Politinės ideologijos dažnai simboliškai siejamos su smegenų pusrutuliais. Vieni mąsto dešiniuoju pusrutuliu, kiti – kairiuoju. O kaip vadinami žmonės, mąstantys abiem pusrutuliais? Tikriausiai centristais. Nors tam tikra prasme centristu gali būti ir žmogus, kuriam sunkiai veikia abu pusrutuliai.
Sveikas centristas atsirenka, kas geriausia, iš dešinės ir iš kairės pozicijų. Iš dešinės jis perima prigimtinės šeimos, Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d. Seimo narys, Centro partijos-Tautininkų (CPT) pirmininkas Naglis Puteikis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydamas įpareigoti visuomeninio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) televiziją laikytis lygiateisiškumo principo rengiant Seimo rinkimų debatus.
„Šiuo metu partijų atstovams išsiųstuose kvietimuose LRT televizija informuoja, kad LRT yra numačiusi organizuoti debatus remdamasi komercinės bendrovės „Norstat“ tyrimu, tuo pažeisdama rinkimų dalyvių lygiateisiškumo principą. Skaityti toliau
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą „Dėl visų žinomų su KGB ir kitomis represinėmis SSSR struktūromis bendradarbiavusių asmenų tapatybės paviešinimo“.
Savo pareiškime NS teigia, kad neįvykusi liustracija ir SSRS represinių struktūrų bendradarbių įslaptinimas Lietuvoje yra neteisingas, neteisėtas, teisiškai nekvalifikuotas ir yra viena iš svarbiausių priežasčių, atvedusių valstybę ir visuomenę į tarpusavio nepasitikėjimo, socialinės atskirties ir susipriešinimo krizę, keliančią pavojų valstybės ateičiai. Skaityti toliau
Politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ liepos 25 d. surengtame tarybos posėdyje patvirtino kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Daugiamandatį partijos sąrašą į Seimo rinkimus ves „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas filosofas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys prof. Vytautas Radžvilas.
„Formuodami rinkiminį sąrašą vadovavomės principu, jog jame pirmiausia būtų žmonės, kurie yra kompetentingi, turi nepriekaištingą reputaciją ir yra nuveikę reikšmingų darbų įvairiose srityse. Skirtingai nei kitos politinės partijos, vidinių konfliktų ar pasitikėjimo problemų neturime, tad vidinio reitingavimo, Skaityti toliau
Liepos 22 d. Nacionalinis susivienijimas (NS) paskelbė kreipimąsi į Lietuvos visuomenę, o taip pat į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentą ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrą „Dėl pavojaus Vilniaus žydų bendruomenės nariams“.
Šiuo kreipimusi NS siekia atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį, kai Lietuvos Skaityti toliau
Nacionalinis susivienijimas dalyvaus 2020 metų Seimo rinkimuose. Partija pateikė dokumentus ir liepos 13 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo oficialiai užregistruota kaip rinkimų kampanijos dalyvė.
Rinkimuose pasiūlysime tautai esminę alternatyvą – galimybę pagaliau susigrąžinti valstybę į savo rankas ir patiems save valdyti. Savanoriškas suverenių galių atsisakymas arba vengimas jomis naudotis taip, kaip tai daro Višegrado ir kitos savo nacionalinius interesus tvirtai ginančios ES šalys, jau įgijo tokį mastą, kad tampa Lietuvos išlikimo klausimu. Prarasta valstybingumo pajauta ir Skaityti toliau
Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo ir Generalinės prokuratūros tyrimo, kuriuo būtų įvertinta, ar Vilniaus mero sprendimu valstybinę Lukiškių aikštę paversti pliažu nebuvo pažeistas viešasis interesas ir viršyti mero įgaliojimai. Partijos teigimu, R. Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje subtiliai atkartoja Vakarų šalyje siautėjančių ir paminklus griaunančių komunistų veiksmus, o pamatinis to siekis yra trinti iš viešosios erdvės bet kokius valstybingumo, istorinės atminties ir valstybinės sąmonės ženklus.
