procesų organizme,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kaip gražu! apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Išdavystė??? apie „Storm Shadow” smūgis Putinui į paširdžius
  • >Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • KVIETIMAS apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Bėgimas su trispalve

Bėgimas su trispalve

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai