Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2016 02 27 14:41
16
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.
Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti tik vieną istorijos ar asmenybės pusę – ar rašytume apie žydšaudę lietuvių tautą, ar apie prieštaringąjį poetą Justiną Marcinkevičių, – reiškia, nusižengti objektyvumo principui.

Kita vertus, ar mes turime matyti tik baltus ir pūkuotus kūrėjus, tik šlovinti jų kūrybą, kokia ji patriotinė ir tauri bebūtų? Žinoma, ne. Ir tai, kad dažnai pasakoma karčių žodžių apie rašytojo gyvenimą, atskleidžiami ne visiems malonūs biografijos ar kūrybos faktai, yra ne tik viešumo, skaidrumo, demokratijos išraiška, bet ir paprasčiausias žmogiškasis dėmuo.

Prieš dvejus metus DELFI rašiau straipsnį „Kaip lietuvių rašytojai Stalino saulę vežę…“, kuriame pabrėžiau, kad kiekvienais laikais meno žmonės, intelektualai, taip pat ir kūrėjai rašytojai nebuvo atsiriboję nuo politinės sistemos, santvarkos ir valdžios. Vienus paviliodavo aukšti postai, kitus – geras atlygis, treti į politiką nueidavo nusivylę kūrybine potencija, konjunktūra, savo ar ne savo valia. Ne išimtis buvo ir Sąjūdžio laikai…

Išdavikai ar laikmečio aukos?

Vienas prieštaringiausių laikotarpių Lietuvos rašytojų gyvenime – laikotarpis po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto paskelbimo iki jos praradimo per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m. ir, žinoma, pokaris. Kitaip sakant, gūdus stalininis amžius, tapęs rimtu dvasios išbandymu ne tik didžiosios Sovietų Sąjungos kūrybiniam elitui, bet ir Lietuvos rašytojams. Dalis jų neatlaikė sovietinės sistemos kerų, kiti paskui atgailavo – savo kūriniais ar vieša išpažintimi.

Antai, Justas Paleckis, kuris, konsultuodamasis su Vladimiru Dekanozovu ir SSRS įgaliotuoju pasiuntiniu Nikolajus Pozdniakovu, 1940 m. birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę, į ją įtraukė jau tada žinomus meno žmones – prozininką ir dramaturgą Vincą Krėvę – Mickevičių, rašytojus Liudą Girą, Antaną Venclovą. Pirmojo biografija iš tiesų marga: buvo ir tautininko Antano Smetonos dešinioji ranka, ir pirmosios sovietinės vyriausybės ministras pirmininkas, ir tardomas gestapo, ir sovietų paskelbtas „tėvynės išdaviku“. Savo kūryboje, kuri pasižymi tautine senovine istorijos stilistika, V. Krėvei-Mickevičiui pavyko išvengti ditirambų sovietinei sistemai, tuo tarpu A. Venclova ir kiti to meto literatūros klasikai atidavė didesnę ar mažesnę duoklę okupacinei valdžiai.

Vidine tragedija pažymėtas neilgas Salomėjos Nėries gyvenimas. Kaip rašė literatūrologė, eseistė Solveiga Daugirdaitė, ši impulsyvi graži moteris, romantiškai maksimalistinių idealų skelbėja, katalikiškoje šalyje skelbusi laisvą meilę, besiblaškanti ideologijose ir parašiusi „Poemą apie Staliną“, perskaitytą 1940 rugpjūčio 8 d. SSRS Aukščiausiosios tarybos sesijoje, inkorporuojant Lietuvą į Sovietų Sąjungą, iki šiol kai kieno laikoma tautos išdavike. Tačiau visa jos skambi kūryba nustelbia impulsyvias ideologines nuostatas.

Savo duoklę sovietinei santvarkai atidavė ne tik talentingas rašytojas ir kartu aktyvus sovietų valdžios atstovas Liudas Gira, 1940 m. išleidęs poemą „Stalino LTSR konstitucija“, sovietinio Lietuvos himno žodžių autorius. Tą bjaurią duoklę sovietinei sistemai įvairiu laiku atidavė ir tokie literatūros korifėjai kaip Paulius Širvys, Eduardas Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius – kiekvienas savaip išjautęs, išgyvenęs, savitomis meninėmis priemonėmis, genialia kūryba tarsi išpirkęs jaunystės kaltes.

Atidavęs duoklę – į Sąjūdį

Dabar dėl J. Marcinkevičiaus kūrybos laužomos ietys. Nerijos Putinaitės knygoje linčiuojama Lietuvos literatūros garsenybė (lyg tyčia jo linčo teismas buvo paskelbtas per poeto ketvirtąsias mirties metines) nei Stalino saulę vežė, nei sovietinėje nomenklatūroje aukštas pareigas užėmė, tačiau pakako keleto jaunystės kūrybinių klaidų, ir autorė jį pavadina „prostalininės propagandos formuotoju“.

