Žymos archyvas: Nerija Putinaitė

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V) (2)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „MG Baltic“ nusikalstamuose gniaužtuose – TSPMI (14)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žaidimas baigėsi: atėjo laikas pakalbėti apie tikrovę, iš kurios ilgą laiką šaipytasi.

Vilniaus universiteto (VU) senatas, kurio sudaryta kompetentinga komisija keletą savaičių tyrė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) skaidrumą, iš esmės pripažino faktą, kad profesorius Vytautas Radžvilas yra persekiojamas dėl pažiūrų. Profesoriaus etatas panaikintas be konkurso, o kaip alternatyva pasiūlytas kitiems asmenims specialiai pritaikytas konkursas, į kurį V. Radžvilas, pasak Senato, objektyviai negalėjo pretenduoti. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Teikei projektą Atviros Lietuvos fondui – esi įtariamas dėl bendradarbiavimo su KGB? (24)

Dalia Urbanavičienė | I. Juodytės nuotr.

Prisipažinsiu, esu tiek užimta, kad retokai skaitau spaudą. Tad kai bičiulis pasakė, jog didžiuojasi kartu su manim patekęs į Vito Tomkaus sudarytą įtariamų KGB bendradarbių sąrašą, nieko nesuprasdama tikra ta žodžio prasme išsižiojau, o gavusi patikslinimą apie „Respublikos“ Nr. 9 (197) laikraštyje paskelbtą sąrašą, dar ir prisėdau. Mano nustebimas buvo begalinis, nes niekada gyvenime neturėjau nieko bendro su KGB, nebent tik vaikščiodavau pro šalį studijuodama konservatorijoje.

Abu bandėm ieškoti priežasčių, dėl ko galėjom būti įrašyti į KGB sąrašus. Mano bičiulis prisiminė, kad kelis kartus po Rasos šventės ir kitų folkloro renginių organizavimo Skaityti toliau

D. Petkus. Ir vėl Tarybų Sąjungoje (16)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.

Vykintas Pugačiauskas

Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (46)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Knygų mugė – tai gyvenimo mugė… (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis neabejingiesiems (29)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.

Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (68)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

J. Olekas atsisakė skirti premiją N.Putinaitei už knygą apie tarybų Lietuvą (18)

Juozas Olekas | penki.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją sovietmetį nagrinėjančiai filosofei Nerijai Putinaitei, nors tokį sprendimą buvo priėmusi ekspertų komisija. Apie N. Putinaitei skirtą premiją jau buvo pranešusi pati Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pirmadienį KAM ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Už pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 m. išleistas knygas skirtos trys 1 500 eurų dydžio premijos.

Už gyvą urbanistinę istoriją premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už Lietuvos Skaityti toliau

Paskirtos 2016 metų Patriotų premijos (5)

Patriotų premijos logotipas

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, LR Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) skelbia pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 metais išleistas knygas ir sveikina Patriotų premijų konkurso nugalėtojus.

42 konkurse dalyvavusias knygas vertino ir tris Patriotų premijas (vienos piniginės premijos dydis – 1 500 Eur) šiais metais paskyrė konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius (komisijos pirmininkas), Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė,  Krašto apsaugos viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto (1)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.

Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):

„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau

Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį (0)

Nuotraukoje iš kairės: kaimo turizmo sodybos šeimininkas Jonas Čepas, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, docentė Nerija Putinaitė, profesorius Alvydas Jokubaitis | Klaipėdos raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 16 d. Agluonėnuose, Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.

Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė. Skaityti toliau

Būrimas iš pupų nepriklausomoje Lietuvoje (6)

B.Genzelis

Valstybės atkūrimo akto signatarui Broniui Genzeliui niekada netrūko drąsos kalbėti tai, ką mano. Profesorius neslepia, kad daug kam nepriklausomoje Lietuvoje nepritaria, o kai kurie dalykai jam smarkiai užgauna širdį, tačiau akmens užantyje nesinešioja. Filosofo išsilavinimas sulaiko jį nuo kartėlio ir skubotų išvadų.
„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis.

„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Žudanti Tėvynė ir mozaikos apgaulė (35)

Linas Medelis | asmenine nuotr.