„R. Šimašiaus sprendimas kurti pliažą pagrindinėje valstybinėje aikštėje, Skaityti toliau
Gegužės 22 d. politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą, kuriame reikalaujama nedelsiant iš teisės aktų ir institucijų praktikos panaikinti visas vyresniojo amžiaus piliečius diskriminuojančias nuostatas. Šiuo pareiškimu atsakoma į po Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rekomendacijų prasidėjusį masinį savavališkų „draudimų“ vyresnio amžiaus žmonėms įvedinėjimą valstybės įstaigose ir verslo įmonėse. Ypač aštriai tai pasireiškė švietimo įstaigose dirbančiųjų atžvilgiu. Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Centro partija „Gerovės Lietuva“ (CP) išplatino oficialų kvietimą partijoms, jų vedliams ir nariams 2020 metų Seimo rinkimuose sutelkti jėgas ir dalyvauti vieningu, jungtiniu patriotinių jėgų sąrašu. Šis Gegužės 6 d. CP Politinės Tarybos priimtas sprendimas, kaip rašoma CP pranešime buvo išsiųstas „vertybiškai, ideologiškai ir programiškai“ CP artimoms politinėms partijoms, politinėms organizacijoms ir jų lyderiams.
CP pirmininko pasirašytame kreipimesi rašoma: „Centro partija „Gerovės Lietuva“ Skaityti toliau
2020 m. balandžio 29 d., Kaunas
Gerbiami Centro, Kartų sąjungos ir Nacionalinio susivienijimo partijų vadovai, aktyvieji nariai, kreipiamės nuoširdžiai susirūpinę dėl Lietuvos valstybės ir mūsų žmonių, kaip politinės tautos, egzistencinio tęstinumo.
Yra nemaža tikimybė, jog nei viena minėta politinė jėga būsimuose Seimo rinkimuose Skaityti toliau
Politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) kreipėsi į Lietuvos valdžios įstaigas, reikalaudamas nutraukti mėginimus ratifikuoti Stambulo konvenciją. Pasak NS šis visuomenei nepriimtinas ir žmogaus prigimtį neigiantis dokumentas Užsienio reikalų ministerijos pstangomis vis siūlomas ratifikuoti Seime. Dabar šis klausimas yra įtrauktas ir į 2020 metų pavasario Seimo sesijos darbotvarkę.
NS reikalavime pabrėžiama, kad konvencija nesiūlo jokių naujų efektyvių priemonių savo deklaruojamam tikslui – moterų apsaugai nuo smurto. Ne viena analizė Skaityti toliau
Kovo 7 d., šeštadienį, Vilniaus „Karolinos“ viešbutyje įvyko partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Suvažiavime, pasak rengėjų,dalyvavo 462 delegatai atstovaujantys 2312 steigėjų. Suvažiavimas patvirtino partijos bendrąją programą, įstatus. „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininku išrinktas pagrindinis šios partijos kūrimo iniciatorius prof. Vytautas Radžvilas. Jo pavaduotojais išrinktų politologas Vytautas Sinica ir Kęstutis Dubnikas.
Partijos valdybos nariais išrinkti režisierius Gaudentas Aukštikalnis, diplomatas Algis Avižienis, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, chemikas prof. Vytautas Daujotis, Giedrius Gataveckas, gydytoja Daiva Skaityti toliau
Pernai gruodžio mėnesį pradėtos telkti naujos politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ organizacinis komitetas išplatino pranešimą, kad kovo 7 d. ketina surengti steigiamąjį suvažiavimą. Suvažiavime ketinama patvirtinti kuriamos politinės organizacijos įstatai ir pavadinimas, Nacionalinio susivienijimo bendrijos programa, renkami jos valdymo organai.
Iniciatorių teigimu, „steigiamo sąjūdinio tipo politinio sambūrio strateginis tikslas – pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link Skaityti toliau
Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią. Skaityti toliau
Latvijoje spalio 6 d. vykusiuose Saeimos rinkimuose daugiausia balsų (19,9%) gavo prorusiška kairiųjų partija „Santarvė“ vadovaujama Rygos mero Nilo Ušakovo. Tai turėtų jai suteikti teisę į 24 vietas Saeimoje iš 100. Antroje vietoje liko nauja populistinė partija „Kam priklauso valstybė“ (KVP), gavusi 14,1% balsų ir 15 vietų Saeimoje.
Naujųjų konservatorių partija gavo 13,6% (16 vietų), liberalioji partija „Už plėtrą“ gavo 12% (13 vietų ), Nacionalinis susivienijimas – 11% (13), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 10% (11), „Naujoji vienybė“ – 6,7% (8). Rinkimuose balsavo 54,6% visų šalies rinkėjų. Skaityti toliau
Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.
Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis nusprendė kandidatu į premjerus siūlyti Saemo narį Marį Kučinskį iš centristinės „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“.
54 metų M. Kučinskis vadovauja parlamento Tvarios plėtros komitetui. Anksčiau jis užėmė šiaurės rytinio Valmieros miesto mero postą.
