Žymos archyvas: Mykolas Biržiška

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos paveikslas (0)

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos portretas | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą.

Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele kvietimu atvykusi J. Vaitkutė ir prodiuseris Silvestras Dikčius rašytinių darbų gausa garsėjančio signataro portretą sukūrė būtent iš raidžių. Dalį jų surinko Los Andželo lietuvių bendruomenė, kita Skaityti toliau

Šiandien legendinei „Amerikai pirtyje“ – 120 m.! (3)

Pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ kūrėjai 1899 m. Palangoje. Iš kairės į dešinę sėdi: Žalnieriukynas, Jadvyga Juškytė, Liudas Vaineikis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Feliksas Janušis. Iš kairės į dešinę stovi: Vladislovas Mongirdas, Empacheris, Augustinas Janulaitis, Povilas Višinskis, Gabalis and Stanislovas Kuizinas | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 20 d. sukanka 120 metų, kai Palangoje buvo viešai lietuvių kalba pirmą kartą suvaidintas lietuviškas vaidinimas (spektaklis) Keturakio „Amerika pirtyje“.

Ta proga Kaišiadorių kultūros centre (KKC) 18 val. vyks lietuviškas vakaras, skirtas „Amerika pirtyje“ 120-sioms metinėms paminėti. Šios komedijos ištraukas vaidins KKC teatras (režisierius Jonas Andriulevičius). Beatos Klimavičienės režisuotą publicistinį vaidinimą „Kalboje – tautos stiprybė“ vaidins Birštono vienkiemio teatras. Dalyvaus Birštono vienkiemio vokalinis Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

Vilniečių ainių klubas primena primirštus Vilniaus miesto istorijos įvykius (1)

Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10. | vilnius21.lt nuotr.

Balandžio 15 d. 18 val. (Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10) Vilniečių ainių klubo valdyba kviečia į atminimo lentos, skirtos Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto 100-mečiui paminėti, atidengimo iškilmes.  Lentoje įrašyti žodžiai: „Šiame name 1919-1931 m. dirbo Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas – Vilniaus krašto lietuvių veiklos centras“.

1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22 Skaityti toliau

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu (25)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis Skaityti toliau

Biržiškų palaikai sugrįžta į Lietuvą (1)

Bronislava ir Mykolas Biržiškos, LA, 1952 m. | Danutės Mažeikienės albumo nuotr.

Vasario 20 diena, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, vykdydama artimųjų valią ir gavusi jų kelis pagalbos prašymus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės vadovus, Seimo ir Vyriausybės narius su prašymu perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą 1918-ųjų, vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą akademiką Mykolą Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir plk. ltn. Viktorą Biržiškas, vykdant paskutiniąją valią Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

2018 vasario 19 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko susitikimas su vicekancleriu Deividu Matulioniu, patarėju Linu Vingeliu, kuriame dalyvavo Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Skaityti toliau

Į senelio įkurtą gimnaziją atvyksta dr. Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė Leon (1)

Broliai Viktoras.Mykolas.VaclovasBirziskos_mokslolietuva.lt

Birželio 14 d. 15 val. Vytauto Didžiojo gimnazijoje lankysis, specialiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atvykusi 1918 metų vasario 16-osios  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus akademiko Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė Leon, atstovaujanti ir prof. bibliografą Vaclovą ir prof. Viktorą Biržiškas.          

Garbinga viešnia atvyksta į savo senelio įkurtą gimnaziją,  su dviems kilniais tikslais.  Pirmasis, aptarti, kaip greičiau ir tikslingiau įvykdyti senelių ir jo brolių Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks Lietuvos Tarybos narių jubiliejinės sukaktys (0)

lnm.lt nuotr.

Balandžio 27 d. 15 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) vyks konferencija „Lietuvos Tarybos narių, nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – kūrėjų sukaktys 2017 m.: Mykolui Biržiškai – 135, Stanislovui Narutavičiui – 155, prelatui Kazimierui Steponui Šauliui ir Jonui Vileišiui – 145“, kurioje paminėsime keturių prie Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir sklaidos ypač daug prisidėjusių Lietuvos Tarybos narių jubiliejines sukaktis. Tarp jų – net trys kairiųjų pažiūrų valstybininkai: pedagogas, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Mykolas Biržiška, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (25)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Pagerbtas užsienyje palaidotų Lietuvos visuomenės veikėjų atminimas (nuotraukos) (0)

URM nuotr.

Lietuvos diplomatai Visų šventųjų dienos ir Vėlinių proga lankė užsienyje palaidotų iškilių lietuvių kapus.

Tradiciškai Vėlinių dieną Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje kolektyvas ir lietuvių bendruomenės organizacijų atstovai apsilankė Londono St. Patriko kapinėse, kur pagerbė diplomatų Broniaus Kazio Balučio ir Vinco Balicko, kunigų Kazimiero Matulaičio ir Aleksandro Gerybos atminimą. Skaityti toliau

Šiandien sukanka 100 metų „Pirmąjai lietuvių gimnazijai“ (0)

pirmoji-lietuviska-gimnazija1915 metų rugsėjo 28 dieną  „Lietuvių draugija nuketėjusiems dėl karo šelpti draugija“, 16.00 valandą po pietų, įsteigė Vilniaus Lietuvių gimnazijos kurso pamokas ir paskyrė steigėjus – daktarą Joną Basanavičių, teisininką, valstybės tarnautoją, pedagogą Mykolą Biržišką, valstybės tarnautoją, lietuvių kalbos mokytoją Povilą Gaidelionį. Apie tai informuoja draugijos centro komitetą.  Svarbu pažymėti, kad kurso pamokos egzistavo  tik kelis mėnesius ir jau netrukus buvo pervadintos gimnazija.