Ir šiemet, Kovo 11-ąją, vėl girdėsime Eurikos Masytės dainuojamą  „Laisvę“. Nėra Lietuvoje tokio, kuris nebūtų tos dainos girdėjęs. Ji tapo tarsi simboliu, ir įprastą, eilinę dieną jos dažnai neišgirsi. Melodiją ir Justino Marcinkevičiaus žodžius kiekvienas pajaučia pagal savo dvasinį, emocinį lygį. Man šis eilėraštis-daina – apie meilę, apie meilę Tėvynei. Tokią stiprią, kaip deivei, gaivališką, pasmerktą, kaip nelaimę lemianti aistra, beviltiškai galingą, kaip mirtis. Pamenate:

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“… Skaityti toliau

Pradėtos vertinti aukštosios mokyklos (0)

Šiandien, birželio 4 dieną, Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje pristatyti dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai. Konferencijoje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir viceministrė Nerija Putinaitė, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Artūras Grebliauskas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėja Laura Stračinskienė.

Iš 7 įvertintų aukštųjų mokyklų bendrai pagal išteklius ir veiklą teigiamai įvertinti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Klaipėdos universitetas. Skaityti toliau

Užsienio mokslininkų patirtis Lietuvos aukštosioms mokykloms (0)

Lietuvos aukštosios mokyklos skatinamos aktyviai dalyvauti tarptautinėje protų apykaitoje ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija skirs lėšų užsieniečių dėstytojų vizitams. Ministras Gintaras Steponavičius patvirtino finansinės paramos teikimo tvarką. „Tikimės, kad ši nauja finansavimo iniciatyva bus papildomas impulsas aukštosioms mokykloms kviestis aukščiausios kategorijos dėstytojus iš užsienio, perimti jų patirtį, aktyviai bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis, Skaityti toliau

Pristatytas galingiausias Lietuvos kompiuteris (nuotraukos, video) (0)

Superkompiuterio fragmentas | alkas.lt

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) įkurtas Atviros prieigos centras – pirmas Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamo „Santaros“ slėnio projektas, finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.

Šiandien (kovo 13 d.) buvo oficialiai pristatytas bene galingiausias Lietuvoje superkompiuteris. Jame instaliuota 1920 procesorinių branduolių, 3,6 TB operatyviosios atminties, 620 TB duomenų saugykla. Skaityti toliau

LKMA seminaras: Kas bendro tarp Sąjūdžio ir Solidarność, katalikiško pogrindžio ir etnokultūrinio judėjimo? (1)

Kovo 8-9 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) auloje (Pilies g. 8), rengiamas seminaras ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?”.

Pranešimus seminare skaitys žinomi Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai – Nerija Putinaitė, Paulius V. Subačius, Algirdas Patackas, Ainė Ramonaitė, Kęstutis Girnius, Aurimas Švedas ir kiti., bei svečiai iš Lenkijos, Jogailaičių klubo (Klub Jagielloński) nariai:  Katažyna Koženevska (Katarzyna Korzeniewska) ir Kšyštof Mazur (Krzysztof Mazur). Skaityti toliau

P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai? (5)

Pranas Kniūkšta

Jau kuris laikas skleidžiamos prieš lietuvių kalbą ir jos puoselėjimą nukreiptos nuotaikos. Akivaizdus toks pavyzdys „Naujajame židinyje“ (2011, Nr. 1) paskelbtas pokalbis „Apie kalbos raidą ir jos vaizdinius“ (2011 m. vasario 24 d. paskelbė lrytas.lt).

Pokalbyje dalyvavo būrelis žinomų kultūros veikėjų: istorikai Alfredas Bumblauskas ir Nerijus Šepetys, rašytojas Marius Ivaškevičius, filosofė Nerija Putinaitė, kalbininku apsiskelbęs Algis Ramanauskas; pokalbį vedė sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė. Prisakyta įvairiausių minčių ir nuomonių, bet visi sutartinai nusistatę prieš „oficialiąją lietuvių kalbos ideologiją“. Skaityti toliau

Pakoreguota mokslo ir meno darbų vertinimo metodika (0)

www.alkas.lt

Atsižvelgiant į akademinės bendruomenės siūlymus, patikslinta nauja mokslo ir meno darbų vertinimo metodika. Korekcijos leis objektyviau įvertinti mokslo rezultatus skiriant valstybės finansavimą mokslo ir studijų institucijoms.

„Koreguodami mokslo veiklos vertinimo tvarką esame atviri mokslo bendruomenės siūlymams, -sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Dabartinė tvarka leidžia geriau atsižvelgti į mokslo sričių specifiką. Įvedamas kitose šalyse pasiteisinęs ekspertinis vertinimas. Skaityti toliau