Nežiūrint į tai, kad šis politikas yra vidutiniokas, jis jau pareiškė, kad užims griežtą poziciją imigrantų atžvilgius. Taip pat pažadėjo, kad visos valstybinės mokyklos pereis prie latvių kalbos. Šiuo metu 60 proc. mokomų dalykų dėstoma latvių kalba, o 40 proc. tautinių mažumų, rašo BBC. Skaityti toliau
Šių metų liepos 8 d. baigiasi Latvijos Respublikos prezidento Andrio Bėrzinio (Andris Bērziņš) kadencija. Iki to laiko turi būti išrinktas naujas prezidentas. Latvijos prezidentą renka ne visuomenė, o Seimas. Prezidento rinkimo įstatymo 6 straipsnis numato, kad rinkimams skirtąjį posėdį Seimo Prezidiumas sušaukia ne anksčiau kaip prieš 40 dienų ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki esančio prezidento įgaliojimų pabaigos. Rinkimų diena dar nepaskelbta. Šiuo metu vyksta kandidatų paieškos, pokalbiai su jais. Skaityti toliau
Praėjusį šeštadienį Latvijoje vyko rinkimai į parlamentą, vadinamą Saeima. Latviai rinko savo atstovus, kurie ateinančius ketverius metus valdys šią šalį. Mums, lietuviams, šie rezultatai turėtų būti labai įdomūs ne tik todėl, kad latviai yra mums broliška baltų tauta, bet ir todėl, kad tai galėtų būti nedidelis barometras, kaip įvykiai Ukrainoje ir padidėjusi grėsmė iš Rusijos paveikė Latvijos piliečių politinius pasirinkimus.
Buvo visokių spėlionių ir politologų įžvalgų, nes Rusija prieš pat Latvijos parlamento rinkimus bandė siųsti gana aiškius signalus nelojaliems Latvijos gyventojams, kad Kremlius jų neužmirš ir t.t. Skaityti toliau
Latvijos žemės ūkio organizacijos kartu su Žemės ūkio ministerija inicijuoja žemės privatizavimo įstatymo pataisas. Jos numato, kad žemę Latvijoje gali įsigyti tik vietiniai žemdirbiai, užsiimantys ūkine veikla. Dalis Latvijos Seimo narių tam priešinasi.
Nacionalinio susivienijimo („Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei/LNNK“) Seimo frakcijos nariai atsisakė svarstyti pataisas ir siūlo pratęsti žemės nepardavimo moratoriumą.
Pataisų rengėjai tvirtina, kad tai nebeįmanoma, nes jau sykį (2011 m.) jis buvo pratęstas, ir viso to jokiu būdu nepavyks suderinti su Europos Sąjunga (ES). Skaityti toliau
Sistemos technologai, suvokdami daugelio žmonių nusivylimą „senosiomis“ partijomis, ne tik inicijuoja „naujų bei patrauklių“ politinių jėgų formavimąsi, bet ir „filtruoja“ jas. Per piarinimą sisteminėje žiniasklaidoje ar visišką blokavimą, per reitinginius šuolius ar reitingų „užribius“, per partijų valios dubliavimą modeliuose, taikomuose sistemai palankioms, arba jos projektuojamoms partijoms.
Paminėjau tik tris „filtravimo“ metodus, ir puikiai suprantu, jog trečiasis apibūdinimas yra neaiškiausias. Bet kadangi šioje temoje jam teks itin svarbi vieta, jo turinys atsiskleis iš konteksto. Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d. įvyko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) posėdis, kuriame buvo svarstomas keturių partijų, sudarančių Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamo balsavimo biuletenio, kuriame, skirtingai nuo kitų rinkimuose dalyvaujančių partijų, nenurodytos šių partijų pirmininkų pavardės, o šių partijų pavadinimai parašyti smulkesniu šriftu. Skaityti toliau
Rugsėjo 14-18 dienomis Alkas.lt užsakymu Socialinių tyrimų įmonė „Visum verum“, bendradarbiaudama su Estijos socialinių tyrimų įmone „Prime consulting“ telefonu apklausė 501 respondentą Lietuvoje (apklaustųjų amžius nuo 19 iki 82 metų). 54% apklaustųjų pareiškė, kad dalyvaus rinkimuose, 14,7% – dar yra neapsisprendę, ar dalyvaus, 31,3% – teigė rinkimuose nedalyvausiantys.