Iš tiesų, nutylėti šį kūrybos etapą sunku, bet ir nereikia. Rašydamas apie sovietinių laikų rašytojų korpusą, kiek nelauktai susidūriau su patetišku 1987 m. balandį – per patį Sąjūdžio brendimą – „Tiesoje“ (laikraščiui tuomet vadovavo Albertas Laurinčiukas) išspausdintu J. Marcinkevičiaus eilėraščiu „Šiandien – Lenino gimimo dieną“, kuris jau ne kartą buvo aptartas. Kone tobulą bolševikų vado įvaizdį poetas kilniai nupiešė ir šiose 1966 m. parašytose eilutėse:

Palyginimų ieškome lyg pjedestalų,
Kurie padidintų, išaukštintų, pakeltų,
O jis iš posėdžių, prezidiumų ir salių
Išeina vienas atlapotu paltu.

(Just. Marcinkevičius, „Leninas dirba“. Raštai, I t. Vilnius: „Vaga“, 1982).

Tokie tekstai šokiruoja, ypač šiandien, kai gyvename laisvoje Lietuvoje. Pats poetas pripažino, kad tai buvo duoklė režimui. Ypač keista, kad, kaip mėnraštyje „Metai“ (2010 m. Nr. 11) straipsnyje „Prasmės intarpai sovietinėje beprasmybėje“ pastebėjo literatūrologė Donata Mitaitė, „nuo 1964 m. parašytos poemos „Donelaitis“ Just. Marcinkevičius lietuvių sąmonėje ėmė ryškėti kaip nacionalinis poetas, primenantis ir įtvirtinantis tautos išlikimo mitus, o 1968 m. šis jo vaidmuo labai sustiprėjo ir buvo itin svarbus baigiantis devintajam dešimtmečiui, kai prasidėjo išsivadavimo iš okupacijos judėjimas….“

Gali būti, kad tautinio Atgimimo aušroje komunistinis leidinys sąmoningai ieškojo kūrybinio autoriteto, kad jį sukompromituotų ir kartu parodytų pavyzdžiu, kaip reikia ginti sovietinius lenininius idealus. Kaip tik 1987 m. balandį buvo įkurtas Lietuvos kultūros fonas, puoselėjęs tautinį paveldą, o netrukus, po pusmečio, 1987 m. rugpjūčio 23 d., Vilniuje, pasibaigus pamaldoms šv. Onos bažnyčioje, grupė žmonių, prisisegę juodus kaspinus, susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur surengė gedulo mitingą…

„Kagėbė“ ir SSKP sudedamoji dalis Lietuvos komunistų partija (jai tada vadovavo jau pasiligojęs Petras Griškevičius, miręs tų pačių metų lapkritį) dėjo visas pastangas, kad užgniaužtų Sąjūdžio atsiradimą ir tam pasitelkė kūrybingiausias jėgas. Įdomu, kad Just. Marcinkevičiaus jie nesuviliojo: netrukus, 1988 m. birželio 3 d., Mokslų Akademijos salėje jis buvo išrinktas vienu iš Liaudies Fronto lyderių.

Vidinė atgaila išperka nuodėmę

Svaiginanti kūrybinė karjera (poetas debiutavo 1955 m., būdamas tik 25-rių) neleido jam atsispirti konjunktūrai, ir jau 1961 m. parašė apysaką „Pušis, kuri juokėsi“, kurioje, kai kurių jo kritikų vertinimu, buvo panaudota medžiaga, per Rašytojų sąjungą (tuomet jai vadovavo Eduardas Mieželaitis) perduota iš „kagėbė“, kuri savo ruožtu ją buvo paėmusi per kratas iš jaunimo savišvietos būrelio narių. Poetas šį faktą vėliau paneigė, bet pripažino, kad „pušis išėjo kreiva“.

Tai buvo savotiška atgaila, bet Just. Marcinkevičius, kaip niekas kitas iš kūrėjų, nesimušė į krūtinę esąs kaltas, bet ją atliko viduje, savo kūriniais, savo veikla. Galima jį kaltinti draugyste su Algirdu Brazausku (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Rimantas Kmita), apšaukti eiliniu kolaborantu (a.a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas), kalti prie sienos už „sovietinės sąmonės branginamus įvaizdžius ir simboliką“ (literatūros kritikė Rima Malickaitė), už jo propaguotą „pavyzdinį ateizmą“ ir prisidėjimą prie planingos tarybų Lietuvos ateizacijos (N. Putinaitė) ir dar daug ką.

