Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams dažnai užduodami klausimai apie pesticidų ir sunkiųjų metalų kiekius daržovėse. Didėjant aplinkos taršai ir vartotojų sąmoningumui, ypač populiarėja ekologiškos daržovės. Ar lietuviškos daržovės – ekologiškos ir ne, iš tiesų yra saugios vartoti? Siekiant atsakyti į šį klausimą ir įvertinti dažniausiai vartojamų daržovių (ypač ekologiškų) galimą taršą, šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo Lietuvos ūkiuose užaugintų daržovių nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų tyrimus.
Tyrimo metu, iš 105 ištirtų lietuviškų daržovių mėginių, tik 22 nustatyta nitratų liekanų koncentracija viršijo paskelbtus vidurkius. Laboratoriniam ištyrimui buvo atrinkti 66 ekologiškų ir 39 neekologiškų daržovių, užaugintų Lietuvos ūkiuose, mėginiai (bulvių, raudonųjų burokėlių, vėlyvųjų kopūstų, vėlyvųjų morkų, cukinijų, moliūgų, svogūnų galvučių). Mėginiai buvo paimti 14-je rajonų – Alytaus, Biržų, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Molėtų, Panevėžio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilniaus ūkiuose. Visos daržovės buvo ištirtos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.
Dažniausiai nitratų liekanų buvo rasta ekologiškose ir neekologiškose cukinijose, raudonuosiuose burokėliuose, kopūstuose. Tačiau nustatyta nitratų liekanų koncentracija visais atvejais tik nežymiai viršijo bendrus Europos šalių nitratų liekanų vidurkius.
Europos Sąjungos valstybėse didžiausios leistinos nitratų koncentracijos yra nustatytos tik špinatams, salotoms bei kūdikių ir mažų vaikų maisto produktams. Tuo tarpu nitratų liekanų koncentracijos kitose daržovėse nėra ribojamos, atsižvelgiant į jų suvartojamą kiekį ir galimą pavojų sveikatai. Vykdyto tyrimo metu ekologiškose daržovėse taip pat buvo ieškota ir apie 300 galimų sintetinių pesticidų liekanų. Nė vienu atveju pesticidų liekanų nustatyta nebuvo.
Ekologiškos daržovės tirtos ir dėl sunkiųjų metalų – švino ir kadmio liekanų. Kai kuriuose mėginiuose buvo nustatyti nežymūs švino ir kadmio kiekiai, neviršijantys leistinų normų (rasti švino kiekiai buvo 10-20 kartų, o kadmio – nuo 4 iki 70 kartų mažesni už didžiausias leistinas koncentracijas). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad tarša sunkiaisiais metalais priklauso ne nuo daržovių auginimo būdo, o nuo bendros aplinkosaugos būklės regione (nuo šalia esančių gamyklų, automagistralių).
„Kalbant apie nitratus, derėtų pastebėti, kad augalai daugiau ar mažiau linkę kaupti azotą savo reikmėms ir kaupia jį nitratų, amonio junginių pavidalu. Vienos daržovės labiau linkę tai daryti, kitos – mažiau. Nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų sezonas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto.
Žemdirbiai, siekdami geresnio derliaus, daržoves tręšia mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis. Ekologinės žemdirbystės ūkiuose azotinės trąšos neleidžiamos, todėl daržovės tręšiamos dažniausiai mėšlu. Azoto kiekis mėšle taip pat skiriasi, jį sudėtingiau dozuoti nei mineralines trąšas. Todėl ekologiniuose ūkiuose užaugintose daržovėse kartais nustatomas didesnis nitratų kiekis. Svarbu žinoti, jog nitratai yra tirpūs vandenyje, todėl vien plaunant lapines daržoves, galima sumažinti nitratų kiekį 10–15 %, lupant ir plaunant bulves, nitratų sumažėja nuo 25 iki 75 %.
Nuplovus raugintus kopūstus, nitratų kiekis gali sumažėti iki 87 %, o nulupus burokėlius – iki 50 %. Nitratų ir nitritų sumažėja daržoves verdant vandenyje ir net kepant riebaluose. Todėl remiantis atliktų tyrimų duomenimis ir atsakant vartotojams dėl daržovių, ypač ekologiškų, saugos, galima drąsiai teigti, jog Lietuvoje užaugintas daržoves valgyti yra saugu, o atsižvelgiant į jų teikiamą mitybinę naudą – ir labai sveika“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Herbst.