Pirmasis gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška yra pažymėjęs, Skaityti toliau

Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius (7)

zaliasis-tiltas_vilniausgidas.lt, lrkm.lt

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių sovietinių statulų pastatyti keturių Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorių ir signatarų skulptūras. Siūloma įamžinti Vilniuje gyvenusių ir dirbusių Mykolo Biržiškos, Jono Vileišio, Petro Klimo ir Stepono Kairio atminimą.

Šį siūlymą sambūris „Pro Patria“ išplatino po to kai šį savaitgalį nuo Žaliojo tilto buvo nuimtos komunistinę ideologiją šlovinančios statulos ir kai Vilniaus meras pareiškė, kad jų gražinti ant tilto neketinama. Skaityti toliau

Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų (0)

Dokumentas

Lietuvos Mokslų akadenijos LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo aptikti pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos steigimo dokumentai. Šiemet gimnazija minės garbingą šimto metų jubiliejų, o sausio 22 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje rengiamas 100-ečio metų atidarymas. Itin reikšmingą dokumentą surado Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei.

Šio unikalaus dokumento buvo ieškoma ne vienerius metus. Gimnazijos direktorė D. B. Puchovičienė kartu su R. Ginkumi tikrino Lietuvos valstybės centriniame archyve ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esančias bylas, kur perskaitė daugumą dr. Jono Basanavičiaus rankraščių. R. Ginkus taip pat buvo išstudijavę nemažai Skaityti toliau

Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus (nuotraukos, video) (0)

konferencija-seime-vilniaus-atgavimas-lrs.lt-a.petruleviciaus-nuotr

Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo Komunikacijos departamento Skaityti toliau

Vasario 16-ąją Lietuva švęs išradingai (0)

Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje gimnazistai, prisijungdami prie Prezidentės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai”, parodė spektaklį apie Nepriklausomybės Akto signatarą Mykolą Biržišką. Šis spektaklis, primindamas vaikams didingą mūsų šalies istoriją ir asmenybes, keliauja po šalies mokyklas.

Vis daugiau žmonių Vasario 16-ąją švenčia sumaniai. Kuriami spektakliai, skulptūrų parkai, organizuojami nepakartojami koncertai, parodos. Minint 95-ąsias Valstybės atkūrimo metines per visą šalį nuvilnys kūrybiškiausi trispalviai sumanymai: Rokiškyje suksis vėjo malūnėliai, Kaišiadoryse nusidrieks gyvas Lietuvos kontūras, Alytaus rajone sušvis linkėjimų Lietuvai širdis, Žagarėje suplazdės karpinių trispalvė. Pasak Prezidentės, toks mūsų šalies gyventojų aktyvumas ir ryžtas tik dar kartą įrodo, kad lietuviai moka ne tik gerai dirbti, bet ir išradingai švęsti. Skaityti toliau

Parodos „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“ atidarymas (0)

Antanas Smetona

Vasario 12 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21) bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“. Dalyvauja LR Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos nariai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)

Seinai

Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.

1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.

1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau

Kviečia paroda „Mykolui Biržiškai – 130“ (1)

Mykolas Biržiška

Rugpjūčio 24 d. sukanka 130 metų nuo lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, tautosakos tyrinėtojo, pedagogo, publicisto, teisininko, visuomenės veikėjo, Vasario 16 Akto signataro Mykolo Biržiškos gimimo. Minint šią sukaktį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje parengta paroda, kuri veiks iki spalio 15 d.

Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose (Mažeikių r.) žemaičių bajorų šeimoje. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai? (1)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | Asmeninė nuotr.

Valstybinės šventės skatina mus atsigręžti į savo tautos istoriją, prisiminti asmenybes, aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė konkrečius istorijos lūžius. Vienas tokių lūžių mūsų istorijoje – 1918 m. vasario 16 oji. Tą dieną Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Lietuva atsiskiria nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

To laikotarpio nuotaikas ir nusiteikimą, ryžtą patiems tvarkytis savo valstybėje atspindi prabėgus mėnesiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo „Lietuvos aide“ atspausdinti žodžiai: Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis (11)

Vladas Turčinavičius

Istorikas Vygandas Vareikis, gal reaguodamas į mano straipsnį „Laisvė – pirmoji vertybė” [1] , kuriame pabrėžiau svarbų  Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą (terminą „sukilimas” naudosiu, kaip istoriškai tradicinį), parašė straipsnį „Gajūs mitai arba Kas „atvadavo” Klaipėdos kraštą?”[2].  Žodį „atvadavo” autorius rašo su kabutėmis, tuo lyg pabrėždamas, jog jokio Klaipėdos išvadavimo nebuvo, o gal todėl, kad dabar šis žodis nevartotinas? Istorikas šį žodį su kabutėmis atkakliai vartoja ir toliau, tarsi bandydamas įteigti nuomonę, kad Klaipėda tiesiog savaime „atiteko Lietuvai”. Tačiau tuo metu Klaipėdą valdė Prancūzijos karinė administracija, vadinasi, pagal logiką, net nežvelgiant gilyn į istoriją, Skaityti toliau

A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

V.Visockas. Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją (16)

Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas

2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“.

Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „/…/ neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities vaizdinius, kurie stipriai įtakoja tarpvalstybinius santykius ir įvairių tautų tarpusavio bendradarbiavimą regione.“ Skaityti toliau