Šv. Rašte parašyta: „Meskite į mane akmenį, kas esate be nuodėmės“. Nuodėmes išsakėme, išpažinome. Ar to nepakanka? Ir dar išminties verta pasisemti iš šio Kristaus nurodymo: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista“.

Po tokių teistinių moralų galų gale sukirbėjo dvejonė: ko čia visi sukilo, gal čia tik komercija? Juk tiek N. Putinaitės (kažkas piktokai pasišaipė, kad tai lietuviška V. Putino pavardės šaknis), tiek R. Vanagaitės knygos puikiai parduodamos Knygų mugėje…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  2. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  3. Č. Iškauskas. Kaip pasikartos 1984-ieji?
  4. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  5. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  6. Č. Iškauskas. Kada prašviesėja akys… (pirmadienio mintys)
  7. Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys)
  8. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  9. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  10. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  11. Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją?
  12. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites
  13. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio 25-metį ir Vyriausybės krizę (video)
  14. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  15. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio idealus ir Ukrainos pasirinkimą tarp Rusijos ir ES (video)
  16. A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto
  17. V. Visockas. Dar sykį – esu kaltas…
  18. J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu?
  19. R. Grigas. Žodis neabejingiesiems

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Iš tiesų says:
    6 metai ago

    Šį kartą Gerb.Česlovas Iškauskas gana daug pasiklydo,ypač kalbėdamas apie S.Nėrį,N.Putinaitę,R.Vanagaitę.

    Atsakyti
  2. pagarba says:
    6 metai ago

    Dėkui Autoriui už tiesų žodį.

    Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    6 metai ago

    Vidinė atgaila išperka nuodėmę, popiežius, šv. raštas, jūsų “tėvas”………
    —————————————————————————————–
    Panašu, kad straipsnio autoriui ne visi namie, visai rimtai. Jau kalba briedus.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      6 metai ago

      Tiesa, dar jam blūdvaidenasi, kad mes kažką kalame (prie kažkokio kryžiaus).

      Atsakyti
      • lietuvis says:
        6 metai ago

        labai gerai parašyta, jei mes linčiuosime Maricinkevičių, tai reikėjo ir Misiukonį…

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          6 metai ago

          Tai matyt straipsnio autorius pritartų, kad kažkokį marcinkevičį reikia ne hebratikybiškai kalti, o lietpagoniškai užmigdyti ?

          Atsakyti
  4. Kažin says:
    6 metai ago

    Manau, kad Iškausko advokatavimas J.Marcinkevičiui nėra reikalingas. Jis “apsigina” pats savo kūryba. Be to, reikėtų skirti jo asmenines kūrybas nuo duoklinių, sukurtų tam tikromis progomis, kad taip būtų parodyta LKP CK, Maskvai, jog su ideologiniu auklėjimu tarybų Lietuvos “rašytojų ceche” viskas tvarkoje. Kad taip būtų išlaikyta ramybė vyksmui, vedusiam link Sąjūdžio. Beje, kaip visa tai buvo daroma, laviruojama prieš Maskvą, savus burokevičininkus, Iškauskas dar neturėtų būti pamiršęs.
    Kuo iš tikrųjų J.Marcinkevičiui buvo Lietuva pasako, kad ir toks jo posmas (cituoju iš atminties):

    Kiek rovė – neišrovė.
    Kiek skynė – nenuskynė.
    Už tai, kad tu šventovė,
    Už tai, kad tu tėvynė.

    Beje, šio eilėraščio žodžiais buvo sukurta daina. Ji buvo tapusi disidentinio judėjimo himnu, dėl to Glavlitas gavo nurodymą jos per Lietuvos radiją nepraleisti.

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      6 metai ago

      KAŽIN ar tu teisus…Putinaitės “advokatavimas” reikalingas, o Iškausko jau ne? Negirdėjau,kad Iškauskas būtų laviravęs prieš burokevičininkus.Kaip tik tomis dienomis jis buvo su sąjūdžiu… bėda, kai jau pradedi dergti žmogų, tai nežiūri nei faktų…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        6 metai ago

        Neaišku ką norite man pasakyti klausimu: “Putinaitės “advokatavimas” reikalingas, o Iškausko jau ne?”, nes Putinaitės “advokatavimui” (galima suprasti J.Marcinkevičiui) jokio palankumo neišreiškiau. Ir apskritai, atrodo, nesusigaudote apie kokius laikus yra kalbama. Burokevičius burokevičininku buvo ir giliu sovietmečiu. Būtent apie sovietmetinį partinių Lietuvos rašytojų laviravimą prieš burokevičininkus bei Maskvą ir kalbama…
        Beje, kas dėl Iškausko, tai jis maišydamas “božyj dar s jajičnicoij” kaip tik prakitiškai šio principo vedamas rašinyje pasirodo advokatu Putinaitės pusėje…

        Atsakyti
        • lietuvis says:
          6 metai ago

          Nu jau, bičiuli, nusišneki. Neginu Iškausko (jo rašiniuose yra visokio marmalo), bet šį kartą jis Putinaitės (sako, ji V. Putino giminaitė?) visai negina, o kaip tik peikia tuos, kurie J.M. kala prie kryžiaus. Dar kartą kartoju (aš tame sūkutyje irgi buvau), autorius ne už burokevičininkusa, neę su Jedinstva), bet gina lietuvybę ir pasisako už teisę į klaidą ir už atrgailą, kaip nuodėmių išpirkimą. Baigta diskusija, amen.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            6 metai ago

            O ką norėtum iš žydelio išpirkti ?