Tyrimas parodė, kad jei balsavimas vyktų dabar į Seimą patektų Lietuvos socialdemokratų partija (13,6 proc.), Darbo partija (9,9 proc.), TS-LKD (9,9 proc.), Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (7,4 proc.), Tvarka ir teisingumas (6,2 proc.). Skaityti toliau
Rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo dauguma po ilgo ir atkaklaus spaudimo, nepaisydama kultūros žmonių ir kūrybinių organizacijų protestų, po pakartotinių projekto atmetimų ir pateikimų bei daugelio procedūrinių manipuliacijų, priėmė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą XIP-3469(4).
Šiuo projektu Vyriausybė įpareigojama šalia Kultūros ministerijos įkurti naują biudžetinę įstaigą – Lietuvos kultūros tarybą, kuri turės įgyvendinti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, kartu vykdydama šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo bei kitas funkcijas. Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 18 d. vienintelė Seimo rinkimuose dalyvaujanti keturių politinių partijų koalicija Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl rugsėjo 13 d. priimto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo patvirtinti rinkimų biuletenį daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Nacionaliniam susivienijimui priklausančių keturių politinių partijų (Tautininkų sąjungos, Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos) vadovai prašo teismo panaikinti šį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, nes jis, pareiškėjų nuomone, netinkamai taikė teisės aktus ir konstitucines normas, susijusias su lygiomis rinkimų teisėmis. Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d. Vilniuje istorinėje Mokslų akademijos salėje kurioje 1988 m. buvo įkurtas Sąjūdis įvyko koalicijos Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ prograrminė konferencija. Šią koaliciją sudarė Tautininkų sąjunga (TS), Lietuvos centro partija (LCP), Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSS) ir Tautos vienybės sąjunga (TVS) bei visuomenininkai, sąjūdininkai, Kovo 11-osios akto signatarai.
Konferencijoje dalyvavo ne vienas iš tų kurie tais atmintinais 1988 šioje salėje priėmė sprendimus pakeitusius Lietuvos istoriją. Koalicijos rinkimų sąraše pirmuoju numeriu įrašyta Signatarų klubo prezidentė Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 13 d., ketvirtadienį ryte posėdžiavusi Vyriausioji rinkiminė komisija (VRK) nutarė, kad Seimo rinkimuose dalyvaujančiai vienintelei 4-ių partijų koalicijai Nacionaliniam susivienijimui „Už Lietuvą Lietuvoje“ rinkimų kampanijos metu leisti naudoti resursų kaip vienai partijai o ne kaip keturioms.
Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos pirmininkas Gintaras Songaila šį VRK sprendimą pavadino diskriminaciniu. Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. Seimo sesijoje svarstant Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus buvo balsuojama dėl Seimo nario, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos ir Tautininkų sąjungos pirmininko G.Songailos įstatymo pataisų paketo, leidžiančio Lietuvos piliečiams grįžti iš privačių su savo įdėtais pinigais pensijinių fondų į Valstybinę Socialinio draudimo sistemą.
Balsuojant nedidele persvara G.Songailos pasiūlymai nebuvo priimti.
Šiuo metu žmonėms yra leidžiama tik pereiti iš vienų privačių pensijų fondų į kitus, bet ne iš privačių į valstybinius. Skaityti toliau
Rugsėjo mėn. 7 d., 11 val., Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme (Laisvės prospektas 79 A) bus bandoma apkaltinti Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ (ULL) politinės tarybos narį, Tautos vienybės sąjungos (TVS) pirmininką – daktarą Algimantą Matulevičių gegužės mėnesį įvykusių masinių Piliečių protesto mitingų organizavimu.
„A.Matulevičiui dėl mitingų ir piketų organizavimo iškeltos net dvi bylos. „Valstybininkų“ klanas ypač neabejingas šio politiko viešajai veiklai, nes negali atleisti už principingą ir drąsią jų atžvilgiu poziciją A.Matulevičiui Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d. Nacionalinis susisvienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (ULL) Lietuvai pristatys programą. Tai bus bendra Nacionalinio susivienijimo programa, kuri ruošiama ir derinama koalicijos partnerių. Tai ne pažadai, kurie baigiasi pasibaigus rinkimams, o įsipareigojimai. Įsipareigojimai ne tik žmonėms, bet ir sau, nes tik tokiu atveju jų bus laikomasi ir programa vykdoma. Tai bene pirmas atvejis Lietuvos istorijoje po 1990-ųjų kovo 11-osios, kuomet koalicija suformuojama pirmiausia suderinus vertybinius ir programinius dalykus, nesidalijant valdžios postų. Skaityti toliau