          • Kažin says:
            6 metai ago

            Nesu pačiam joks bičiulis. Taigi, lipk iš grūšios…

          • lietuvis says:
            6 metai ago

            šaunuolis, taip ir toliau varyk…

          • Pakirkšnutė says:
            6 metai ago

            Skaitau čia jūsų komentūrus ir matau, kad jūs čia visi kažkaip nesveikai suirzę sudirgę. Matyt adventaujantis straipsnio autorius užkrėtė ?

  5. Kaip paprasta says:
    6 metai ago

    kritikuoti tuos kurie kazka dare gresiant pavojui, tiems kurie nieko nedare(sedejo po sluota). Kai pavojaus nebera išlendi is po šluotos ir vaidini svarbe asmenybe.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      6 metai ago

      Geras!

      “vaidini svarbe asmenybe”= duskit pavidolei.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

2022 07 07
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

2022 07 05
II-asis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas | Rengėjų nuotr.

II-asis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas

2022 06 19
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

2022 06 06
V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

V. Valiušaitis. Šiandien Sąjūdžio 34-tosios metinės

2022 06 03
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Nacionalinis susivienijimas kviečia prisiminti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakus

2022 06 03
Svarbi pergalė švietime: vilniečiai galės patys ugdyti vaikus šeimose

Ministerijoje bus įteikiama Vaikų literatūros premija

2022 04 26
J. Survilaitė. Dvasinės šilumos ir bohemiškumo paieškos

J. Survilaitė. Dvasinės šilumos ir bohemiškumo paieškos

2022 04 05
Juozo Urbšio knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ naujo leidimo pristatymas

Juozo Urbšio knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ naujo leidimo pristatymas

2022 03 15
Vilniaus knygų mugėje – dėmesys gimtajai kalbai ir jos istorijai

Vilniaus knygų mugėje – dėmesys gimtajai kalbai ir jos istorijai

2022 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis
Lietuvoje

Paprastus skaitiklius keis išmanieji

2022 07 07
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

2022 07 07
Vėjo jėgainių parke – simbolinė veiklos pradžia
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė energetikos įstatymų paketą

2022 07 07
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

2022 07 07
Liepos 6 d. šventė „Operetė Kauno pilyje“ 2022 m. | rengėjų nuotr.
Kultūra

Kauniečiai vieningai sugiedojo tautišką giesmę

2022 07 07
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Ministrė prašo papildomo egzamino vertinimo

2022 07 07
Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
Kultūra

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

2022 07 07
Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos
Įvairenybės

Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos

2022 07 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip ir ne apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • ar tikrai apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Pinigėliai pinigai apie Didės valstybės parama žiniasklaidai
  • Dėl praeities apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Paprastus skaitiklius keis išmanieji
  • Prašoma ištirti Kaune mero ryšius
  • Prezidentas pasirašė energetikos įstatymų paketą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1761; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1307; komentarų: 34
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 820; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 690; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 637; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 589; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

by daiva
2022 07 07
2
Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

Nobelio premijos laimėtojui Česlovui Milošui gimtinė Šeteniuose (Kėdainių raj.), kuriuose jis „pramoko keturių pasaulio šalių“, visą gyvenimą buvo esminis atskaitos...

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

by daiva
2022 07 05
7
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Landsbergis pagaliau paskelbtas valstybės vadovu. Neigti jo vaidmenį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę būtų nesąžininga ir tiesiog nepadoru. Tačiau stebina, kad...

Skaityti toliau

II-asis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas

by Kristina Aleknaitė
2022 06 19
1
II-asis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas | Rengėjų nuotr.

Birželio 28–30 d. Vilniuje vyks II-asis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Suvažiavimo renginiuose dalyvaus 25 rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Taip ir ne apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • ar tikrai apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Pinigėliai pinigai apie Didės valstybės parama žiniasklaidai
  • Dėl praeities apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Užmaršumas apie Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

Kitas straipsnis
Gerimantas Statinis, Kristina Stalnionytė, Darius Liutikas | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

„Kelionių kompasas“: Piligriminių kelionių takais (audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai